nt rinka

Šeimai pagausėjus, pirmasis būstas gali greitai tapti per mažas. Tačiau norint jį parduoti ir persikelti į didesnį gali laukti nemaloni staigmena – valstybei gali tekti grąžinti anksčiau gautą subsidiją. Šiuo metu siūloma šią tvarką keisti. Tarkime, jauna šeima nusiperka pirmąjį, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą ir gauna valstybės subsidiją. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, vietos ima trūkti ir šeima nusprendžia ieškoti didesnio būsto.

Lietuvos nekilnojamojo turto ir paskolų rinkai pasitinkant rugpjūčio mėnesio pokyčius, būsto ieškantiems gyventojams atsiveria naujas neapibrėžtumo etapas.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet išlieka aktyvi, nors ir toliau stebimas būsto kainų augimas. Tuo metu nuo rugpjūčio 1 dienos atsiradusi galimybė daliai žmonių pasinaudoti mažesniu, 10 procentų, pradiniu įnašu ir galimybė atsiimti II pensijų pakopos lėšas kelia klausimą: kaip į tai reaguoja būsto rinka ir kaip tai paveiks kainas? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, „Hann...

Žmonės atsiima II-osios pensijų pakopos pinigus ir vienas iš svarstomų variantų, kur jie juos investuoja, yra nekilnojamasis turtas, o nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios 10 proc. pradinis įnašas 1-ojo būsto pirkėjams, tačiau galbūt tai ne visiems bus gera žinia. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Būsto paieškos ir nekilnojamojo turto sandoriai vis dažniau tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai, turėdami asmens duomenis, gali apsimesti pirkėjais, pardavėjais ar net nekilnojamojo turto specialistais, o gyventojai rizikuoja prarasti pinigus. Ekspertai perspėja, kad sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, todėl atpažinti grėsmę darosi vis sunkiau.

Šią savaitę Lietuvoje – pirmasis pranešimas apie oro pavojų. Internete žmonės diskutuoja: kaip pastarosios savaitės įvykiai paveiks ekonomiką. Ar pasikartojantys oro pavojai keis nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje? Apie tai ir kitas užsienio bei Lietuvos savaitės aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistės Toma Andrulytė ir Ona Šniukštaitė.

2026-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkai prasidėjo džiugiomis žiniomis. Įvertinus praėjusius metus, aktyvumas niekur nedingo, tad optimistiškumas stiprėja. Nors dalis 2025 metų pabaigos prognozių jau liko praeityje, ekspertai sutaria – būsto rinka ir toliau išlieka vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių.

Apie brangius butus Vilniuje girdėti įprasta, tačiau pažvelgus į kitą rinkos pusę – pigiausius būstus – taip pat galima nustebti. Skelbimuose galima rasti pasiūlymų, kainuojančių vos keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau dažniausiai tai nėra tokie butai, kokius dauguma žmonių įsivaizduoja. Peržiūrėjus pigiausius Aruodas.lt skelbimus matyti, kad mažiausiai kainuoja aukcionuose parduodami kambariai, pastogės ar labai mažos patalpos su bendrais patogumais.

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Negana to, kyla klausimų, ar NT vystytojai nepiktnaudžiaus dabartine situacija ir kurį laiką dirbtinai nemažins pasiūlos, siekdami didesnio pelno vėliau.

Artėjant II pakopos pensijų pokyčiams nuo 2026 m., viešojoje erdvėje daug diskutuojama, ar dalinis sukauptų lėšų atsiėmimas gali reikšmingai paveikti būsto rinką Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasigirsta teiginių, kad gyventojai netrukus „į rinką išleis milijardus“, o būsto kainos dar labiau šoktels. Vis dėlto toks požiūris neatsižvelgia nei į pensijų sistemos konstrukciją, nei į faktinius kapitalo srautų dydžius, nei į vartotojų elgsenos modelius.

„Žmogus reguliariai skambindavo pasienio pareigūnams ir pasakodavo, kur kažkas perkelia prekes per sieną. Galiausiai prieš kelerius metus jį smarkiai sumušė – jis net pateko į ligoninę. Kai kam tiesiog grasino: arba jie nustos skambinti, arba sudegins jų namus“ – taip baltarusių „Zerkalo“ pasakojo pasienyje pakalbintas lietuvis Vytis. Tokios istorijos ne tik parodo žiaurią realybę, bet ir iškelia klausimą, kaip tai paveiks žmonių norą gyventi tose apylinkėse.

Kitąmet nekilnojamojo turto (NT) rinkos laukia rimti pokyčiai. Kai kurie gyventojai galės parduoti būstą be mokesčių, o pradinis įnašas perkant būstą su paskola sumažės iki 10 procentų. Be to, į rinką greičiausiai įsilies pinigai, kuriuos žmonės atsiims iš pensijų fondų. Tokie pokyčiai, anot specialistų, gali dar labiau paskatinti būsto pirkimų augimą.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Ar šiandien paprastam žmogui būstas Lietuvoje dar įperkamas, ar vis dėlto augančios kainos verčia ieškoti alternatyvų? Ką tai reiškia Lietuvos NT rinkai ir jos ateičiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.

Statybininkai Lietuvoje šiandien uždirba tiek, kad emigruoti į užsienį nebeapsimoka, o pajūryje butai kai kur kainuoja brangiau nei Ispanijoje. Tai ar dar galime sakyti, kad Lietuva – tik pigios darbo jėgos šalis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Būsto rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie turėtų paliesti ne tik nekilnojamojo turto vystytojus, tačiau ir gyventojus. Apie būsimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas ir nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nors valdžia grasina apmokestinti nekilnojamajį turtą, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintoms Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių kiekį buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos atsigavimo ženklų taip pat nepastebėta, skelbia Registrų centras. „Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.

Vidurvasaris šiemet nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, praneša Registrų centras. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) skelbia, kad 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena savame būste ir tai yra didžiausia dalis tarp organizacijos narių. Jo atstovas, bet to, sako, kad šalyje yra didelis atotrūkis tarp prastos ir geros energetinės kokybės būstų, todėl sprendimų priėmėjams kyla nemažai iššūkių.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms daugelis tikisi, kad pagaliau jos nustos augti arba netgi kris žemyn. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atsakė, ar tai realu.  Pone Avuli, ar toje pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje gali kristi kainos?  Gali būti visko, bet reikėtų pasvarstyti, kokia tikimybė ir prie kokių aplinkybių tai gali atsirasti.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Pajūryje fiksuojami nauji namų ir butų kainų rekordai verčia purtyti galvas garsiausius šalies ekonomistus. Kainos išsikraustė iš sveiko proto ir normalios logikos rėmų, o už tokią pačią kainą galima įsigyti jau ir būstą Majamyje, kur geras oras garantuotas kone ištisus metus. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Būsto rinka Lietuvoje įkaitusi iki raudonumo – gyventojai noriai šluoja butus net nelaukdami, kol juos pastatys. Dabar tas metas, kai norint įsigyti būstą reikia būti labai greitam – mėgstantys sverti pliusus ir minusus šioje kovoje gali pralaimėti.  Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Kol antrasis karantinas tęsiasi, daugelio gyventojų namai, kotedžai ar butai yra tapę biurais, klasėmis ir studijų auditorijomis. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad iš namų dirbančios šeimos vis dažniau priima sprendimą įsigyti erdvesnį būstą, nes turimame paprasčiausiai nebeišsitenka. Apie ploto didėjimą, didesnių būstų naujuose projektuose formavimą kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto sektoriui pandemija netapo neįveikiamu iššūkiu, o kaip tik gerokai sujudino ir pravalė rinką – buvo parduotas net ir „užsisėdėjęs“ turtas. Rinkos žaidėjų apetitui nerimstant – vystytojai kepa naujus projektus, kurie išgraibstomi dar nepradėjus statyti, tad panašu, kad ir šie metai ramūs nebus, rašoma pranešime spaudai. Prognozės – NT rinka dar nepasiekė piko  2021-iesiems NT ekspertai išskiria dvi pagrindines tendencijas.

Pernai įvairios valstybės institucijos Turto bankui kaip nereikalingus perdavė 575 objektus, daugiausiai nekilnojamojo turto (NT) atsisakė Valstybinė miškų urėdija, skelbia Turto bankas.  Anot jo, įmonė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekia 17,5 tūkst. kv. metrų.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. metrų, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Ką tik pasibaigę 2019 metai buvo geriausi nekilnojamo turto (NT) rinkoje per paskutinius dešimt metų. Tiesa, jie dar neaplenkė geriausių 2007 metų, kurie kol kas Lietuvos NT rinkai buvo rekordiniai. Registro centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis apžvelgė 2019 metus trimis aspektais – NT sandoriai, investicijos į NT ir juridinių asmenų augimo tendencijos. Pasak specialisto, iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo perleista 134 tūkst. nekilnojamo turto objektų, 7 proc.

Ukrainos bendrovė „Investment Initiative“ į daugiabutį „Lucky homes“ sostinės Naujamiestyje investuoja virš 10 mln. eurų. Bendrovės bendraturtis ir vadovas Dmitrijus Savočka BNS pasakojo, jog teritoriją plėtrai Gerosios Vilties gatvėje, netoli Vingio parko, pasirinko dėl gerai išvystytos infrastruktūros, taip pat šalia numatytų plėtoti projektų, pavyzdžiui, prekybos centro „Akropolis“. „Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo - miestas labai šiltas ir jaukus.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.