vaidas žagūnis

Rugsėjo 13 dieną nustos galioti paskutinės SEB banko išduotos slaptažodžių kortelės, kuriomis klientai jungdavosi prie interneto banko ir tvirtindavo kasdienės bankininkystės operacijas, rašoma banko išplatintame pranešime. „Dar prieš beveik dvejus metus pradėjome skatinti klientus pasikeisti slaptažodžių kortelę į kitą prisijungimo priemonę.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Per ketverius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuos duomenis atskleidusi bankų asociacija tikina, kad pagrindinė to priežastis – menkstantis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skaičius. Ir nors šie skyriai tampa vis didesnė retenybe šalyje, bankų darbuotojų skaičius pučiasi. 370 banko skyrių 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir jau tik 253 vietos tuo pačiu laikotarpiu pernai.

SEB bankui nuo kitų metų vasario ketinant nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo bet kurioje pasaulio šalyje, kiti šalies bankai tokios naujovės kol kas nežada. „Šiuo metu „Swedbank“ klientai nemokamai pinigus gali išsigryninti šio banko bankomatuose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Estijoje, o norint tai atlikti kitose šalyse, taikomi standartiniai tarifai, kaip ir kituose bankuose“, - BNS teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Salius Abraškevičius.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Nuo rugsėjo 4 d. SEB banko klientai galės naudotis momentinių mokėjimų eurais, pervedamų iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų, įskaitymo paslauga. SEB bankas yra pirmasis Lietuvoje, pasiūlęs tokią galimybę klientams. Momentiniai mokėjimai leidžia lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų pervesti akimirksniu visą parą, įskaitant ir savaitgalius bei švenčių dienas.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų. Po 5,5 mln. eurų paskolų galės suteikti SEB ir „Swedbank“, 3 mln. eurų – „Luminor“. Likusius 950 tūkst. eurų paskolins 10 kredito unijų visoje šalyje, nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme. SEB bankas antradienį pranešė pasirašęs sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl tokių paskolų.