Tarkime, jauna šeima nusiperka pirmąjį, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą ir gauna valstybės subsidiją. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, vietos ima trūkti ir šeima nusprendžia ieškoti didesnio būsto.
Problema ta, kad pardavus su valstybės pagalba įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus subsidiją reikia grąžinti. Ir kalba eina tikrai ne apie kelis šimtus eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tv3.lt pateiktais duomenimis, 2024 metais vidutinė vienai jaunai šeimai išmokėta subsidija siekė 15,7 tūkst. eurų, 2025 metais – 15,4 tūkst. eurų.
Šiemet ši suma dar didesnė – iki liepos 31 dienos vidutinė subsidija siekė 17,6 tūkst. eurų. O didžiausia 2024–2026 metais vienai šeimai išmokėta subsidija siekė net 26,1 tūkst. eurų.
Vadinasi, šeimai, kuri nori parduoti pirmąjį būstą anksčiau nei po 5 metų, gali tekti spręsti, iš kur paimti ne vieną ar du, o keliolika ar net daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Ministerijos duomenys rodo, kad tokių atvejų nėra labai daug. 2024 metais subsidiją grąžino 9 šeimos, iš viso į valstybės biudžetą jos grąžino 109,3 tūkst. eurų. 2025 metais subsidijų grąžinimų jau nebuvo.
Būstą pardavė už 120 tūkst. eurų – kiek pinigų liktų šeimai?
Kad būtų aiškiau, kiek subsidijos grąžinimas gali pakeisti šeimos situaciją, pažvelkime į konkretų pavyzdį. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pateikia paprastą skaičiavimą, kiek pinigų šeimai teoriškai lieka pardavus būstą ir padengus dar negrąžintą paskolos dalį.
„Pavyzdžiui, jeigu būstas parduodamas už 120 tūkst. eurų, o paskolos likutis yra 70 tūkst. eurų, po paskolos grąžinimo šeimai teoriškai lieka 50 tūkst. eurų, neįskaičiavus kitų sandorio išlaidų“, – pateikia pavyzdį LBA atstovė.
Tad šie pinigai jau galėtų būti naudojami kitam būstui įsigyti, pavyzdžiui, jo pradiniam įnašui. Dabar prie šio pavyzdžio pridėkime SADM pateiktą šių metų vidutinę subsidiją – 17,6 tūkst. eurų.
Jeigu šeimai ją dar tektų grąžinti, iš likusių 50 tūkst. eurų naujam būstui beliktų apie 32,4 tūkst. eurų. Na, o jei subsidijos grąžinti nereikėtų, teoriškai šeimai liktų visi 50 tūkst. eurų, neįskaičiavus kitų sandorio išlaidų.
Dar akivaizdesnis skirtumas būtų šeimai, gavusiai didžiausią 2024–2026 metais išmokėtą 26,1 tūkst. eurų subsidiją. Ją grąžinus, iš 50 tūkst. eurų liktų 23,9 tūkst. eurų, o subsidijos negrąžinus – visi 50 tūkst. eurų.
Žinoma, tai tik supaprastintas pavyzdys. Realiu atveju skirtųsi būsto pardavimo kaina, likusi paskolos suma, šeimos gauta subsidija ir kitos sandorio išlaidos. Tačiau pats principas paprastas – kuo daugiau pinigų šeimai tenka grąžinti, tuo mažiau jų lieka kitam būstui.
„Prievolė grąžinti subsidiją iš esmės mažina šeimos nuosavų lėšų dalį, tad tam tikrais atvejais gali turėti reikšmingos įtakos pradiniam įnašui bei galimybei įsigyti didesnį būstą“, – komentuoja V. Kiguolienė.
Siūlo leisti subsidijos negrąžinti susilaukus vaikų
Būtent tokią problemą mėginama spręsti rugpjūčio 12 dieną Seime įregistruotu projektu. Jį pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Siūloma numatyti naują išimtį – jeigu jauna šeima per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo susilauktų vieno ar daugiau vaikų, parduotų subsidijuotą būstą ir toje pačioje savivaldybėje nusipirktų didesnį, subsidijos jai grąžinti nereikėtų.
Tai yra, pagausėjusi šeima galėtų pirmąjį būstą pakeisti didesniu ir dėl to neprarastų anksčiau gautos valstybės pagalbos. Būsto įsigijimą reikėtų pagrįsti notarine pirkimo–pardavimo sutartimi ar jos kopija. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu pakeitimu siekiama pagerinti jaunų šeimų gyvenimo sąlygas ir paskatinti jas susilaukti daugiau vaikų.
Kol kas tai tik siūlymas, projektas dar nėra priimtas. Aiškinamajame rašte numatyta, kad, jeigu pakeitimai būtų priimti, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 metų gruodžio 31 dienos turėtų nustatyti tvarką, kaip šeimos pateiktų naujo būsto įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
Ministerija siūlo dar daugiau laisvės šeimoms
Pasirodo, pati SADM yra parengusi kitus pakeitimus, kurie šeimoms suteiktų dar daugiau laisvės. Ministerija tv3.lt nurodo atlikusi platesnę paramos būstui sistemos peržiūrą ir parengusi įstatymų pakeitimų paketą. Jame taip pat siūloma leisti šeimoms pakeisti pirmąjį būstą kitu ir neprarasti anksčiau gautos subsidijos.
„SADM siūlomas reguliavimas šiuo aspektu yra lankstesnis – galimybė negrąžinti subsidijos nebūtų siejama su vaiko gimimu ar reikalavimu įsigyti didesnį būstą“, – įvardija ministerija.
Taigi, šeima galėtų pakeisti pirmąjį būstą kitu net ir nesusilaukusi vaiko. Naujas būstas taip pat nebūtinai turėtų būti didesnis už senąjį. Tačiau būtų kitų sąlygų. Pagal SADM siūlymą šeima galėtų negrąžinti subsidijos, jeigu pirmąjį būstą parduotų jau įsigijusi kitą užbaigtos statybos būstą toje pačioje savivaldybėje.
Atskira tvarka būtų taikoma, jeigu nuo paskolos sutarties sudarymo dar nebūtų praėję 5 metai ir šeima nebūtų grąžinusi būsto kredito. Tokiu atveju ji galėtų parduoti pirmąjį būstą ir su tuo pačiu kredito davėju sudaryti naują paskolos sutartį dėl kito užbaigtos statybos būsto toje pačioje savivaldybėje. Anksčiau gautos subsidijos grąžinti nereikėtų.
Tai yra, ministerija siūlo šeimoms suteikti daugiau galimybių keisti būstą pasikeitus jų poreikiams ir tuo pat metu išsaugoti anksčiau gautą valstybės pagalbą.
SADM nurodo, kad šie pakeitimai artimiausiu metu bus teikiami Vyriausybei svarstyti.
Taigi, šiuo metu kalbama apie du skirtingus siūlymus. Seime registruotas projektas subsidijos negrąžinimą sietų su vaiko gimimu ir didesniu būstu. SADM rengiamas variantas būtų platesnis – nereikėtų nei vaiko gimimo, nei didesnio būsto.
Tačiau viena svarbi sąlyga abiem atvejais išlieka ta pati, kad kitas būstas turėtų būti perkamas toje pačioje savivaldybėje. Kodėl šeima negalėtų, pavyzdžiui, dėl darbo, vaikų ugdymo ar kitų gyvenimo aplinkybių persikelti į kitą savivaldybę, tv3.lt papildomai pasiteiravo SADM.
Ministerija nurodo, kad ši sąlyga susijusi su pačiu finansinės paskatos tikslu. Ji nėra skirta būstui įsigyti bet kur Lietuvoje – ši parama buvo sukurta kaip regioninės politikos priemonė ir yra susieta su konkrečiomis teritorijomis.
Svarbu ir tai, kad prie valstybės skiriamos paskatos savo lėšomis gali papildomai prisidėti savivaldybės. Tokiu atveju siekiama, kad jų skirti pinigai padėtų žmones pritraukti arba išlaikyti būtent toje savivaldybėje.
„Kitaip tariant, nebūtų racionalu sudaryti sąlygas šeimai pasinaudoti vienos savivaldybės papildoma parama, o netrukus persikelti į kitą savivaldybę, su kurios būsto politikos tikslais ši parama nebebūtų susijusi“, – aiškina SADM.
Vien subsidijos neužteks
Net jeigu tvarka būtų pakeista ir keliolikos tūkstančių eurų subsidijos šeimai nebereikėtų grąžinti, tai dar nereikštų, kad bankas automatiškai suteiks paskolą didesniam būstui.
„Kiekvienos būsto paskolos suteikimo sąlygos rinkoje vertinamos individualiai. Kreipiantis į banką dėl paskolos ypač svarbūs du dalykai – turimas pradinis įnašas ir asmens ar šeimos pajamų bei finansinių įsipareigojimų santykis“, – sako LBA komunikacijos vadovė.
Tai yra, net ir turėdama daugiau pinigų pradiniam įnašui šeima dar turės parodyti, kad jos pajamų pakaks naujos paskolos įmokoms mokėti. Bankas vertins ne tik gaunamas pajamas, bet ir jau turimas paskolas ar kitus finansinius įsipareigojimus, prašomos paskolos dydį bei terminą.
Vis dėlto šeimai, kuri ir taip planuoja keisti būstą, keliolika tūkstančių eurų gali būti labai reikšmingi.
Šiuo metu galiojantys Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad vertinant būsto paskolą finansiniams įsipareigojimams galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiuojant su 6 proc. palūkanų norma.
Turima omenyje, kad bankas paskaičiuoja, kokios būtų šeimos paskolų įmokos, jeigu palūkanos siektų 6 proc., ir tikrina, kad visi finansiniai įsipareigojimai kartu neviršytų pusės tvarių šeimos pajamų. Pavyzdžiui, jeigu tokios pajamos siekia 2 tūkst. eurų per mėnesį, visiems finansiniams įsipareigojimams pagal šį vertinimą galėtų tekti ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Taigi, subsidijos negrąžinimas gali gerokai padėti šeimai išsaugoti daugiau nuosavų pinigų naujam būstui, tačiau ar ji iš tiesų galės pasiskolinti daugiau, vis tiek priklausys nuo jos pajamų ir jau turimų skolų.
