• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę.

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę.

REKLAMA

Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, ką daryti, kai kaimyno šakos, krūmai ar šaknys patenka į jūsų teritoriją, pasakoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Kaimyno šakų savavališkai pjauti negalima

Teisininkė R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad kaimyno augalams peržengus sklypo ribas svarbu veikti apdairiai – laikytis nustatytos tvarkos ir neskubėti imtis savavališko genėjimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai kaimyno medžio šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, sklypo savininkas nėra visiškai bejėgis, tačiau jis taip pat negali iš karto imti pjūklo ir savavališkai genėti visko, kas jam nepatinka“, – teigia R. Joskaudienė.

REKLAMA

Pasak teisininkės, Civilinis kodeksas numato ribotą teisę nupjauti kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų ar kitų augalų šakas ir šaknis, kurios yra jo žemės sklype, tačiau prieš tai kaimynas turi būti įspėtas ir jam turi būti suteiktas terminas pašalinti šakas ar šaknis.

„Ši teisė apskritai neatsiranda, jeigu šakos ar šaknys netrukdo naudotis sklypu. Kitaip tariant, įstatymas leidžia ginti savo nuosavybę, bet ši teisė nėra „leidimas bausti kaimyną“. Veiksmai turi būti būtini, proporcingi ir atlikti tik tiek, kiek reikia trukdymui pašalinti“, – pabrėžia ji.

REKLAMA
REKLAMA

Teisininkė aiškina, kad vien tik nepatogumas ar estetinis nepasitenkinimas nėra pakankama priežastis imtis genėjimo.

„Reikia įrodyti, kad tos konkrečios šakos ar šaknys tikrai trukdo naudotis žemės sklypu pagal paskirtį“, – sako R. Joskaudienė.

Kada galima nupjauti į jūsų sklypą išlindusias šakas?

Teisininkė aiškina, kad į savo sklypą išlindusias kaimyno augalų dalis pašalinti galima, tačiau tik laikantis tam tikrų reikalavimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia, anot jos, šakos, šaknys ar augalo dalys turi būti realiai patekusios į jūsų sklypo ribas arba virš jo. Taip pat jos turi trukdyti naudotis sklypu.

„Pavyzdžiui, gadinti tvorą, remtis į pastatą, kliudyti pravažiavimui, kelti pavojų, ardyti dangą, pamatus, užkimšti lietaus nuvedimo sistemas, trukdyti naudotis žeme pagal paskirtį“, – vardija R. Joskaudienė.

REKLAMA

Prieš pjaunant, pasak jos, būtina įspėti kaimyninio sklypo savininką ir nustatyti terminą šakas ar šaknis pašalinti.

„Įstatymas konkretaus dienų skaičiaus nenurodo, todėl terminas turi būti protingas. Paprastai praktikoje tiktų 14–30 dienų, o sudėtingesniais atvejais – ilgesnis terminas, ypač jei reikalingas arboristas, savivaldybės leidimas ar saugotino želdinio vertinimas“, – aiškina teisininkė.

REKLAMA

Jos teigimu, jeigu kaimynas per nustatytą laiką nieko nedaro, savininkas gali pašalinti tik tas šakas ar šaknis, kurios yra jo sklypo ribose.

„Negalima eiti į kaimyno sklypą be leidimo, pjauti kamieno, naikinti viso medžio ar genėti daugiau negu būtina“, – pabrėžia R. Joskaudienė.

Už savavališkai nupjautą medį gali tekti atsakyti

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad atskirai reikia vertinti ir saugotinus želdinius. Pasak R. Joskaudienės, teisė pašalinti į sklypą peraugusias šakas nesuteikia galimybės ignoruoti aplinkosauginių reikalavimų – prieš atliekant tokius darbus būtina įvertinti, ar želdiniui netaikoma speciali apsauga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji priduria, kad prieš genint didelius, brandžius medžius ar želdinius tam tikrose teritorijose verta kreiptis į savivaldybę arba Aplinkos apsaugos departamentą.

„Privatus sklypas savaime nereiškia, kad su želdiniu galima daryti bet ką“, – pažymi teisininkė.

Teisininkė R. Joskaudienė primena, kad negalima be leidimo patekti į kaimyno sklypą ir ten pjauti medžių ar krūmų, taip pat negalima nupjauti viso medžio, jeigu į jūsų teritoriją patenka tik dalis šakų, bei negalima genėti daugiau, negu būtina trukdymui pašalinti.

REKLAMA

„Negalima genėti taip, kad medis žūtų arba būtų iš esmės suluošintas, jeigu tam nėra teisinio pagrindo“, – teigia pašnekovė.

Jos teigimu, už savavališką augalų nupjovimą galite užsitraukti civilinę atsakomybę – kaimynas gali reikalauti atlyginti žalą, įskaitant augalų atkūrimo, atsodinimo, ekspertų, arboristų ar bylinėjimosi išlaidas.

„Civilinis kodeksas nustato bendrą pareigą elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui, o padaryta žala turi būti atlyginama visiškai“, – sako teisininkė.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Sunkiai protu suvokiama nesąmonė.
Sunkiai protu suvokiama nesąmonė.
Įstatymuose aiškiai nurodoma kokiais atstumais gali būti sodinami medžiai. Jokios šakos neturi patekti į svetimą sklypą. Kokių dar kvailų " įrodymų" reikia , kad šakos trukdo naudotis savo sklypu???Keistas teisininko išaiškinimas.
lazdyną nugeniu o šakas sumetu jam atgal per tvorą
Šis įstatyminis jaukalas visose šalies sferose.Tai jau tampa haosu-nei galo nei krašto.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų