Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Lietuvai privalu parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, taip esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.
O iki šio laikotarpio dar bus priimti ir nauji, sugriežtinti reikalavimai statyboms ar renovacijai.
Naujų reikalavimų privalės laikytis ir jau pastatytų namų savininkai, ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, kurie stato namus ar daugiabučius.
„Tiek daugiabučių, tiek individualių namų savininkai turės imtis priemonių savo būstų renovacijai ar modernizacijai, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
<...> Numatomi pakeitimai apima visus pastatų tipus, įskaitant individualius namus. Tai reiškia, kad individualių namų savininkai taip pat turės atsižvelgti į naujus energinio efektyvumo reikalavimus planuodami renovaciją ar statydami naujus namus“, – tąkart dėmesį atkreipė ministerijos atstovai.
Keisis energetinė klasės žyma, o būstas taps dar brangesnis?
Pagal naujus reikalavimus nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs jau nuo 2028 m.
Nauji pastatai, kurie priklauso viešosioms įstaigoms, naujas sąlygas privalės atitikti nuo 2028 m. sausio 1 d., o visi kiti naujai statomi pastatai – 2030 m. sausio 1 d.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas sakė, kad kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė šiam tikslui pasiekti privalo parengti ir Nacionalinį pastatų renovacijos planą.
„Nacionalinis pastatų renovacijos planas bus padarytas iki šių metų gruodžio pradžios. O gruodžio pabaigoje mes turime jau pateikti ES.
Planas apims visą turimų pastatų esamo fondo analizę, ką mes iš principo turime ir kokios būklės tie pastatai yra. Tai leis apibrėžti priemones, ką mes turėtumėme daryti, iš kur gauti pinigų kiekvienais metais, kad tas rezultatas Europos mastu ir mūsų šalies mastu būtų tiesiog pasiektas“, – kalbėjo K. Žuromskas.
Pašnekovas užsiminė, kad tai reikštų ir naują direktyvą ES mastu dėl energetinių klasių įgyvendinimo.
„Nuo kitų metų gegužės pabaigos atsiras ES direktyva, kuri iš principo pakeis metodiką, kaip yra skaičiuojama energetinė klasės. Ir pačios raidės pakeis savo žymėjimą.
Iš principo atsiras vadinamoji B raidė, kuri šiandien atstotų A+ ir A++ klasę. Ką būtent mes norime daryti per šiuo metu ekonomiškai pagrįstai atliekamus skaičiavimus, tai pagal šitą būsimą energetinę klasę pamažinti keliamus reikalavimus. Kaip ir visur tenka girdėti, mes, lietuviai, esame pirmūnai ES. Ir tą kartelę esame užkėlę ganėtinai aukštai“, – kalbėjo K. Žuromskas.
Negana to, kaip pasakojo aplinkos viceministras, atsiras pagal ES direktyvą atsiras ir kita raidė – A raidė, dar vadinamoji ZEB – Zero emission buildings (nulinės taršos pastatai).
Jis neatmeta, kad dėl to galėtų pabrangti ir statomi pastatai.
„Reiškia, kad ji turėtų būti kažkur apie 10 proc. geresnė, našesnė už dabartinę A++ klasę. Būtent nuo 2028 m. po šia klase pateks viešieji pastatai. Ir nuo 2030 m. pateks visi gyvenamieji pastatai, individualūs namai, daugiabučiai namai.
Sunku dabar pasakyti, ką mums parodys skaičiavimai. Bet teoriškai ta energetinė klasė turės būti geresnė. Sunku suprasti, kokios bus tuo metu kainos medžiagų, bet teoriškai tai taip pat turėtų išbranginti tiek statybų procesą galutiniame rezultate ir galutinėje turto kainoje“, – svarstė pašnekovas.
Vis tik NT bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis atkreipė dėmesį, kad iki numatyto laikotarpio dar yra nemažai laiko.
Tad jis viliasi, kad per šį laikotarpį galbūt atsirastų ir naujų technologijų, kurios palengvintų statybinius sprendimus.
„Nereikia atmesti, kad gali atsirasti kažkokių technologijų, kurios atpigintų statybą. Tai taip vienareikšmiškai sakyti, kad 2030 m. kardinaliai pabrangs būstai, turbūt negalime.
<...> Mes daug metų tikrai esame pirmūnai. Tenka pasižiūrėti, kaip mūsų kolegos užsienyje stato, tai tikrai Lietuvoje mes turime ypatingo aukšto lygio produktus, ypatingai dėl energetinės klasės. Tai aš tokių didelių nuogąstavimų nematyčiau, bet savaime suprantama – tos būsto kainos, tikėtina, koreguosis į viršų“, – vertino Š. Tarutis.
Pašnekovas neatmeta, kad jei vis tik technologinio proveržio nebus, nauji reikalavimai sulėtintų statybas, o tai sumažintų ir būsto pasiūlą rinkoje, ribotų galimybę užtikrinti žemesnes kainas.
Atsiras ir renovacijos pasas
Aplinkos viceministras K. Žuromskas pasakojo, kad atsiras ir dar viena naujovė – būsto renovacijos pasai.
Pasak jo, šiuo metu yra kuriamas pastatų duomenų bankas.
„Šiame pastatų duomenų banke atsispindėtų pagrindinė techninė informacija. Ir mes matytumėme, kiek, kokių ir kokio energetinio efektyvumo pastatų turime.
Pastatų renovacijos pase būtent ir turėtų būti pažymėta pagal kiekvieną pastatą individualiai, kokius žingsnius tam pastatui reikėtų atlikti ir kada reikėtų atlikti, kad jis per tam tikrą laikotarpį būtų energetiškai efektyvus“, – paaiškino K. Žuromskas.
Už tokį pasą susimokėti, pasak viceministro, gyventojams ar NT vystytojams nereikės.
K. Žuromskas taip pat ramina jau pastatyto būsto savininkus, kad kol kas prievolės pagerinti būsto klasę neatsiras.
O jei turimo energetinio sertifikato galiojimas pasibaigs po 10 metų, po naujos ES direktyvos įsigaliojimo energetinė klasė vėliau taip pat pasikeis į žemesnę.
Viceministras užsiminė, kad dėl naujų reikalavimų taip pat yra svarstoma švelninti dabar galiojančius energetinės klasės reikalavimus.
Esą tokiu būdu vėliau būtų galima išvengti ir biurokratinių kliūčių, kai po naujos direktyvos įsigaliojimo A++ klasės būstas atitiks B klasę (pagal naują tvarką).
„Yra labai didelis noras ir pagrindinės pajėgos dedamos tam, kad naujos direktyvos reikalavimai būtų kuo galima maksimaliai sumažinti ir atitinkantys realybę. Kad būstas būtų kuo labiau įperkamas.
Gerai būti pirmūnais ir tai labai smagu, bet žmonės neturi už tai permokėti“, – kalbėjo K. Žuromskas.
Viceministras taip pat atkreipia dėmesį, kad prievolės atnaujinti senus katilus būsto savininkams kol kas nebus.
Tiesa, jo vertinimu, ES mastu ir toliau bus skiriami pinigai, kad gyventojai rinktųsi ekologiškesnes priemones, kaip galėtų šildytis savo būstą.
Kiek anksčiau l.e.p aplinkos ministras Povilas Poderskis taip pat atkreipė dėmesį ir į renovuojamus būstus – esą reikėtų apgalvoti, ar iš tiesų jų atnaujinimui nepakaktų B energetinio efektyvumo klasės.
„Klimatas šyla, nebeliko labai šaltų žiemų, todėl būtų galima peržiūrėti ir reikalavimus dėl energetinio efektyvumo klasių. Juk dauguma žmonių namus renovuoja dėl prastos pastatų techninės būklės“, – yra sakęs P. Poderskis.
NT rinkos aktyvumas išlieka stabilus
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“ duomenimis, liepos mėnesį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje buvo parduoti 407 butai. Pastebima, kad rinkos aktyvumas išlieka stabilus nuo vasario mėnesio, o planuojamų projektų pasiūla, bendrovės teigimu, auga.
„Vilniaus NT rinka išlaiko tvarumą – pirkėjų susidomėjimas neslūgsta, o pasiūla nuosekliai pildoma. Stebime gerai subalansuotą rinkos dinamiką, kurioje tiek paklausa, tiek pasiūla juda vienodu tempu“, – pranešime cituojamas „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Bendrovės duomenimis, vidutinė būstų pasiūlos kv. metro kaina liepą sostinėje siekė 3 904 eurų, o bendras vidutinis parduotų būstų plotas buvo 51,8 kv. metrų.
Skelbiama, kad daugiausia liepos mėnesį buvo parduota vidutinės klasės būstų – iš viso 198. Taip pat sostinėje įsigyti 183 ekonominės klasės butai, o prestižinės – 26. Populiariausi tarp pirkėjų buvo Naujamiesčio ir Verkių rajonai, kuriuose atitinkamai parduoti 82 ir 78 butai. Tuo metu Pilaitės rajone liepą buvo įsigyta 40 būstų, o Justiniškėse ir Vilkpėdėje po 25 butus.
Anot „Realco“, sostinės NT rinkoje šiuo metu yra siūloma 5 510 butų, o tai yra keliasdešimčia daugiau nei birželį, kai pasiūla siekė 5 463 būstus. Didžiausias pasirinkimas liepą fiksuotas Naujamiestyje, Justiniškėse ir Verkiuose. Bendrovės teigimu, kiekviename iš šių rajonų buvo siūloma daugiau nei 600 butų, nepriklausomai nuo jų statybų stadijos.
Taip pat pranešama, kad liepą didžiausia butų pasiūla Vilniuje buvo tarp jau pastatytų arba dar statomų projektų, kuriuose šiuo metu pirkėjams yra siūlomi atitinkamai 2 431 ir 2529 butai. Tuo metu tarp dar nepradėtų statyti, bet jau suplanuotų namų liepą fiksuota 628 butų pasiūla – trečdaliu daugiau nei birželį, kai tokių butų buvo siūloma 472, informuoja bendrovė.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ laidos įrašą apie pokyčius NT rinkoje galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
