Kastytis Žuromskas

„Aušrietis“ aplinkos ministras Kastytis Žuromskas prieš pat Seimo rinkimus parėmė „Nemuno aušrą“ 8 tūkst. eurų, nors banko sąskaitoje tuo metu turėjo viso labo 100 eurų. Ministras teisinasi, kad pinigus laiko grynaisiais ir į sąskaitą juos įneša tik prireikus. Tačiau įdomu, kad panašia schema partiją parėmė ir daugiau žmonių, kurių sąskaitose buvo vos keli eurai. Teisėsauga atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo.

„Nemuno aušros“ į aplinkos ministrus deleguotas Kastytis Žuromskas sako šią partiją finansiškai parėmęs iš asmeninių lėšų. Jis tvirtino, kad, prieš pervesdamas auką, į savo sąskaitą įnešė grynuosius pinigus, kurių esą turėjo apie 90 tūkst. eurų.  „Šiuo metu esu deklaravęs apie 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o 2024 metų pajamų deklaracijoje pas mane yra apie 90 tūkst. eurų. Tiesiog aš turiu savo grynųjų pinigų ir paskutinį pavedimą darydamas (…), aš įnešiau 2,5 tūkst.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas sako, jog jam kyla klausimų, kodėl aplinkos ministras Kastytis Žuromskas neskiria Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovo. „Jeigu atrankos procesas, kuris įvykęs ir nėra priimta jokio sprendimo, irgi kelia tokių klausimų tiek pačiam ministrui, tiek ministerijos atstovams.

Skandalas Aplinkos ministerijoje įsisiūbuoja. Ministrui Kastyčiui Žuromskui atleidus aplinkos viceministrą, premjerė į Vyriausybę pokalbio išsikvietė patį K. Žuromską. Aplinkos ministras teisinasi dėl atleisto viceministro – esą šis melavo, kad jam už nugaros priimami svarbūs sprendimai, susiję su nauju Miškų įstatymu. Negana to, viceministro ginti stojusiam socialdemokratui aplinkos ministras pradėjo grasinti STT ir puolė jį vadinti lobistu.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia iki paskyrimo nepažinojęs praėjusią savaitę atleisto viceministro Edmundo Mačiežos ir nekomentavo, ar jo kandidatūrą pasiūlė premjerė Inga Ruginienė. „Ne, aš prieš tai asmeniškai nepažinojau“, – žurnalistams pirmadienį teigė K. Žuromskas. „Tai aš irgi negaliu šito pakomentuoti“, – paklaustas, ar E. Mačiežos kandidatūrą pasiūlė I. Ruginienė, sakė ministras.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl buvusio už miškų politiką atsakingo viceminstro Edmundo Mačiežos galimo papirkinėjimo, tačiau tai įrodančių faktų ar dokumentų teisėsaugos institucijai nepateikė. „Pasikreipėme į etikos komisiją (Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją – BNS) ir STT dėl galimų spaudimų priemonių ir interesų konfliktų.

Seimo Antikorupcijos komisija pirmadienį aiškinsis galimą korupciją Aplinkos ministerijoje, jos vadovui Kastyčiui Žuromskui pareiškus, kad atleistas viceministras Edmundas Mačieža galimai galėjo būti papirktas arba paveiktas interesų grupių, kurios priešinasi miškų kirtimo ribojimams. Į neeilinį komisijos posėdį kviečiamas pats K. Žuromskas, taip pat Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.

Aplinkos ministrui Kastyčiui Žuromskui prakalbus apie tai, kad iš pareigų atleistas viceministras Edmundas Mačieža galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, Seimo Antikorupcijos komisija šaukia neeilinį posėdį. „Atsižvelgiant į LRT radijo laidoje aplinkos ministro K. Žuromsko pateiktą informaciją dėl galimų korupcinių apraiškų priimant sprendimus dėl Miškų įstatymo pataisų, vasario 9 d. 13 val. Antikorupcijos komisija organizuoja neeilinį posėdį.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, kad dėl iš pareigų atleisto viceministro Edmundo Mačiežos susitikimų su lobistinėmis organizacijomis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Anot jo, viceministras galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms Miško įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi. „Kreipsimės taip pat į VTEK. Pasižiūrėsime, ar yra sudeklaruoti visi susitikimai, nes sutikimų buvo ir jų buvo nemažai ir jie buvo daryti ministerijoje.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, jog Statybos sektoriaus vystymo agentūros pernai išanalizavo virš 12 tūkst. prašymų išduoti statybos leidimus atmetimo priežasčių. Anot jo, dažniausiai leidimai neišduoti dėl biurokratizmo. „Didelis darbas buvo atliktas agentūros – duomenų analizė ir atvėrimas. Tai noriu pasakyti, kad stebime, matome, analizuojame ir fiksuojame. Ištyrėme virš 12 tūkst. statybos leidimų atmetimo priežasčių praėjusiais metais.

Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą – jomis siekiama labiau saugoti miškus, pareiškė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Už miškų politiką atsakingam aplinkos viceministrui Edmundui Mačiežai pareiškus, kad dalis jo kuruojamos srities sprendimų priimami jam „už nugaros“, Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas BNS patvirtino, kad viceministras prarado pasitikėjimą ir nebegali toliau eiti savo pareigų. „E. Mačiežos teiginiai apie „izoliaciją“ ir jo kuruojamos srities sprendimų priėmimą „už nugaros“, yra klaidinantys.

 Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, jog būsto prieinamumo problemai spręsti ilguoju laikotarpiu kuriama strategija, o trumpuoju – siekiama sureguliuoti leidimų jos statybai tvarką. Tam ministerija teikia Statybos įstatymo pakeitimus, kurie, anot jo, padės rinkai kvėpuoti bei vystytojams auginti būstų pasiūlą didmiesčiuose taip stabdant ir kainų augimą.

Tūkstančiai sklypų soduose yra apleisti arba neturi šeimininkų. Aplinkos ministerija sako, kad jei dokumentai nebus sutvarkyti, tokia žemės bus parduota. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad imasi spręsti apleistų ir šeimininkų neturinčių sodų sklypų problemą. Štai dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės.

Seimas linkęs nuo gruodžio vidurio įvesti reikalavimą penkiems didžiausiems Lietuvos miestams privalomai nustatyti mažos taršos zonas. Parlamentas po svarstymo pritarė tą numatančioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, 96 Seimo nariams balsavus už, vienam prieštaravus ir dar trims susilaikius.

2025 m. kuro akcizą didino įvesta anglies dioksido (CO₂) komponentė, skirta mažinti transporto sektoriaus taršą, ir gynybos komponentė, kuri padeda surinkti papildomų pajamų nacionaliniam saugumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo Naujųjų metų turėtų toliau didėti CO₂ dedamoji, tačiau Vyriausybė siūlo sustabdyti jos didinimą dyzeliniams degalams. Vilniaus universiteto mokslininkių atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad toks sprendimas gali būti žingsnis atgal.

Diskusijos dėl taršos ir spūsčių mažinimo netyla, o Aplinkos ministerija jau rengia planą, kaip sumažinti taršių transporto priemonių skaičių. Dėl to vairuotojai keliuose netrukus gali išvysti ir naujų prietaisų.  Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomenėje garsiai nuskambėjo žinia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos galės patys stabdyti automobilius ir tikrinti taršą, o prireikus – ir naikinti techninę apžiūrą.

Skirtingos politinės partijos, skirtingi ministrai ir skirtingi keliami tikslai visos kadencijos laikotarpiu. Keisis ne tik statybų taisyklės – pokyčiai palies ir tai, kaip judėsime miestuose. Aplinkos ministras pranešė apie naujas priemones, kurios turės tiesioginės įtakos gyventojų kasdienybei.

Aplinkos ministerijos ir visos Vyriausybės prioritetas yra mažinti plynųjų kirtimų apimtis, teigia ministras Kastytis Žuromskas. Jis tikina, kad šiuo metu aktyviai dirba stiprindamas kompetencijas savo vadovaujamoje ministerijoje ir stengiasi įsiklausyti į įvairių miško sektoriaus atstovų nuomones. „Ne tik mano, bet ir visos Vyriausybės pozicija yra mažinti plynuosius kirtimus. Dabar, man atrodo yra 8 hektarai, o mūsų garsiajame Miškų įstatymo projekte yra įrašyta 4 hektarų riba.

Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ į Vyriausybę deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, jog ministerijos politinėje komandoje nebus nė vieno partijos nario.  „Buvau gavęs didelį pasitikėjimą ir pažadą, kad turėsiu galimybę pats formuoti komandą, o ne man tiesiog bus įdėta, ką aš turiu joje matyti. Vienas iš mano derybų aspektų buvo, kad eidamas į ministrus noriu pats formuoti komandą“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei pirmadienį sakė ministras.

Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti statybų procesą ir leisti techninį darbo projektą rengti bei teikti dalimis.  Pasak ministro Kastyčio Žuromsko, taip siekiama statybų procesą padaryti greitesnį ir mažiau biurokratinį kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos ir saugumo reikalavimus.

Vos prieš mėnesį aplinkos ministro pareigas palikęs Povilas Poderskis grįžta į Aplinkos ministeriją – šįkart jau kaip kancleris. Tačiau naujas postas lydimas įtarimų: paskutinėmis darbo valandomis dar būdamas ministru P. Poderskis pasirašė įsakymą, kuriuo dalį galių iš ministro ir viceministrų perdavė būtent kanclerio pareigybei. O ši perima net devynių svarbių įstaigų kontrolę, kurios atsakingos už statybų, miškų, aplinkosaugos sektorių.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda vėlų pirmadienio vakarą nuotoliniu būdu susitiks su kandidatu į aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku. Anot Prezidentūros pranešimo, pokalbis numatytas 22 val. Lietuvos laiku. Susitikimas su kandidatu į ministrus nuotoliu rengiamas pirmą kartą. Valdantieji siekia ketvirtadienį patvirtinti Vyriausybės programą ir surengti visų 14 ministrų bei paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės priesaiką.

Gyventojams jau greitai įsigalios nauji reikalavimai statant ar renovuojant būstą. O rinkos specialistai neatmeta – dėl griežtesnės tvarkos brangs ir būstas. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Lietuvai privalu parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, taip esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Būsto rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie turėtų paliesti ne tik nekilnojamojo turto vystytojus, tačiau ir gyventojus. Apie būsimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas ir nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės plačiau atverti pinigines. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra nepavydėtina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.