Bankų kodų kortelės išnyks – apsipirkti teks kitaip

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi.

Internetinė bankininkystė (nuotr. 123rf.com)

Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Kiek laiko alternatyvai

„Kodų kortelę kaip klientų identifikavimo priemonę naudojame jau beveik 20 metų – nuo pat interneto banko atsiradimo Lietuvoje 1999 metais. Ilgą laiką ji buvo vienintele klientų atpažinimo priemone“, – priminė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jo teigimu, pastaraisiais metais jos kasdienio naudojimo patogumas klientui tapo sudėtingesnis – pervedimų tvirtinimo laikas pastebimai išaugo, nes, pagal įsigaliojusius saugumo reikalavimus, didesnių pervedimų tvirtinimo metu būtina papildomai suvesti SMS žinute gautą saugumo kodą.

„Atsižvelgdami į klientų patirtį, naudojimo patogumą, rinkos tendencijas bei vis griežtėjančius reikalavimus klientų identifikavimo priemonių saugumui, nusprendėme nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti klientų identifikavimui naudojamų kodų kortelių“, – informavo banko atstovas.

„Swedbank“ pritaikė interneto banką mobiliajai aplinkai (nuotr. bendrovės)

Anot jo, gyventojai, kurie vis dar naudoja kodų korteles ir jomis tvirtina mokėjimus ar pinigų pervedimus, turėtų žinoti, kad kodų kortelių funkcionalumas yra ribojamas palaipsniui. Nuo kovo 7 d. maksimalus mokėjimo pavedimo limitas, kai jis tvirtinamas kodų kortele, siekia 100 Eur per dieną. Vėliau šis limitas dar labiau mažės – nuo balandžio 18 d. jis sieks 50 Eur, o nuo gegužės 23 d. sumažės iki 30 Eur per dieną.

REKLAMA

„Swedbank“ klientų naudojamos kodų kortelės nustos galioti šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau mes klientams patariame pasirinkti alternatyvų prisijungimo prie e. bankininkystės būdą jau dabar“, – įspėjo S. Abraškevičius.

Jis informavo, kad šių metų pradžioje populiariausiu būdu prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės tapo nemokama programėlė „Smart-ID“. Ja aktyviai naudojasi apie 490 tūkst. klientų, ir kas mėnesį programėlės naudotojų skaičius pasipildo iki 50 tūkst. naujų vartotojų. Tuo metu aktyvių kodų kortelių naudotojų gretos esą toliau sparčiai mažėja.

Lemtinga kitų metų pradžia

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis priminė, kad šiame banke kodų kortelės atsirado dar 2000 m.:

„Pirmosios prisijungimo priemonės buvo slaptažodžių generatorius ir slaptažodžių kortelė, kuri buvo nemokama. Jau ir tuomet slaptažodžių kortelei buvo taikomi tam tikri apribojimai, pvz., ja nebuvo galima atlikti tarptautinių pervedimų, jai buvo taikomi mažesni operacijų limitai.“

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius (nuotr. bendrovės)

Kiek klientų vis dar naudojasi kodų kortelėmis, pašnekovas neatskleidė, tačiau tikino, kad atsiradus patogesnėms modernioms prisijungimo priemonėms, jos praranda populiarumą. Tiesa, slaptažodžių korteles vis dar naudojasi tie klientai, kurie rečiau jungiasi prie interneto banko ir nėra atradę skaitmeninių sprendimų.

„Slaptažodžių kortelės populiarumą praranda labai sparčiai. Kovo mėnesio duomenimis, „Smart-ID“ programėlė pagal prisijungimų skaičių prie interneto banko jau aplenkė slaptažodžių kortelę – slaptažodžių kortelė pirmą kartą buvo nustumta į trečią vietą“, – komentavo V. Žagūnis.

REKLAMA

Jis priminė, kad dėl aukštų saugumo standartų, taikomų prisijungimui prie internetinės bankininkystės naudojamoms priemonėms, kodų kortelių naudojimas ir šiuo metu yra ribotas. Pvz., su jomis klientai negali pasirašyti elektroninių dokumentų, sutarčių.

„Planuojame, kad paskutinės kodų kortelės nustos veikti apie 2020 m. pradžią“, – nurodė banko atstovas ir patikino, kad visi klientai bus asmeniškai informuoti apie tai. Įprastai tai padaroma likus ne mažiau kaip 60 dienų iki pokyčių pradžios.

„Palaipsniui atsisakant slaptažodžių kortelių, jos nenustos veikti vienu metu visiems banko klientams, o mes kartu turėsime galimybę stebėti, kaip klientams sekasi pereiti prie kitų prisijungimo būdų. Atitinkamai į tai atsižvelgdami, planuosime tolesnius slaptažodžių kortelių atsisakymo veiksmus, kad procesas būtų kuo sklandesnis“, – aiškino pašnekovas.

Ribos, bet iki rugsėjo dar galios

Bankas „Luminor“ informavo, kad nuo liepos 2 d. klientams apribos internetinės bankininkystės kodų kortelių funkcionalumą. Esą tai bus vienas iš tarpinių sprendimų siekiant paskatinti klientus pasirinkti kitus prisijungimo prie interneto banko būdus, nes nuo rugsėjo 10 d. nustos galioti kodų kortelės.

Tokį sprendimą bankas priėmė dėl griežtėjančių ES reikalavimų, taikomų skaitmeninėms asmens autentifikavimo priemonėms ir siekdamas apsaugoti bankų klientų duomenis.

Luminor (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Kodų kortelėmis bankų klientai naudojosi beveik nuo pat internetinės bankininkystės pradžios, tačiau fizinė kortelė gali būti pasisavinta piktavalių, joje esanti kodų sistema nėra dinaminė, kodai kartojasi.

REKLAMA

„Reikia pripažinti, kad kodų kortelės puikiai pasitarnavo plėtojantis interneto bankininkystei, tačiau pasaulis keičiasi, tampa kur kas technologiškai pažangesnis. Fizinė kortelė šiame pasaulyje atrodo tarsi atgyvena. Todėl mes savo klientams siūlome kur kas pažangesnius ir saugesnius sprendimus – jie gali naudotis „Smart-ID“ programėle arba mobiliuoju parašu. Tai saugūs ir labai patogūs būdai“, – sakė „Luminor“ Skaitmeninių kanalų vystymo vadovas Evaldas Ruzgys.

„Luminor“ informavo, kad klientams, turintiems kodų korteles, nuo šių metų liepos 2-osios bus taikomas dienos mokėjimų limitas – 50 eurų. Nuo rugsėjo 10 dienos mokėjimai naudojantis kodų kortelėmis bus nebegalimi.

Bankų siūlomos alternatyvos

Naujienų portalo tv3.lt kalbinti bankų atstovai vietoje kodų kortelių pirmiausia siūlo naudotis išmaniesiems telefonams skirta programėle „Smart-ID“. Ją galima parsisiųsti „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių ir pačiam įsidiegti telefone.

Šis būdas patogus dėl to, kad klientams nereikia fiziškai apsilankyti banke. Be to, vienos programėlės užtenka norint prisijungti prie skirtingų šalies bankų sistemų. Tad, jei klientas turi sąskaitas skirtinguose bankuose, jam nebereikia turėti dviejų ar daugiau prisijungimo priemonių.

Kita siūloma alternatyva – mobilusis parašas. Turintiems mobilųjį telefoną tereikia užsukti į artimiausią ryšio operatoriaus atstovybę ir pasikeisti telefono SIM kortelę. Tiesa, mobiliojo parašo paslauga kainuoja. „Telia“ taiko 0,3 Eur vienkartinį įjungimo ir 0,5 Eur mėnesinį mokestį. „Bitė“ su naujais planais mokesčio netaiko, užsakant tik mobiliojo parašo paslaugą tektų mokėti 0,87 Eur per mėnesį. „Tele2“ taiko 0,4 Eur mėnesinį mokestį.

REKLAMA

Neturintiems išmaniojo telefono arba nenorintiems juo naudotis, bankai siūlo įsigyti PIN kodų generatorių. SEB bake ši priemonė kainuoja 8,4 Eur, „Swedbank“ – 8,69 Eur, „Luminor“ – 15 Eur. Taip pat siūlomas ir elektroninis parašas – kortelės su lustu ir jų nuskaitymo įrenginiai, jungiami prie kompiuterio.

Saugesnė visa sistema

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad bankų kodų kortelės buvo viena nesaugiausių priemonių:

„Senyviems žmonėms tai buvo net pražūtinga priemonė. Nuolat girdėdavom apie atvejus, kai nusikopijuotas močiučių kodų korteles išdykaudami panaudodavo vaikai ir paaugliai. Kažkada tai turėjo baigtis – ir gerai, kad Europoje vykstantys elektroninės bankininkystės patikimumo didinimo procesai palietė ir Lietuvą.“

Kęstutis Kupšys (nuotr. asm. archyvo)


Rašyti komentarą...
M
Marius
2019-04-07 19:51:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pizdukai, kiekviena Euriuka nori matyti kad nebutuuu grinuuu
Atsakyti
0

P
Pensininkas Niekas
2019-04-07 23:53:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
A, bankas nori, matyti, žinoti, suprasti, analizuoti, kurti naujus produktus ir projektus, teikti analizės rezultatus investuotojams, ir taip užsidirbti dar daugiau pelno, OK. Tada aš irgi noriu, kad kiekvienas uždirbtas banko centas būtų viešai matomas, iš ko tas centas uždirbtas, kiek prireikė investicijų tam konkrečiam centrui uždirbti, į kieno konkrečią sąskaitą nukeliavo, ir kiek mokesčių nuo jo buvo sumokėta. Manau tai teisėta, aš bankui kaip viešas asmuo, bankas žino kur aš apsiperku, gyvenu, pilu kurą, kokius mokesčius moku, kokius ne, žaidžiu kazino ar vartoju alkoholį, o gal lankau sporto klubą ar meilužė viešbutyje. Aš irgi turiu teisę žinoti, kaip bankas naudoja iš manęs uždirbtus pinigus, gal remia vaikų namus, o gal teroristinę organizacija, plauna pinigus ar padeda verslui su tranšais, investuoja į naujų technologijų kūrimą, o gal perka alavo karjerą Afrikoje kur dirbs vaikai.
Mieli bankai Jūs patys kuriate taisyklės, patys jas laužote, ir dar tai pateikiate, kaip gėrį mums. Nemėgstu skaičiuoti svetimų pinigų, man labiau patinka skaičiuoti produkciją, atliktus darbus. Atsakykite prašau, kodėl Jūsų pelnai taip kardinaliai skiriasi nuo visų kitų verslų pelno (procentaliai), kai žiniasklaidoje išgirsti bankų pelnus, juos gali prilyginti tik (žiniasklaida, kriminalinė dokumentą) narkomafijos, ginklų prekybos, ir kontrafaktinės farmacijos pelnams. Ir vėl kyla klausimas, kaip šios kriminalinės veikos atstovai legalizuodavo savo pinigus.
Galvojate visi avinai ir niekas nieko nesupranta, mes tikrai priešinsimės ir ieškosime būdų apeiti tą Jūsų gerovinę sistemą, taip norite visus paversti " tobula visuomene" kur bankai taptų nauja filosofinę religija (Kinijoje jau socialinį eksperimentą pradėjote, nuodėmę prieš visuomenę gali išsipirkti pinigais), kas toliau.
Atsakyti
0

B
Busimas pensininkas
2019-04-08 01:52:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bankai pasiuto: taisykles keicia mazdaug 3 kartus per metus.Ir vis zmogeliui sudetingiau,bet jiems i mus nusispjaut...Jau apie ju pelnus nepatogu net uzsimint-Pensininkas 200* teisus
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų