Vilnietis Karolis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad šiemet po kelių metų pertraukos nusprendė vėl pasitvarkyti dantis.
„Nebuvo baisiai daug, ką tvarkyti, bet gydytoja rekomendavo ir estetinių procedūrų, ir vieną dantį ištraukti, ir dėti protezą dėl to, kad buvo nulūžusios jo šaknys. Dalį išlaidų kompensavo privatus sveikatos draudimas darbe, bet vis tiek jau išleidau turbūt apie 2 tūkst. eurų“, – skaičiuoja skaitytojas.
Jis pripažįsta, kad negalėdamas sau to leisti kai kurių procedūrų būtų atsisakęs. Tačiau jis svarsto, ką reikėtų daryti žmonėms, kuriems būtina tvarkytis dantis, o paslaugos kainuoja 2 tūkst. ar net daugiau eurų:
„Iš mažesnės algos būtų neįmanoma tiek susitaupyti. O ką tada daryti, jei skauda, dantys krenta ar pūva? Įdomu, kiek ir kokių odontologijos paslaugų kompensuojama dirbantiems suaugusiesiems. Juk PSD vis tiek mokame visi. Didžioji dalis vizitų pas gydytojus, jei pralauki eilėse, būna nemokami. O kaip su dantimis?“
Specialistai vardija, kad odontologijos paslaugos yra kompensuojamos ne tik vaikams – pensininkams PSD visiškai ar iš dalies padengia dantų protezavimą, o suaugusiems privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama apie 20 skirtingų odontologijos paslaugų.
Tačiau gyventojai turi atkreipti dėmesį, kokiais atvejais už šias paslaugas ar gydymo priemones vis tiek teks mokėti iš savo kišenės.
Kokias odontologijos paslaugas kompensuoja PSD?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad iš PSD fondo gyventojams yra kompensuojamos pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos, pvz.:
- dantų ėduonies profilaktika;
- dantų ėduonies, pulpito, periodontito gydymas;
- dantų akmenų virš dantenų ir po jomis nuėmimas;
- dantų ir dantų šaknų traukimas;
- ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas,
- sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika;
- laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas;
- vaikų dantų ėduonies profilaktika (dantų dengimas silantu, burnos higiena, dantų fluoravimas);
- ir kt.
VLK priduria, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. teikiamos 4 naujos vaikų dantų profilaktikos paslaugos, kurias apmoka ligonių kasa:
- 1–17 m. (imtinai) vaiko burnos higienos įgūdžių vertinimas ir mokymas iki 2 kartų per kalendorinius metus;
- 3–10 m. (imtinai) vaiko profesionalios burnos higienos atlikimas, burnos higienos įgūdžių vertinimas ir mokymas 1 kartą per kalendorinius metus;
- 11–17 m. (imtinai) vaiko profesionalios burnos higienos atlikimas, burnos higienos įgūdžių vertinimas ir mokymas 1 kartą per kalendorinius metus;
- 3–17 m. (imtinai) vaikų dantų padengimas fluoridų preparatais iki 2 kartų per kalendorinius metus.
Taip pat šiemet suaugusiems pacientams pradėta teikti kompensuojama nespecializuotos pirminės suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga, kurią 1 kartą per kalendorinius metus teikia gydytojas odontologas arba burnos higienistas.
Šia patikra siekiama išvengti burnos, veido ir žandikaulių srities vėžio.
Kam ir kiek kompensuoja dantų protezavimą?
VLK primena, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukę gyventojai, taip pat vaikai iki 18 metų, nedarbingais arba iš dalies darbingais pripažinti gyventojai ir žmonės, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, gali gauti valstybės kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas.
Tam reikia kreiptis į odontologą gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs. Jei nustatomas dantų protezavimo poreikis, gydytojas odontologas įrašo pacientą į dantų protezavimo sąrašą.
Tuomet belieka pasirinkti gydymo įstaigą (tinka tiek viešoji, tiek privati), turinčią sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo, ir per 3 metus susiprotezuoti dantis.
Pasak VLK, prieš pradedant protezuoti dantis gydytojas turi sudaryti išsamų dantų protezavimo planą ir aptarti jį su pacientu. Tai leidžia aiškiai suprasti, kokia paslaugų dalis bus apmokėta ligonių kasos, o už ką gali tekti primokėti papildomai.
Dantų protezavimo išlaidas ligonių kasa padengia gydymo įstaigai, kuri suteikė dantų protezavimo paslaugą, tačiau ne daugiau nei nustatyta kompensuojamoji suma.
Priklausomai nuo individualios situacijos, PSD kompensuojama suma gali siekti 670,39 euro, o sudėtingesniais atvejais – iki 2 062,70 euro. Jei dantų protezavimo kaina viršija kompensuojamą sumą, kainų skirtumą padengia pats pacientas.
Pakartotinai kompensuojamą dantų protezavimą pacientai gali gauti tik po 3 metų nuo ankstesnių šių paslaugų išlaidų apmokėjimo dienos, o ne nuo protezavimo pabaigos dienos.
Paslaugas kompensuoja, bet medžiagų – ne
Tuo pačiu VLK atkreipia dėmesį, kad, gydantis dantis ar konsultuojantis, už gydytojo darbą PSD apdraustas pacientas savo šeimos medicinos įstaigoje nemoka (tai apmoka ligonių kasa).
Tačiau už sunaudotas medžiagas (vaistus, plombines ar kitas medžiagas ir vienkartines priemones, kurios sunaudojamos per procedūrą) pacientui mokėti reikia.
Už vienkartines priemones ir medžiagas mokėti nereikia vaikams, moksleiviams iki 24 metų ir socialiai remtiniems žmonėms.
Tačiau pašnekovai priduria, kad ir šiems pacientams gali tekti primokėti už medžiagas, jeigu jie pasirenka brangesnes, t. y. ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas, priemones, medžiagas, vaistus ar procedūras. Pvz., spalvotą plombą:
„Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangesnes odontologinės priežiūros paslaugas, medžiagas, procedūras, jis turi sumokėti ne visą paslaugų kainą, o jų faktinių ir kompensuojamųjų kainų skirtumą.“
Anot VLK, odontologinių medžiagų ir vienkartinių priemonių kainos skiriasi – jas įstaigos privalo skelbti viešai interneto svetainėse ir savo patalpose.
„Pacientai turi teisę susipažinti su kainynu prieš procedūrą ir paprašyti išankstinės sąmatos, kainų paaiškinimo. Jei dėl kainų kyla klausimų, svarbu iš karto teirautis.
Mokėdamas už paslaugas pacientas turi parašu patvirtinti, kad sutinka mokėti. Kilus abejonių dėl apmokestinimo, dar iki mokant galima pasiskambinti ligonių kasos bendruoju gyventojų konsultavimo telefonu ir pasitarti“, – komentavo VLK atstovai.
Kada už odontologijos paslaugas teks mokėti?
Pasak VLK, dėl kompensuojamos pirminės odontologinės pagalbos PSD apdrausti gyventojai turi kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.
Tokiu atveju siuntimo nereikia – galima iškart registruotis pas odontologą.
Jei įstaigoje nėra odontologo, ji turi nurodyti, kurioje kitoje gydymo įstaigoje pacientas gali gauti šias kompensuojamas paslaugas be siuntimo.
VLK teigimu, pasitaiko, kad dėl pirminės odontologinės priežiūros paslaugų gyventojai kreipiasi ne į tą gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę, todėl jiems tenka susimokėti už visas paslaugas.
Taip pat už PSD kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams tenka mokėti tada, kai jie pasirenka ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas ar procedūras.
Tokiu atveju pacientas turi sumokėti ne visą paslaugų kainą, o jų faktinių ir kompensuojamųjų kainų skirtumą.
Kada pacientams reikalingas siuntimas?
Anot VLK, pasitaiko, kad žmonėms prireikia skubios pagalbos dėl dantų skausmo, pūlinio ar kitų ūmių problemų. Tada siuntimo irgi nereikia – pacientai turėtų kreiptis į įstaigą, kurioje yra prisirašę.
Jei ši įstaiga nedirba, svarbu žinoti, kur galima gauti skubią pagalbą jos ne darbo laiku.
VLK atstovai priduria, kad būtinąją odontologinę pagalbą ligonių kasa kompensuoja taip pat. Ar būtinoji pagalba reikalinga, sprendžia pacientą apžiūrėjęs gydytojas odontologas.
„Prireikus gydytojo specialisto – burnos chirurgo, periodontologo, odontologo ortopedo, ortodonto, vaikų odontologo ar kt. – konsultacijos, reikalingas siuntimas.
Jį turi išrašyti tos gydymo įstaigos odontologas, prie kurios pacientas yra prisirašęs“, – aiškino pašnekovai.
Su šiuo siuntimu eilės tvarka PSD kompensuojamas paslaugas pacientai gali gauti ne tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose viešosiose ar privačiose medicinos įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasa.
Jų sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
