Laidoje „Statybų gidas“ apsilankęs „Triniti Jurex“ advokatas Artūras Vaišvila įspėjo: nelegali statyba Lietuvoje vis dar gajus reiškinys, tačiau senieji triukai jau nebeveikia.
Principas „pradėsiu, o vėliau įteisinsiu“ – jau praeitis
Anksčiau gyventojai dažnai vadovaudavosi taisykle: pirmiausia pastato, o vėliau, jau pridavimo metu, gauna visus trūkstamus leidimus. Ekspertas pabrėžė, kad tokia praktika šiandien yra tiesus kelias į teismą.
„Ne, taip nebeveikia. Prieš bet kokį veiksmą atliekant, pradedant statyti, jau turi pasirūpinti pirmiausia visais įmanomais dokumentais. Kodėl? Todėl, kad nepasibels tikrintojai ir nesakys, kad darai neteisingai arba be leidimo. Tada atsidursi teisme“, – įspėjo advokatas.
Be to, nereikėtų pamiršti ir kaimynystės faktoriaus. Jei pradedama statyti be dokumentų, tikimybė, kad kas nors praneš tarnyboms – milžiniška.
„Kaimynas tikrai tave skųs. Jeigu tu kažką pradėsi daryti, jis tikrai patikrins, ar yra oficialu, ar turi leidimą, ar neturi. Jeigu neturėsi – tikrai praneš. Nėra nieko nuostabiau nei degantis kaimyno tvartas arba namas. Taigi kiekvienas veiksmas sklype iš tikrųjų reikalauja profesionalo įvertinimo ir pasitikrinimo“, – teigė ekspertas.
Kaimynai kariauja dėl centimetrų: kliūva net tujos
Dažniausiai konfliktų kyla ne dėl didelių namų, o dėl smulkmenų – tvorų ar net žaliųjų želdinių.
„Tvorai gauti jau reikia suderinimo, nes tvora yra ant ribos. O lietuvis tą tvoros ar sklypo ribą su centimetrais, su liniuote vaikšto ir žiūri. Gink dieve, užeisi ant jo tvoros – garantuotai turėsi bylą, ypač jeigu ji bus įbetonuota. Tada atsiranda klausimai: aklina tvora, neaklina, kiek procentų uždengia, iš kurios pusės – pietinės ar šiaurinės“, – aiškino A. Vaišvila.
Alternatyva tvorai – tujos ar eglutės – irgi gali tapti teisinių ginčų priežastimi, jei nėra gautas raštiškas kaimyno sutikimas.
„Eini pas kaimyną: „Ar nieko prieš, žalia bus, fainai?“ Jis sakys: „Daryk“. O kaimyno žmona, grįžusi po pusės metų, pasakys: „Man nepatinka tos tujos“. Ir prasideda teismai, nes raštiško sutarimo juk nėra. Nuo smulkiausio medelio iki bet kokio statinio – pirtelės, lieptelio, keliuko – pirmiausia viską suderinkite raštu“, – patarė advokatas.
Nelegalus statinys gali kainuoti tūkstančius
Ekspertai priminė, kad atsakomybė už nelegalias statybas griežtėja. Pavyzdžiui, naujo neypatingojo statinio savavališka statyba gali užtraukti baudą nuo 1 tūkst. 800 iki 3 tūkst. 450 eurų.
Dar griežtesnės sankcijos laukia tų, kurie be leidimų sumano statyti jautriose teritorijose – kultūros paveldo objektų zonoje, saugomose teritorijose arba pajūrio juostoje. Tokiose vietose savavališki veiksmai gali atsieiti daugiau nei 5 tūkst. eurų, jau nekalbant prievolę savo lėšomis nugriauti tai, kas buvo pastatyta.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per TV6.
