Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.
Ar gyventojai gali tikėtis mažėjančių būsto kainų? Ar kainų kreivė liks tolygi, ar kaip tik matysime kainų kilimą?
A. Antanavičius: Aš labiau linkęs įžvelgti stabilesnių metų laikotarpį, bet pozityviai stabilesnių. Tai bus ne su minuso ženklu, o su kelių procentų pliuso ženklu dėl to, kad yra aukšta infliacija, gyventojų pajamų kiekis didėja. Kitaip sakant, kainos kyla, pinigai nuvertėja. Ir nekilnojamasis turtas ne kiek jis brangs ar jo kaina didės, bet tiesiog atsispindės pinigų nuvertėjimas.
Jeigu žiūrėtume pagal realią perkamąją galią, tai nekilnojamasis turtas ir pernai atpigo, nes gyventojų atlyginimai padidėjo apie 10 procentų, o NT kainos apie 15-20 proc. Tai ir realios kainos krito, ir įperkamumas. Tai ir dabar taip bus – NT kainos tiek nepakils, kiek padidės infliacija. Tai reiškia, kad bus realių kainų kritimas.
Jeigu žiūrėtume absoliučia išraiška, tai sumiškai, greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau.
Pone Avuli, kaip jūs ketinate daryti – piginti ar branginti NT?
A. Avulis: Branginti tikrai nesinori, labai piginti galimybių nėra. Dar pratęsdamas Arnoldo mintį norėčiau pasakyti, kad rinka kol kas yra labai stabili, bet gali būti vienas kitas atvejis, kada kažkam nelabai seksis. Tai gali būti vienas kitas atvejis, kur gali pasirodyti kažkiek kainos sumažėjusios, bet visumoje, pavyzdžiui, mane labai nustebino kovo mėnesio kainų rezultatai. Paskutinius tris mėnesius kainos pirminėje rinkoje Vilniuje buvo stabilios, jau užsišaldė ir erdvės kilimui nebuvo, bet kovo mėnesį mes pastebėjome, kad kainos per mėnesį vėl pakilo 3 procentais. Ir būtent jos pakilo ne todėl, kad seni projektai pakėlė kainas – ne, o į rinką atėjo nauji projektai.
Per kovo mėnesį Vilniuje buvo pasiūlyta daugiau nei 500 naujų būstų ir tie nauji būstai, kai atėjo, tai jie atėjo su didesne kaina. Mes analizavome, kodėl taip gali būti, ir viena iš prielaidų yra tai, kad įsigaliojo teisės aktai, kad nuo kitų metų mes turėsime pardavinėti tik 100 proc. baigtumo būstus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikės daugiau laiko įdėti, reikės daugiau pinigų įdėti ir matomai tie 500 naujų atėjusių butų į rinką jie jau apsiskaičiavo tai, kad kitais metais, kai užbaigsime projektą, mes jau juos turėsime padaryti pilno baigtumo, o pilno baigtumo natūraliai kainuoja daugiau.
Tai čia apie kainas galėčiau pasakyti tik tiek, kad labai norėtųsi, kad jos būtų stabilios, nes tada, kai jos stabilios, nėra ir didelių svyravimų, nereikia potencialiems pirkėjams laukti, kol jos pradės kristi, o tiesiog supranta, kad rinka stabili, ir tada perka būstą tas, kam to būsto reikia, o ne spekuliantai, kurie tikisi, kad kainos paaugs. Tai jų dabar rinkoje neliko, tai yra labai gera žinia.
O kaip čia gausis su visais naujais reikalavimais iš politinių partijų, tai... Tų reikalavimų didėja kiekvieną mėnesį ir tikiuosi, kad vis tik sveikas protas nugalės ir vieną dieną baigsis tos kartelės kėlimas į viršų. Nes kiekvieną kartą, kai pakeliami reikalavimai būstui, anksčiau ar vėliau pakyla ir kaina. Tai turiu tokią labai žydrą svajonę, kad politikai atsižvelgs į tai, kad žmonėms reikia būsto prieinamo, nebūtinai pačio geriausio pasaulyje ar pačio geriausio Europoje, bet jis galėtų būti kelių lygmenų ir prieinamom kainom, ir aukštesnėm kainom, ir tas pats geriausias, koks galėtų būti Europoje.
Bet politikai čia jums, tikriausiai, pasakytų, kad reikalavimai keliami, jog vystytojai būtų sąžiningi. Kad nebūtų taip, kad ateini ir nieko nerandi, arba sumoki avansus ir po to tas vystytojas dingsta. Tai reikalavimai keliami tam, kad būtų tik tai tvarūs verslininkai, kurie vysto tuos projektus. Tai nemanot, kad tai prafiltruoja tuos nepatikimus žaidėjus rinkoje?
A. Avulis: Šiek tiek gal, bet kaina per didelė. Aš sakyčiau, kad daug geriau būtų edukuoti pirkėją ir aiškinti, kad neskubėkit pirkti ten, kur žemiausia kaina, nes ten, kur yra žemiausia kaina, gali būti kažkas paslėpto. Būtent tie nesąžiningi [vystytojai] šiek tiek numažina tą kainą, tada pirkėjai plūsta tenai ir tada finaliniame etape nusivylę pirkėjai eina ir pas politikus, ir į žiniasklaidą, ir prašo pagalbos. O galima būtų tiesiog rinktis pirkti iš tų kompanijų, kurios rinkoje yra jau ne vieną dešimtmetį ir jos galbūt nori būti dar ne vieną dešimtmetį.
O mano pastaba dabar čia labiausiai buvo apie vieną paskutiniųjų reikalavimų, prieš kurį niekas negalės pasisakyti, kad turi būti daugiau želdynų. Ir aš už tai, kad būtų daugiau želdynų, bet visada pagalvokim, kokį mes rezultatą gauname paskutinį. Nes galutiniame rezultate, jeigu mes darysime daugiau želdynų, tai tame pačiame plote mes galėsime pastatyti mažiau namų. Šiuo metu Vilniuje viename hektare gyvena dvigubai mažiau žmonių negu vidutinis skaičius Europoje. Kitaip tariant, mes jau labai erdviai gyvename ir norime dar geriau gyventi. Tai be abejo, kad tai yra geras, gražus noras, bet visada reikėtų įsivertinti, kokią tai įtaką turės galutinei kainai.
Gal mes palikime pasirinkimą žmonėms. Jeigu tu nori daugiau želdynų, tai miesto pakraštyje jų gali būti daugiau, bet kaip tada tai padaryti miesto centrinėje dalyje? Ten tiesiog teoriškai nėra tokių galimybių – gatvė, namas, gatvė, namas ir kaip jų daugiau padaryti?
Tai aš norėjau labiau tai užakcentuoti, kad tokie sprendimai daugeliu atvejų yra geri ir teisingi, bet taip pat jie daugeliu atvejų turi negatyvią įtaką būsto kainai.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
Prieš tris metus pirkau , kaip loterijoje laimėjau mažiausiai 200 tūkstančių
egzistavimui vieno alga... busto paskolai ir taupymui kito alga...
vidutine paskola yra 100 000 su dabartinem 5.5 palukanom imoka bankui 750.. lieka 450 masinu remontui rubams taupymui... dar bustai neturi kur kilti nebent palukanos kris ko tikrai nebus ateinaicius 5 metus
