Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas.
NT pardavimai auga: kas paskatino pirkėjų aktyvumą?
Lyginant su praėjusiais metais, sandorių skaičius yra didesnis apie 6 proc. Ar tai reiškia, kad žmonės noriai perka, ir galbūt prie to šiek tiek prisideda II-osios pakopos lėšų atsiėmimas?
M. Statulevičius: Iš tiesų, šių metų I-asis pusmetis demonstruoja didesnį aktyvumą, lyginant su praėjusiais metais, o tai lėmė keli veiksniai. Mes kelerius metus turėjome taip vadinamą „suspaustos spyruoklės“ principą, kai žmonės dėl išaugusių turto kainų ir aukštesnių bankų palūkanų negalėjo įsigyti turto – sprendimai buvo atidėti, žmonės laukė.
Kai sąlygos tapo palankesnės – padidėjo pasiūla, pagerėjo finansavimo sąlygos, o atlyginimų augimas toliau rodo pozityvius skaičius – visa tai lėmė, kad žmonės aktyvavo savo atidėtus sprendimus. Ypač vidutiniame ir ekonominiame segmente tas aktyvumas buvo didžiausias.
Labai svarbu pasakyti, kad turėtume kalbėti ne tik apie Vilniaus rinką, bet aktyvumą demonstravo ir Kaunas, bei Klaipėda. Tai lėmė kitos užtrukusios pasiūlos priežastys – tose rinkose nebuvo pakankamo pasirinkimo. Atsirado drąsesnių plėtotojų, didesnių projektų, ir žmonės natūraliai į tai sureagavo, atsirado paklausa. Kainos taip pat turėjo teigiamą dinamiką, nors ne viskas priklauso nuo nekilnojamojo turto plėtotojų norų ir verslo planų.
Daug ką lėmė ir išoriniai veiksniai: karas Ukrainoje, medžiagų trūkumas. Tai išaugino kaštus, kurie atsispindėjo kainose net ir mažesniuose miestuose. Tai leidžia mums svarstyti, kad regionai, ne tik Vilnius, yra patrauklūs nekilnojamojo turto objektų vystymui.
Kodėl kyla būsto kainos
Arvydai, ką jūs matote žiūrėdamas į rinką šiandien? Ar kainos adekvačiai reaguoja į situaciją ir brangstančias statybines medžiagas, ar mes jau einame link nenormalios, nesveikos situacijos?
A. Avulis: Šiais metais per 6 mėnesius Vilnius rodo apie 16 proc. pardavimų augimą, tačiau lyginant su ilgesne distancija, pavyzdžiui, su ankstesniais metais, augimas yra dar ženklesnis – pardavimai išaugo net 144 proc. Didžiausias augimas buvo praėjusiais metais, o šiemet viskas tarsi stabilizuojasi – kainos iš tikrųjų kyla ir tam yra kelios priežastys.
Valstybė pateikė labai daug užsakymų statybos kompanijoms, pavyzdžiui, kariniams objektams ir Rūdninkų kariniam miesteliui, į kuriuos investuojama daugiau kaip 1 mlrd. eur. Lietuvos statybų pramonė nepajėgia patenkinti visų tų poreikių, kurie šiuo metu yra rinkoje, ir šis veiksnys labai augina kainas.
Taip pat prisideda geopolitinė situacija – karas Irane, naftos kainų kilimas, nuo kurių priklauso daugybė statybinių medžiagų, tokių kaip apšiltinimo medžiagos, polistirolas bei bituminės medžiagos – jos brangsta gana ženkliai ir tai augina būsto kainas.
Vien per pastaruosius 12 mėnesių kainų didėjimas Vilniuje siekia apie 12 proc., tai yra per daug. Būsto kainos turėtų augti maždaug tiek, kiek ir infliacija. Jeigu Lietuvoje turime 5 proc. infliaciją, viskas būtų normalu, jeigu būsto kainos augtų taip pat 5 procentais. Toks kainų ir būsto pardavimo didėjimas rodo, kad rinkoje yra labai daug pinigų.
Komerciniuose bankuose šiuo metu Lietuvos privatūs asmenys laiko daugiau kaip 31 mlrd. eur. Kai yra tokia didelė infliacija, daromas spaudimas žmonėms tuos pinigus investuoti, nes vien dėl infliacijos per metus prarandamas apie 1,5 mlrd. eur. – dėl to yra spaudimas išleisti tuos pinigus prasmingai. Žmonės perka nekilnojamąjį turtą, nes mato tendencijas, kad Vilniuje jis nuolat brangsta, taip siekdami apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo.
Per metus vis dėlto labiausiai kainos kilo būtent Kaune – beveik 16 proc. Mantai, kaip tai paaiškinti?
M. Mikočiūnas: Taip, Kaunas praėjusiais metais buvo sparčiausiai auganti rinka kainų prasme. Manau, kad tai labiausiai lėmė pasiūlos ir paklausos veiksniai. Paklausa buvo jau ir anksčiau, tačiau trūko pasiūlos.
Atsiradus pasiūlai, ji staigiai pabrango, nes poreikis buvo labai didelis. Viskas, kas yra pateikiama rinkoje, esant didelei paklausai, automatiškai greitai išperkama. Dėl to ir sukyla kainos.
Ar tai reiškia, kad Kaunas yra viena perspektyviausių investicijų ir vystymo krypčių?
M. Mikočiūnas: Vystymui, manau, kad tai tikrai yra viena iš pagrindinių perspektyvų.
10 proc. pradinis įnašas pirmam būstui bus taikomas ne visiems
Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios 10 proc. pradinis įnašas tiems, kurie perka 1-ąjį būstą, tačiau jau pasirodė pranešimų, kad ne visi galės tuo džiaugtis. Mantai, kaip yra, ar žmonės laukia rugpjūčio 1-osios, ar jau prasidėjo abejonės?
M. Mikočiūnas: Laukiančių tikrai yra. Yra asmenų, kurie specialiai susiplanavo pirkinius po rugpjūčio 1-osios dienos, tačiau dauguma tų, kurie laukia ir pasidomėjo sąlygomis, suprato, kad laukia staigmenų, nes ne visiems tas 10-ies proc. pradinis įnašas bus taikomas.
Pagrindiniai kriterijai yra du: tai turi būti 1-asis būstas ir 1-oji paskola, o tai reiškia, kad pirkėjai turės griežtai atitikti šiuos kriterijus, o tai sudarys gal trečdalį ar ketvirtadalį visų perkančiųjų. Dažnai būna situacijų, pavyzdžiui, kai būstą perka pora ir vienam iš jų tai yra pirmas būstas, o kitam ne. Tuomet kyla klausimų, kaip traktuoti tokią situaciją – atitinka jie reikalavimus ar ne.
Manau, kad bus nusivylusių, kurie negaus to 10-ies procentų pradinio įnašo galimybės. Kita vertus, labai stipriai veikia psichologiniai faktoriai. Žmonės, išgirdę, kad atsiras veiksniai, aktyvinantys ir branginantys nekilnojamąjį turtą, suskumba užbėgti įvykiams už akių ir priimti sprendimus greičiau. Žmonės perka ne dėl pačių pokyčių, o dėl baimės, kad pradės augti kainos, todėl siekia nusipirkti anksčiau. Psichologinis veiksnys yra netgi svarbesnis negu patys fiziniai pokyčiai.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
