Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi.

Internetinė bankininkystė (nuotr. 123rf.com)

Internetinė bankininkystė (nuotr. 123rf.com)

Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Kiek laiko alternatyvai

„Kodų kortelę kaip klientų identifikavimo priemonę naudojame jau beveik 20 metų – nuo pat interneto banko atsiradimo Lietuvoje 1999 metais. Ilgą laiką ji buvo vienintele klientų atpažinimo priemone“, – priminė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jo teigimu, pastaraisiais metais jos kasdienio naudojimo patogumas klientui tapo sudėtingesnis – pervedimų tvirtinimo laikas pastebimai išaugo, nes, pagal įsigaliojusius saugumo reikalavimus, didesnių pervedimų tvirtinimo metu būtina papildomai suvesti SMS žinute gautą saugumo kodą.

REKLAMA

„Atsižvelgdami į klientų patirtį, naudojimo patogumą, rinkos tendencijas bei vis griežtėjančius reikalavimus klientų identifikavimo priemonių saugumui, nusprendėme nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti klientų identifikavimui naudojamų kodų kortelių“, – informavo banko atstovas.

„Swedbank“ pritaikė interneto banką mobiliajai aplinkai (nuotr. bendrovės)

„Swedbank“ pritaikė interneto banką mobiliajai aplinkai (nuotr. bendrovės)

Anot jo, gyventojai, kurie vis dar naudoja kodų korteles ir jomis tvirtina mokėjimus ar pinigų pervedimus, turėtų žinoti, kad kodų kortelių funkcionalumas yra ribojamas palaipsniui. Nuo kovo 7 d. maksimalus mokėjimo pavedimo limitas, kai jis tvirtinamas kodų kortele, siekia 100 Eur per dieną. Vėliau šis limitas dar labiau mažės – nuo balandžio 18 d. jis sieks 50 Eur, o nuo gegužės 23 d. sumažės iki 30 Eur per dieną.

„Swedbank“ klientų naudojamos kodų kortelės nustos galioti šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau mes klientams patariame pasirinkti alternatyvų prisijungimo prie e. bankininkystės būdą jau dabar“, – įspėjo S. Abraškevičius.

Jis informavo, kad šių metų pradžioje populiariausiu būdu prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės tapo nemokama programėlė „Smart-ID“. Ja aktyviai naudojasi apie 490 tūkst. klientų, ir kas mėnesį programėlės naudotojų skaičius pasipildo iki 50 tūkst. naujų vartotojų. Tuo metu aktyvių kodų kortelių naudotojų gretos esą toliau sparčiai mažėja.

Lemtinga kitų metų pradžia

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis priminė, kad šiame banke kodų kortelės atsirado dar 2000 m.:

REKLAMA

„Pirmosios prisijungimo priemonės buvo slaptažodžių generatorius ir slaptažodžių kortelė, kuri buvo nemokama. Jau ir tuomet slaptažodžių kortelei buvo taikomi tam tikri apribojimai, pvz., ja nebuvo galima atlikti tarptautinių pervedimų, jai buvo taikomi mažesni operacijų limitai.“

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius (nuotr. bendrovės)

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius (nuotr. bendrovės)

Kiek klientų vis dar naudojasi kodų kortelėmis, pašnekovas neatskleidė, tačiau tikino, kad atsiradus patogesnėms modernioms prisijungimo priemonėms, jos praranda populiarumą. Tiesa, slaptažodžių korteles vis dar naudojasi tie klientai, kurie rečiau jungiasi prie interneto banko ir nėra atradę skaitmeninių sprendimų.

„Slaptažodžių kortelės populiarumą praranda labai sparčiai. Kovo mėnesio duomenimis, „Smart-ID“ programėlė pagal prisijungimų skaičių prie interneto banko jau aplenkė slaptažodžių kortelę – slaptažodžių kortelė pirmą kartą buvo nustumta į trečią vietą“, – komentavo V. Žagūnis.

Jis priminė, kad dėl aukštų saugumo standartų, taikomų prisijungimui prie internetinės bankininkystės naudojamoms priemonėms, kodų kortelių naudojimas ir šiuo metu yra ribotas. Pvz., su jomis klientai negali pasirašyti elektroninių dokumentų, sutarčių.

„Planuojame, kad paskutinės kodų kortelės nustos veikti apie 2020 m. pradžią“, – nurodė banko atstovas ir patikino, kad visi klientai bus asmeniškai informuoti apie tai. Įprastai tai padaroma likus ne mažiau kaip 60 dienų iki pokyčių pradžios.

„Palaipsniui atsisakant slaptažodžių kortelių, jos nenustos veikti vienu metu visiems banko klientams, o mes kartu turėsime galimybę stebėti, kaip klientams sekasi pereiti prie kitų prisijungimo būdų. Atitinkamai į tai atsižvelgdami, planuosime tolesnius slaptažodžių kortelių atsisakymo veiksmus, kad procesas būtų kuo sklandesnis“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA

Ribos, bet iki rugsėjo dar galios

Bankas „Luminor“ informavo, kad nuo liepos 2 d. klientams apribos internetinės bankininkystės kodų kortelių funkcionalumą. Esą tai bus vienas iš tarpinių sprendimų siekiant paskatinti klientus pasirinkti kitus prisijungimo prie interneto banko būdus, nes nuo rugsėjo 10 d. nustos galioti kodų kortelės.

Tokį sprendimą bankas priėmė dėl griežtėjančių ES reikalavimų, taikomų skaitmeninėms asmens autentifikavimo priemonėms ir siekdamas apsaugoti bankų klientų duomenis.

Luminor (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Luminor (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Kodų kortelėmis bankų klientai naudojosi beveik nuo pat internetinės bankininkystės pradžios, tačiau fizinė kortelė gali būti pasisavinta piktavalių, joje esanti kodų sistema nėra dinaminė, kodai kartojasi.

„Reikia pripažinti, kad kodų kortelės puikiai pasitarnavo plėtojantis interneto bankininkystei, tačiau pasaulis keičiasi, tampa kur kas technologiškai pažangesnis. Fizinė kortelė šiame pasaulyje atrodo tarsi atgyvena. Todėl mes savo klientams siūlome kur kas pažangesnius ir saugesnius sprendimus – jie gali naudotis „Smart-ID“ programėle arba mobiliuoju parašu. Tai saugūs ir labai patogūs būdai“, – sakė „Luminor“ Skaitmeninių kanalų vystymo vadovas Evaldas Ruzgys.

„Luminor“ informavo, kad klientams, turintiems kodų korteles, nuo šių metų liepos 2-osios bus taikomas dienos mokėjimų limitas – 50 eurų. Nuo rugsėjo 10 dienos mokėjimai naudojantis kodų kortelėmis bus nebegalimi.

Bankų siūlomos alternatyvos

Naujienų portalo tv3.lt kalbinti bankų atstovai vietoje kodų kortelių pirmiausia siūlo naudotis išmaniesiems telefonams skirta programėle „Smart-ID“. Ją galima parsisiųsti „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių ir pačiam įsidiegti telefone.

REKLAMA

Šis būdas patogus dėl to, kad klientams nereikia fiziškai apsilankyti banke. Be to, vienos programėlės užtenka norint prisijungti prie skirtingų šalies bankų sistemų. Tad, jei klientas turi sąskaitas skirtinguose bankuose, jam nebereikia turėti dviejų ar daugiau prisijungimo priemonių.

Kita siūloma alternatyva – mobilusis parašas. Turintiems mobilųjį telefoną tereikia užsukti į artimiausią ryšio operatoriaus atstovybę ir pasikeisti telefono SIM kortelę. Tiesa, mobiliojo parašo paslauga kainuoja. „Telia“ taiko 0,3 Eur vienkartinį įjungimo ir 0,5 Eur mėnesinį mokestį. „Bitė“ su naujais planais mokesčio netaiko, užsakant tik mobiliojo parašo paslaugą tektų mokėti 0,87 Eur per mėnesį. „Tele2“ taiko 0,4 Eur mėnesinį mokestį.

Neturintiems išmaniojo telefono arba nenorintiems juo naudotis, bankai siūlo įsigyti PIN kodų generatorių. SEB bake ši priemonė kainuoja 8,4 Eur, „Swedbank“ – 8,69 Eur, „Luminor“ – 15 Eur. Taip pat siūlomas ir elektroninis parašas – kortelės su lustu ir jų nuskaitymo įrenginiai, jungiami prie kompiuterio.

Saugesnė visa sistema

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad bankų kodų kortelės buvo viena nesaugiausių priemonių:

„Senyviems žmonėms tai buvo net pražūtinga priemonė. Nuolat girdėdavom apie atvejus, kai nusikopijuotas močiučių kodų korteles išdykaudami panaudodavo vaikai ir paaugliai. Kažkada tai turėjo baigtis – ir gerai, kad Europoje vykstantys elektroninės bankininkystės patikimumo didinimo procesai palietė ir Lietuvą.“

REKLAMA

Kęstutis Kupšys (nuotr. asm. archyvo)

Kęstutis Kupšys (nuotr. asm. archyvo)

Pašnekovo teigimu, dabar reikalaujama kitokių identifikacijos priemonių – tokių saugių, kad galima kliento rizika nuo nesąžiningo pasinaudojimo būtų kuo mažesnė.

„Mob. parašas – puiku, tinka. El. parašas (su lustine kortele ir skaitytuvu) – dar geriau, tinka. Kodų generatoriai – taip pat teisingas sprendimas klientui apsaugoti, tik gaila, kad ne visada išduodamas nemokamai. Vis dėlto verta savo banke pasiteirauti, ar jis nepriklauso nemokamai ir ar neįeina jo išdavimas į papildomai neapmokestinamų paslaugų krepšelį – gal taip sutaupysite“, – komentavo K. Kupšys.

Jo įsitikinimu, visai sistemai bus geriau, jei visi klientai naudosis saugiomis prisijungimo priemonėmis:

„Naudodamasis kai kurių užsienio bankų paslaugomis, visada stebėdavausi, kaip jie pasitikti paprasčiausiais SMS žinutėmis. Patvirtinti operaciją galima gavus SMS žinutę ir suvedus joje pateikiamą kelių ženklų kodą. Nors tai sąlyginai patogi priemonė, ji irgi turi akivaizdžių saugumo spragų. Todėl nenustebsiu, kad tokių „senų gerų“ SMS siuntinėjimo su vienkartiniais raktais taip pat bus greitai atsisakyta modernesnių priemonių naudai.“

Marius
2019-04-07 19:51:32
Pizdukai, kiekviena Euriuka nori matyti kad nebutuuu grinuuu
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Busimas pensininkas 2019-04-08 01:52:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bankai pasiuto: taisykles keicia mazdaug 3 kartus per metus.Ir vis zmogeliui sudetingiau,bet jiems i mus nusispjaut...Jau apie ju pelnus nepatogu net uzsimint-Pensininkas 200* teisus   ATSAKYTI
Pensininkas Niekas 2019-04-07 23:53:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
A, bankas nori, matyti, žinoti, suprasti, analizuoti, kurti naujus produktus ir projektus, teikti analizės rezultatus investuotojams, ir taip užsidirbti dar daugiau pelno, OK. Tada aš irgi noriu, kad kiekvienas uždirbtas banko centas būtų viešai matomas, iš ko tas centas uždirbtas, kiek prireikė investicijų tam konkrečiam centrui uždirbti, į kieno konkrečią sąskaitą nukeliavo, ir kiek mokesčių nuo jo buvo sumokėta. Manau tai teisėta, aš bankui kaip viešas asmuo, bankas žino kur aš apsiperku, gyvenu, pilu kurą, kokius mokesčius moku, kokius ne, žaidžiu kazino ar vartoju alkoholį, o gal lankau sporto klubą ar meilužė viešbutyje. Aš irgi turiu teisę žinoti, kaip bankas naudoja iš manęs uždirbtus pinigus, gal remia vaikų namus, o gal teroristinę organizacija, plauna pinigus ar padeda verslui su tranšais, investuoja į naujų technologijų kūrimą, o gal perka alavo karjerą Afrikoje kur dirbs vaikai.
Mieli bankai Jūs patys kuriate taisyklės, patys jas laužote, ir dar tai pateikiate, kaip gėrį mums. Nemėgstu skaičiuoti svetimų pinigų, man labiau patinka skaičiuoti produkciją, atliktus darbus. Atsakykite prašau, kodėl Jūsų pelnai taip kardinaliai skiriasi nuo visų kitų verslų pelno (procentaliai), kai žiniasklaidoje išgirsti bankų pelnus, juos gali prilyginti tik (žiniasklaida, kriminalinė dokumentą) narkomafijos, ginklų prekybos, ir kontrafaktinės farmacijos pelnams. Ir vėl kyla klausimas, kaip šios kriminalinės veikos atstovai legalizuodavo savo pinigus.
Galvojate visi avinai ir niekas nieko nesupranta, mes tikrai priešinsimės ir ieškosime būdų apeiti tą Jūsų gerovinę sistemą, taip norite visus paversti " tobula visuomene" kur bankai taptų nauja filosofinę religija (Kinijoje jau socialinį eksperimentą pradėjote, nuodėmę prieš visuomenę gali išsipirkti pinigais), kas toliau.    ATSAKYTI
Marius 2019-04-07 19:51:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pizdukai, kiekviena Euriuka nori matyti kad nebutuuu grinuuu   ATSAKYTI

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
REKLAMA
Lietuvių skolinimosi tendencijos skiriasi, priklausomai nuo sezono
Lietuviai vasarą linkę skolintis sodo nameliams, būsto atnaujinimui, vestuvėms ir atostogoms, rudenį dažniau ima paskolą automobilio įsigijimui ar skolinasi norėdami padengti ...
Darbas (Fotobankas)
Per 10 dienų trukusią neplaninę nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės akciją, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 546 patikrinimus visoje Lietuvoje. Pažeidėjams VDI ...
Kelių direkcija  Fotodiena/Arnas Strumila
Lietuvos automobilių kelių direkcija tinkamai surengė žvyrkelių kapitalinio remonto konkursus, todėl jai neturėjo būti skirta 30 tūkst. eurų bauda, nutarė Aukščiausiasis ...
(J. Auškelis / Fotodiena.lt)
Šiemet visi didžiausi Lietuvos prekybos tinklai jau sulaukė skundų dėl galimų darbo sąlygų pažeidimų. Ne visais atvejais skundai pasitvirtino, tačiau pažeidimų nustatyta gana ...
(nuotr. 123rf.com)
Anksčiau ar vėliau, norite to ar ne, privalomai keičiami visi vandens skaitikliai. Taip daroma norint užtikrinti, kad sunaudojamo vandens apskaita bus tiksli. Tačiau ką daryti, ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
Lietuvoje to dar nėra: steigs pirmąjį meškų rezervatą
DABAR RODOMA
Lietuvoje to dar nėra: steigs pirmąjį meškų rezervatą
DABAR RODOMA
Naujovės jau čia: patekus į avariją nebereikia popierinių deklaracijų blankų
DABAR RODOMA
Mandarinai – ne tik vitamino C bomba: saugo odą nuo senėjimo
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: nuo scenos nužengusi Martyna įvertino savo pasirodymą
DABAR RODOMA
Kauno raj. nukrito lėktuvas
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: Paulius papasakojo, su kuriais dalyviais netruko susidraugauti
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: trečiosios transliacijos jaudulys ir dalyvių pasiruošimas
DABAR RODOMA
Grybauskaitė apsilankė maltiečių rengiamoje akcijoje – pilstė sriubą drauge su kitais
DABAR RODOMA
Atsisveikinimas su Cololo – artimieji ir draugai lieja ašaras
DABAR RODOMA
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų