Kadangi šildymo kompensacijos skyrimas priklauso nuo žmogaus (šeimos) pajamų, užimtumo ir turto, gyventojai turi įrodinėti, iš kur ir kokias pajamas gauna. O kilus įtarimų jie tikrinami papildomai.
Pvz., sostinėje gyvenanti Lina piktinosi, kodėl savivaldybei staiga prireikė tiek informcijos apie ją, jos šeimos narius, gaunamus ir netgi išleidžiamus pinigus:
„Pernai viskas buvo gerai, bet šiemet ėmė prašyti visokių papildomų duomenų. Asmeninių duomenų. Iš pradžių maniau, kad galbūt čia kokie sukčiai, bet paskambinau ir jie man pasakė, kad informacija, kurią pateikiau, neva netiksli ir kelia įtarimų. Tai kompensacijos negausiu?“
Šildymo kompensacija – tik įrodžius savo pajamas
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas aiškina – nors dauguma duomenų apie gautas pajamas yra matomi valstybės registruose, kai kuriuos gali pateikti tik pats pareiškėjas.
Tad, siekiant tiksliai įvertinti teisę gauti kompensaciją, gyventojų prašoma pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus.
„Tai gali būti pažymos apie gautą darbo užmokestį ar pensiją kitoje šalyje, individualios veiklos pajamas pagrindžiantys duomenys ir pan.
Informacijos apie patiriamas išlaidas paprastai prašoma tik tais atvejais, kai būstas šildomas ne centralizuotai“, – komentavo G. Grubinskas.
Jis pridūrė, kad kartais gali reikėti pateikti ir kitus papildomus dokumentus: duomenis apie studijas, nėštumą, gydymą, dokumentus, susijusius su vaikų išlaikymu, santuoka ar skyrybomis, teismo, kariuomenės ar kitos institucijos informaciją ir pan.
Pašnekovo aiškinimu, visa ši informacija padeda patvirtinti faktus, kurių nerodo valstybės registrai, kad parama būtų skaidriai ir teisingai paskirstyta tiems, kam ji iš tiesų yra reikalinga.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė vardijo, kad dažniausiai tikslinama anoniminė informacija: ar asmuo gyvena ne vienas, ar gauna nelegalių pajamų, ar nuomoja būstą.
Taip pat, kai yra teikiami netikslūs duomenys, dažniausiai – įgijus turtą, kurio vertė yra didesnė nei prieš tai asmens nurodytos turėtos piniginės lėšos.
Tačiau E. Kačiulienė patikino, kad Kauno savivaldybė neklausia pareiškėjų, kur jie leidžia pinigus.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus 1 vedėjos Reginos Grabauskės teigimu, informacija tikslinama, kai pagal asmenų pateiktus dokumentus nėra galimybės identifikuoti gautų pajamų šaltinio.
Įspėja, kada šildymo kompensaciją teks grąžinti
R. Grabauskė pabrėžia, kad asmuo yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą.
Jei asmuo pateikia netikslius duomenis, tai gali paaiškėti gavus informaicją iš kitų fizinių ar juridinių asmenų atliekant periodinius ilgalaikių paramos gavėjų patikrinimus:
„Nustačius neatitikimų, duomenys tikslinami ir, esant poreikiui, nustatoma permoka, kurią asmuo turi grąžinti.“
G. Grubinskas papildė, kad duomenų tikrinimas gali būti inicijuotas, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl gyventojo pateiktos informacijos teisingumo.
Pvz., jei deklaruojamos mažos pajamos, bet gyventojas turi prabangaus turto, arba išvis nenurodomas pajamų šaltinis, bet gyventojas įsigyja brangų nekilnojamąjį turtą ir pan.
„Tokiais atvejais savivaldybė gali paprašyti papildomų dokumentų, paaiškinimų arba inicijuoti savivaldybės specialisto vizitą į gyvenamąją vietą.
Jeigu nustatoma, kad gyventojas pateikė neteisingą informaciją, kompensacija gali būti neskiriama, jos mokėjimas – nutraukiamas, o informacija perduodama kitoms institucijoms“, – perspėjo Vilniaus savivaldybės atstovas.
Kada atmeta prašymus dėl šildymo kompensacijos
Klaipėdos savivaldybė šį rudenį dėl šildymo kompensacijų yra gavusi virš 3,2 tūkst. prašymų.
Vis tik R. Grabauskė pripažįsta, kad ne visi pateikę prašymus turi teisę į kompensacijas.
O to priežastys – įvairios: nepateikia trūkstamų dokumentų, asmenų turimas turtas viršija nustatytą turto vertės normatyvą ir pan. Tačiau tokie atvejai sudaro sudaro tik apie 1 proc.
Tuo metu Vilniuje prašymus dėl šildymo kompensacijų šį sezoną pateikė apie 24 tūkst. gyventojų, o atmesti prašymai sudaro maždaug 8 proc.
„Iš jų kas ketvirtas sprendimas neskirti kompensacijos priimtas dėl to, kad prašymą pateikusių asmenų turimo turto vertė ar piniginės lėšos viršija teisės aktų nustatytą ribą.
Kitos dažniau pasitaikančios atmetimo priežastys: pareiškėjai nepateikia papildomų reikalingų dokumentų, prašymo nepateikia kitos tame pačiame būste gyvenančios šeimos, pareiškėjas ar kartu gyvenantys asmenys neatitinka bent vienos iš užimtumo sąlygų“, – vardijo G. Grubinskas.
Kaune šiemet prašymus pateikė 9 tūkst. gyventojų. 276 paraiškos buvo atmestos.
Kokių dokumentų reikia šildymo kompensacijai gauti?
R. Grabauskė primena, kad kreipdamiesi dėl kompensacijos gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 pastaruosius mėnesius iki kreipimosi.
E. Kačiulienė pridūrė, kad pateikti dokumentų apie pajamas, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, nereikia (pensija, netekto darbingumo pensija ir kt.).
G. Grubinskas antrino, kad visuomet yra vertinamos besikreipiančio gyventojo ir kartu su juo gyvenančių asmenų pajamos bei užimtumas. O kiti reikalingi dokumentai priklauso nuo būsto šildymo būdo:
- jei centralizuotai – reikia pateikti šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei kietuoju kuru – būsto planą, vidaus plotų eksplikacijos kopiją ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei dujomis – paslaugų teikimo sutartį su dujų tiekimo įmone, dujų ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą, būsto planą ir dokumentą, nurodantį dujų katilo parametrus;
- jei elektra – projekto, pagal kurį įrengtas el. šildymas, kopiją, karšto vandens šildytuvo dokumentų ir montavimo akto kopiją, informaciją apie elektros energijos apskaitą ir informaciją apie elektros tiekėją, elektros skaitiklio rūšį (vieno ar dviejų tarifų).
Tuo metu Kaune, jei būsto šildymas yra centralizuotas, turi būti pateikiama bendrovės „Kauno energija“ mokėjimo sąskaita, kurioje nurodytas paslaugos gavėjo kodas.
Jei būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (dujomis, elektra), reikia pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą ar modelį, jo naudingumo koeficientą), sutartį su paslaugos tiekėju.
Jei būstas šildomas kitu kuru (malkos, anglys, briketai, granulės ir kt.), reikia pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį.
Kaip skaičiuojama šildymo kompensacija?
G. Grubinskas atskleidė, kad praėjusį šildymo sezoną vidutinis kompensacijos dydis Vilniuje už visą sezoną Vilniuje buvo 199 eurai, šildantis centralizuotai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nepasiturintiems gyventojams yra kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2025 m. – 442 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2025 m. – 663 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (t. y. po 442 eurus).
O iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai, t. y. 663 eurai“, – dėstė SADM atstovai.
Pvz., jei 4 asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1554 eurus (2 MMA), kompensacija skaičiuojama taip:
((1554 eurai – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1768 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0 euro.
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Tuo metu, jei vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 721 eurą (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), kompensacija skaičiuojama taip:
(721 euras – 663 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 5,8 euro.
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
