Pavadinimas kilo iš internete išpopuliarėjusios galūnės „maxxing“, kuria nusakomas siekis maksimaliai pagerinti ar išplėsti kurią nors gyvenimo sritį. Vienas žinomiausių tokių terminų – „looksmaxxing“, reiškiantis pastangas kiek įmanoma patobulinti savo išvaizdą. „Landmaxxing“ atveju didinamos žmogaus valdomos žemės ir nekilnojamojo turto ribos.
„Žemės plotų didinimas yra įdomus ir naujas terminas, reiškiantis tendenciją pirkti gretimus sklypus ar kaimyninius namus ir jungti juos į vieną valdą“, – portalui „TheStreet“ aiškino „Realtor.com“ vyresnysis analitikas Anthony Smithas.
Jo teigimu, ši strategija pirmiausia orientuota į itin turtingus žmones, galinčius įsigyti aplink jų būstą esantį nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto mažesniu mastu gretimus sklypus gali jungti ir daugiamilijonierių ar milijardierių kategorijai nepriklausantys pirkėjai.
Svarbiausia šios tendencijos dalis – ne siekis turėti kuo didesnį namą. Pirkėjai nori kontroliuoti būstą supančią teritoriją: apsaugoti privatumą ir vaizdą, atsiriboti nuo triukšmo bei šviesos taršos, neleisti šalia atsirasti nepageidaujamoms statyboms arba turėti vietos svečių bei šeimos narių namams.
„ONE Sotheby’s International Realty“ tarptautinis nekilnojamojo turto patarėjas Jeffas Milleris leidiniui „Robb Report“ teigė, kad pasikeitė ir itin prabangaus būsto pirkėjo prioritetai. Pasak jo, pasaulyje privatumui tampant vis sunkiau pasiekiamam, saugi ir savarankiška valda tapo aukščiausiu prabangos matu.
Pats gretimų teritorijų supirkimas nėra naujas reiškinys. Visgi „Coldwell Banker Global Luxury“ 2026 metų pusmečio ataskaitoje nurodoma, kad būtent pirmąjį šių metų pusmetį ši tendencija įgijo didesnį pagreitį.
Tačiau ar kaimyninius sklypus ir namus supirkinėja ir turtingi Lietuvos gyventojai?
Lietuvoje pirkėjai taip pat siekia kontroliuoti savo aplinką
„Baltic Sotheby’s International Realty“ nekilnojamojo turto ekspertė Kristina Marčiulevičienė patvirtino, kad „landmaxxing“ požymių galima pastebėti ir Lietuvoje. Aukštesnio segmento klientams vis svarbesnis ne tik pats namas, jo plotas, architektūra ar interjeras, bet ir aplinka bei galimybė ją kontroliuoti.
„Yra klientų, kurie, įsigydami namą, papildomai domisi šalia esančiais sklypais ir juos perka tam, kad ateityje neturėtų artimų kaimynų. Tokiu būdu iš kelių sklypų suformuojama didesnė, vientisesnė privati teritorija“, – pasakojo ji.
Tam perkami ne tik gyvenamosios paskirties, bet ir žemės ūkio ar miško sklypai. Jų nebūtinai ketinama imtis aktyviai naudoti – pagrindinis tikslas gali būti didesnis atstumas iki kaimynų ir apsauga nuo nepageidaujamos plėtros.
K. Marčiulevičienė prisiminė klientą, ieškojusį kelių hektarų teritorijos. Jam nebuvo svarbu gyventi arti Vilniaus – priešingai, reikėjo atokios, gamtos apsuptos vietos be artimų kaimynų. Galiausiai buvo pasirinktas miškų apsuptas sklypų masyvas, kuriame planuojama statyti namą arba vilą.
Šiuo metu Trakų rajone taip pat parduodama didesnė nei 6 ha teritorija, suformuota iš septynių atskirų namų valdos sklypų.
Pasak K. Marčiulevičienės, ja galėtų susidomėti vienas maksimalaus privatumo siekiantis pirkėjas arba keli artimi žmonės, norintys gyventi šalia, tačiau išsaugoti daug asmeninės erdvės.
Kitas jos pateiktas pavyzdys – maždaug 1,23 ha teritorijoje Riešės seniūnijoje esanti privati rezidencija. Šiuo atveju didelis sklypas ir gamtinė aplinka yra neatsiejama viso objekto vertės dalis.
Didelės privačios teritorijos ieškoma ir pačiame Vilniuje. Sostinėje parduodama beveik 300 kv. metrų ploto moderni rezidencija, esanti maždaug 36 arų sklype su nuosavu tvenkiniu.
„Tai geras pavyzdys, kad privatumas nebūtinai reiškia gyvenimą toli nuo miesto – pirkėjas gali norėti didelės privačios teritorijos, gamtos pojūčio ir kartu patogaus susisiekimo su miestu“, – aiškino ji.
Atskira šio segmento dalis – dvarai, kurių vertę lemia ne tik istorinis pastatas, bet ir jį supantys parkai, šimtamečiai medžiai, alėjos bei vandens telkiniai. Neseniai parduoto Panevėžiuko dvaro teritorija siekė beveik 19 hektarų. Tokius objektus dažniausiai perka privatūs asmenys savo rezidencijai, tačiau dalis jų planuoja vykdyti visuomeninę, kultūrinę ar kitokią veiklą.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad pasitaiko ir priešingų situacijų: parduodamas architektūriškai išskirtinis, kokybiškas ir erdvus namas, tačiau jo sklypas būna palyginti mažas, o kaimyniniai pastatai stovi arti ir savo architektūra neatitinka parduodamo objekto lygio.
„Namas pats savaime gali būti puikus, tačiau pirkėjas mato ne tik jį – jis mato tai, kas yra už tvoros, pro langus ir kaimynystėje. Ir ne kiekvienas prabangaus NT pirkėjas yra pasirengęs ignoruoti šį kontrastą“, – pažymėjo K. Marčiulevičienė.
Aukščiausiame segmente žmogus perka ne tik pastatą, bet ir visą gyvenimo būdą. Todėl net kokybiškam namui gali būti sunkiau rasti pirkėją, jeigu trūksta privatumo, aplinka nėra vientisa, o pro langus matomi objektai neatitinka jo lygio.
Kol kas didelių teritorijų ar kaimyninių sklypų supirkimas išlieka gana siauros ir finansiškai stiprios pirkėjų grupės poreikiu. Vis dėlto jis jau atsispindi realiose klientų užklausose.
„Vilniaus mieste ir jo artimiausiose apylinkėse 20 arų ir didesnis sklypas jau pats savaime yra didelė vertybė, ypač geroje lokacijoje. Tačiau kai pirkėjas pageidauja gerokai didesnės teritorijos, natūraliai pradedama dairytis į atokesnes, mažiau apgyvendintas vietoves.
Įdomu tai, kad tokio pirkėjo nebūtinai domina vandens telkinys. Tradiciškai kalbėdami apie prabangų NT dažnai akcentuojame ežerą ar kitą išskirtinį vaizdą. Tačiau daliai pirkėjų miškas, kraštovaizdis, atstumas iki kaimynų ir privatumas yra vertingesni už gyvenimą prie vandens.
Todėl tokio tipo objektų galima ieškoti ne tik prestižiniuose Vilniaus rajonuose, bet ir atokesnėse Vilniaus apylinkėse, Trakų rajone bei kitose miškingose, rečiau apgyvendintose vietovėse. Kauno regione taip pat matome didelės teritorijos poreikį – mieste ar jo apylinkėse turėti daugiau nei 20 arų jau yra reikšmingas privalumas, o norint gerokai daugiau, pirkėjai dažnai renkasi atokesnes vietoves“, – nurodo ji.
Tačiau svarbus ne vien sklypo dydis.
„Didesnę vertę gali turėti 2–3 hektarai tinkamoje vietoje, kur žmogus turi tikrą privatumą, nei gerokai didesnis plotas, kuriame nėra tokios aplinkos ar gyvenimo kokybės“, – teigė pašnekovė.
Jos vertinimu, privatumo ir didelės teritorijos poreikis aukščiausiame NT segmente išliks, tačiau masiniu reiškiniu greičiausiai netaps. Kuo finansiškai stipresnis pirkėjas, tuo dažniau jis ieško ne paprasčiausiai didelio namo, bet unikalios gyvenamosios aplinkos.
Naujai sukurti tokios aplinkos dažnai neįmanoma, nes tinkama vieta, miškas, reljefas, atstumas iki kaimynų ir vientisa teritorija yra riboti ištekliai. Todėl daliai pirkėjų žemė tampa tokia pat svarbia turto dalimi kaip ir pats pastatas.
„Prabangaus NT pirkėjas perka ne tik tai, ką mato savo namuose. Jis perka ir tai, ką mato pro langą“, – apibendrino K. Marčiulevičienė.
Anot jos, „landmaxxing“ Lietuvoje reikėtų sieti ne su noru turėti kuo daugiau žemės vien dėl jos ploto, o su siekiu susikurti kuo privatesnę ir labiau kontroliuojamą gyvenamąją aplinką.
Už 200 tūkst. eurų sklypą nupirko vien dėl privatumo
„Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Mantas Sladkevičius tikino jau tarpininkavęs ne viename sandoryje, kai namą ar sodybą perkantys žmonės iš karto pradėjo domėtis, kam priklauso gretimas sklypas ir ar jo savininkas neketina jo parduoti.
„Esu turėjęs atvejį, kai pirkėjas šalia esantį sklypą nupirko už 200 tūkst. eurų vien tam, kad jame neatsirastų joks kitas namas. Pagrindinis pirkėjų motyvas – kad niekas neužstatytų teritorijos, neapribotų turimo vaizdo ir privatumo“, – pasakojo jis.
Dalis pirkėjų gretimą žemę įsigyja ir norėdami paprasčiausiai išplėsti savo teritoriją. Pasak brokerio, didesnis sklypas ypač vertinamas šeimų, kurios jame nori įsirengti vaikų žaidimų aikštelę, baseiną ar pirtį.
M. Sladkevičiaus teigimu, sąlygos tokiems sandoriams Lietuvoje jau yra, nes prabangaus nekilnojamojo turto pasiūla ir pirkėjų finansinės galimybės auga. Vilniuje vis dažniau sudaromi butų sandoriai, kurių vieno kvadratinio metro kaina siekia 8–12 tūkst. eurų. Aukštas kainas ir toliau išlaiko Senamiestis, Žvėrynas bei Valakampiai, o prie jų sparčiai artėja Paupys. Vis aukštesnę kartelę kelia ir nauji projektai kitose sostinės dalyse.
„Pirkėjų, kurie ieško prabangaus turto, nemažėja. Vis daugiau jų kreipia dėmesį į kokybę, estetiką, komfortą ir vietą bei yra linkę už tai mokėti daugiau“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, gretimų sklypų supirkimas ateityje turėtų tik dažnėti, tačiau ilgainiui pagrindine kliūtimi gali tapti ne pinigai, o tinkamų sklypų trūkumas. Patraukliose vietose prie vandens telkinių, pušynų ar naujuose kvartaluose laisvos žemės jau dabar lieka vis mažiau.
„Kas turi daugiau pinigų, jau dabar supirkinėja geras vietas. Ateityje net ir turtingiems žmonėms gali būti sunku išsipirkti šalia esančius sklypus, nes juos paprasčiausiai jau bus nupirkę kiti“, – prognozavo M. Sladkevičius.
Išskirtinių valdų paieškos išaugo beveik pusantro karto
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad remiantis „Coldwell Banker Global Luxury“ pusmečio ataskaitos duomenimis, 2026 metų sausį–gegužę aukščiausios klasės būstais JAV domėtasi dvigubai dažniau nei prieš metus. Statybai tinkamos žemės paieškų padaugėjo 97 proc., o išskirtinių objektų – privačių salų, didelių valdų ir istorinių namų – 146 proc.
Didelė valda suteikia daugiau privatumo, leidžia kontroliuoti būsimas statybas kaimynystėje, apsaugoti vaizdą bei atsiriboti nuo triukšmo ir šviesos. Papildomoje teritorijoje taip pat galima statyti namus šeimos nariams, įrengti baseinus ar sporto aikšteles.
„Pasauliniu mastu privatumui tampant vis sunkiau prieinamam, savarankiškos, saugios valdos turėjimas tapo aukščiausiu prabangos etalonu“, – leidiniui „Robb Report“ teigė „ONE Sotheby’s International Realty“ atstovas Jeffas Milleris.
Tačiau konkrečios šeimos poreikiams sukurta valda ateityje gali būti sunkiai parduodama. „TTR Sotheby’s International Realty“ atstovas Corey Burras portalui „TheStreet“ pažymėjo, kad savininko vizija nebūtinai atitiks būsimų pirkėjų skonį.
Tarp garsiausių „landmaxxing“ pavyzdžių – Jeffas Bezosas, namams uždaroje Majamio saloje išleidęs daugiau nei 230 mln. JAV dolerių. Investuotojui Kenui Griffinui maždaug 10,9 ha žemės kainavo daugiau nei 450 mln. JAV dolerių, o Markas Zuckerbergas dar 2013 metais įsigijo keturis namus aplink savo būstą Kalifornijoje.
Kai kuriems pirkėjams svarbus ne tik privatumas, bet ir konkretaus vaizdo išsaugojimas. Su „Jack Daniel’s“ prekės ženklu siejamos šeimos narys Dace’as Stubbsas įsigijo apie 16,2 ha žemės aplink savo rančą Kolorade, kad niekas neužstotų vaizdo į kalnus.
