nt rinka

Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau negu pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai. Birželį Lietuvoje perleistos 2 878 gyvenamosios patalpos (butai). Tai šiek tiek virš 9 proc.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Kovą gerokai padidėjusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių lėmė sezoniškumas ir žema praėjusių metų palyginamoji bazė, teigia nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas. Sauliaus Vagonio teigimu, balandį sandorių apimtys toliau augs. „Sausis ir vasaris tradiciškai būna mažiausiai aktyvūs mėnesiai, todėl nieko nuostabaus, kad kovą matome sandorių augimą. Nieko tokio neįvyko – atėjo pavasaris, suaktyvėjo rinka ir padaugėjo sandorių.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas kovo mėnesį padidėjo daugiau kaip penktadaliu, o jį skatino padidėję butų, individualių namų bei žemės sklypų pardavimai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais Lietuvoje kovo mėnesį perleista 9830 nekilnojamųjų daiktų - 23,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7965 NT objektai) bei 22,1 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo mėnesį (8052 NT objektai). „Metų pradžia tradiciškai laikoma pasyviausiu laikotarpiu NT rinkoje.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Prasidėjus rudeniniam sandorių skaičiaus suaktyvėjimui nekilnojamojo turto (NT) rinkoje specialistai atkreipia dėmesį, kad sujudimas rinkoje – gerokai didesnis nei įprasta. O tai ateityje gali lemti ir kilsiančias kainas, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, stebint NT kainų vidurkius Lietuvos miestuose netolimoje ateityje realiausia yra sulaukti stabilaus periodo.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,3% žemyn.

Mitas, kad butų nuomos paklausa paaštrėja rugpjūčio antroje pusėje. Bent jau šiemet norinčių išsinuomoti stogą virš galvos bruzdesys buvo pastebėtas dar liepos mėnesį. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur už patrauklią kainą butas gali būti išnuomotos vos po kelių valandų nuo skelbimo pasirodymo internete. Susidūrė su problemomis Išsinuomoti būstą Vilniuje itin sudėtinga.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2012 metų antrąjį ketvirtį Kaune parduota apie 700 butų arba 6 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu sudaryta apie 500 būsto pardavimo sandorių, t.y. beveik tiek pat, kiek ankstesnį šių metų ketvirtį. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje per antrąjį 2012 metų ketvirtį nupirkta apie 70 naujų butų, t.y. 29 proc. daugiau nei praeitų metų antrąjį ketvirtį.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Pagal SEB banko apskaičiuotą būsto įperkamumo rodiklį, vidutines pajamas gaunantis gyventojas sostinėje galėtų įsigyti viso labo senos statybos būstą miegamajame rajone, kurio plotas nesiekia net 35 kv. metrų. Nors toks išvestinis dydis realios nekilnojamojo turto rinkos situacijos neatitinka, pirkėjai iš tiesų pirmenybę teikia mažesniems būstams už mažesnę kainą. Anot „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, būstui įsigyti skiriama suma neviršija 200 tūkst. litų.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

„Inreal“ nekilnojamojo turto ekspertų atliktos analizės duomenimis, 2011 metų sandorių apimtys didžiuosiuose Lietuvos miestuose priartėjo prie 2008 metų lygio. Šiandien daugiausiai perkami butai, kurie kainuoja iki 200 tūkst. Lt. Lyginant su krizės pradžia, labiausiai perkamų butų plotai sumažėjo vidutiniškai 10-20 proc. Prognozuojama, kad 2012 metais turėtų išsilaikyti panaši butų sandorių struktūra.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Prieš trejetą metų siautęs ekonominio nuosmukio viesulas komercinių patalpų rinkoje išsisklaidė. 2011 metais biurų nuomos kainos pakilo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs daugiau nei 9 tūkst. šiuo metu esančių komercinių patalpų nuomos skelbimų.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

Vieniems kalbant, kad nekilnojamojo turto kainos dar kris, kitiems užtikrintai teigiant, kad jos jau kyla, neaišku, kaip būsto ieškantieji reaguoja į skirtingas nuomones ir vykstančius pokyčius. Ar  dar domimasi nekilnojamuoju turtu? Kiek šiuo metu būsto ieškantieji galėtų mokėti už perkamą būstą? Kiek kainuojančio būsto pasiūlymų šiuo metu daugiausia? Kas siūloma pirkėjui? Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai –  atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys rodo, kad 2010-ieji smarkiai pakoregavo nekilnojamojo turto pirkimui ar nuomai ieškančių gyventojų lūkesčius. Pasak Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir ekonominė situacija mažino ne tik nekilnojamo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą – ieškota kuklesnių būstų, mažėjo reikalavimų perkamam ar nuomojamam būstui.

N. Roubini keliauja į Atėnus, kur susitiks su investuotojais ir politikais aptarti Europos įsiskolinimo krizės. Ekonomistas teigia, kad vis labiau nerimauja dėl betvarkės JAV nekilnojamojo turto rinkoje, rašo „The New York Times“. N. Roubini sakė, kad šalies nekilnojamojo turto problemos yra „neįvertintos“, o bankai dėl gyvenamųjų namų gali vėl patirti 1 trln. JAV dolerių nuostolių.

Į Druskininkus nuo karščių Maskvoje šią vasarą bėgę rusai nusprendė Lietuvoje apsipirkti. Ir ne šiaip suvenyrų, bet nekilnojamojo turto. Keletas rusų butus nusipirko nedelsdami, o daugiau jų dar galvoja arba būstus jau rezervavo, rašo „Lietuvos rytas“. „Pagyvėjimą nekilnojamojo turto rinkoje jaučiame ir mes, ir kolegos. Kiekvieną savaitę parduodame po porą butų. Pusė pirkėjų – iš Maskvos.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet prieškrizinio lygio augimo nesitiki. Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos augimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? Apie tai Balsas.lt klausė NT vystytojų bendrovės „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio.

Būsto paieškos šiuo metu aktualios daugeliui: vieni ieško tinkamo varianto įsigyti savo būstą, kiti domisi patraukliais nuomos pasiūlymais. Skelbimų statistikos duomenys rodo, kad nors pasiūla ir auga, tačiau kainos jau nebekinta sparčiais tempais. Baigiantis praėjusiems metams, pasiūlymų pirkti butą buvo šiek tiek sumažėję.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Vilniuje jau įregistruota virš 2,5 tūkst. butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto (NT) vystytojų parduota arba rezervuota apie 670 naujų butų, tai 47 proc. daugiau nei per 2009 metų I pusmetį. Naujų butų pasiūla per metus baigtuose projektuose Vilniuje sumažėjo 33 procentais. Pirmąjį 2010 metų pusmetį 68 proc.

Bendrovės ,,CREalty Advisors“, bendradarbiaujant su bendrove ,,ICA Real Estate“ parengtoje 2010 metų antrojo ketvirčio komercinio nekilnojamojo turto (NT) apžvalgoje pristatomos atskirų rinkos segmentų naujienos, pokyčiai ir tendencijos.

Ieškančiųjų įsigyti būstą šiuo metu netrūksta, kainoms nukritus daugelis žvalgosi, kokio nekilnojamojo turto galėtų įsigyti, kokie šiuo metu pateikiami pasiūlymai. Tačiau į ką labiausiai dabar kreipiamas dėmesys, renkantis būstą? Pasak daugumos nekilnojamojo turto tarpininkų, padedančių parduoti ar įsigyti nekilnojamojo turto, šiuo metu beveik pusė būsto ieškančiųjų norėtų įsigyti savo būstą, apie 40 proc. domisi ir parduodamo, ir nuomojamo būsto pasiūlymais.

Kinijos vyriausybės patarėjai teigia, kad dabartinės priemonės, kuriomis siekiama suvaldyti spartų nekilnojamojo turto kainų augimą, gali nepasiteisinti dėl per mažo pareigūnų ryžto ir dėl visuomeninio apgyvendinimo nekilnojamojo turto stygiaus, praneša China Securities Journal. Vyriausybei rekomenduojama priimti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų skaičiuojamas kasmet, ir taip pat vietinėms vyriausybėms užtikrintų papildomų pajamų.

Būsto pardavėjai Londone, bandydami pasipelnyti iš atsigaunančios nekilnojamojo turto rinkos, prašomas būsto kainas pakėlė iki rekordinių aukštumų, praneša didžiausia Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto svetainė Rightmove Plc.Vidutinė prašoma būsto kaina Londone birželio mėnesį išaugo 2,2 proc. iki 429,597 svarų. Būsto kainos visoje šalyje augo šeštą mėnesį paeiliui ir pakilo 0,3 proc.

Finansų ministerija neseniai pateikė tris alternatyvas, kaip galėtų atrodyti 2011 metais įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Jis sudarytų nuo 0,3 iki 1 procento dydžio turto vertės. NT mokestis būtų mokamas kasmet, o pajamos iš jo papildytų savivaldybių biudžetus. Neaiškūs tikslai Nors naujasis mokestis buvo numatytas šių metų Vyriausybės programoje, tačiau vos tik apie jį prabilta garsiau, buvo sulaukta visuomenės kritikos bangos.

Atsinaujinusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio tik dar kartą įrodo, kad ministro pirmininko pažadais ir Nacionaliniu susitarimu, kuriame teigiama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tikėti negalima – įsitikinęs Liberalų ir centro frakcijos narys, Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis. Jo nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas valstybei padarytų daugiau žalos nei duotų naudos, o ypatingai šiuo laikotarpiu.

NT kainos visoje Lietuvoje (be Vilniaus miesto) labiausiai nukrito 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį, o Vilniuje – 2009 m. trečiąjį ketvirtį. Nuo piko laikotarpio įvairių tipų ir paskirčių NT atpigo vidutiniškai 40–50 proc. Pranešime pateikiama, kokie pokyčiai fiksuojami butų rinkoje šiais metais ir kokios tendencijos atsispindi, lyginant duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pirmąjį metų ketvirtį Vilniuje naujos statybos butų pardavimo sandorių skaičius išaugo 24 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, Kaune ir Klaipėdoje bei likusiuose Lietuvos miestuose toliau stebimi minimalūs pardavimai. Vilniuje per kovą parduota 2,3 karto daugiau gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) objektų nei kovą 2009-aisiais. Daugiausia butų parduota projektuose, kurių statybos jau užbaigtos.

Šių metų kovo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo 0,6 proc. Tai mažiausias mėnesinis butų kainų pokytis nuo 2008 metų rugpjūčio. 2010 metų vasarį buvo užfiksuotas 1,4 proc. mėnesinis kainų sumažėjimas. Metinis butų kainų pokytis ir toliau sparčiai mažėjo. Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos nukrito 19,9 proc.

Po vieno didžiausių kritimų Europoje, analitikai pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo ženklus. Tiesa, kol kas būsto rinka rodo suaktyvėjimą tik Vilniuje, tačiau čia paklausa auga jau trečią mėnesį iš eilės nuo 2010 m. sausio. Kaip rodo pardavimų tendencijos, į rinką grįžtantys pirkėjai sostinėje dažniausiai renkasi nedidelius, apie 50 kvadratinių metrų ploto butus, kurių kaina neviršija 220 tūkst. Lt.

Nepaisant kai kurių nekilnojamojo turto verslininkų ir agentūrų teiginių, kad būsto kainų dugnas jau arti, kol kas jo nematyti. Registrų centras skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį būsto kainos krinta visoje Lietuvoje, praneša LTV „Šiandien“. Nekilnojamojo turto verslininkų lūkesčiams, kad būsto rinka netrukus atsigaus, išsipildyti dar anksti. Atlikęs būsto rinkos sandorių analizę Registrų centras skelbia, kad vien pirmąjį šių metų ketvirtį kainos Vilniuje smuko daugiau nei 4 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad biurų nuomos kainos Vilniuje bei Taline šiemet gali šoktelėti. Kol kas biuro patalpų neužimtumas didžiausias Rygoje (30 proc.), o Vilniuje ir Taline yra panašus (atitinkamai 17,7 ir 19 proc.). Prekybinių patalpų rinka geriausioje padėtyje yra Taline. Estams išlaikius gana didelę perkamąją galią ir esant stabiliai mokesčių sistemai, Talinas pritraukia didžiausias investicijas tarp Baltijos šalių sostinių.

Butų rinką vis dar krečia pokyčiai, o perkantieji gali derėtis dėl mažesnės buto pirkimo kainos – prie tokios išvados prieinama, išnagrinėjus butų pasiūlos ir pardavimo kainas bei pasiūlymų skaičių, rašo Aruodas.lt. Pranešime pateikiama, kaip pakito butų rinka, lyginant šių ir praėjusių metų vasario duomenis.     Kiek kainuoja butai? Iš skelbimų kainų statistikos matyti, kad siūlomos butų pardavimo kainos vis dar mažėja.