Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad pernai kompensaciją už šildymą vidutiniškai per mėnesį gavo apie 161,2 tūkst. asmenų (5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad šiemet gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst.
Pernai šildymo kompensacijoms buvo išleista 56,5 mln. eurų, o šiemet ši suma gali pakilti ir iki 100 mln. eurų.
Tad norintys gauti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gyventojai prašymus gali teikti jau nuo rugsėjo mėnesio pradžios.
Kas turi teisę gauti šildymo kompensaciją?
SADM primena, kad valstybė remia ir teikia piniginę socialinę paramą asmenims, kurių pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos.
Ministerijos aiškinimu, nepasiturintiems gyventojams yra kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2025 m. – 442 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2025 m. – 663 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (t. y. po 442 eurus).
O iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai, t. y. 663 eurai“, – dėstė SADM atstovai.
Jie pridūrė, kad, apskaičiuojant vidutines pajamas, nėra įskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Tačiau skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas (ar socialinę pašalpą) yra vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Kaip skaičiuojama šildymo kompensacija?
SADM atstovai pateikė pavyzdį: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1554 eurus (2 MMA). Taigi kompensacija skaičiuojama taip:
((1554 eurai – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1768 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0 euro.
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Kitas pavyzdys: vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 721 eurą (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Taigi kompensacija skaičiuojama taip:
(721 euras – 663 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 5,8 euro.
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Kaip ir kada kreiptis dėl šildymo kompensacijos?
SADM nurodė, kad gyventojai, norintys sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Dėl kompensacijos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją arba tą padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai – duomenis apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti viso šildymo sezono laikotarpiu, iki šildymo sezono pabaigos:
„Nepriklausomai nuo to, kada šildymo sezono metu gyventojai kreipsis dėl kompensacijos, ji gali būti skiriama nuo šildymo sezono pradžios ir skiriama iš karto visam šildymo sezonui.“
Miestai jau skelbia šildymo sezono pradžią
Vilniaus miesto gyventojai šiemet šildymo sulauks rugsėjo 30 d. (pernai šildymas buvo įjungtas spalio 14 d.).
Šildymas Kaune pernai buvo įjungtas spalio 11 d., tačiau šiemet apie šildymo sezono pradžią Kauno miesto savivaldybė dar neskelbia.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė dar neplanuoja pradėti šildymo sezono, o tik stebi orų prognozes ir primena, kad gyventojai patys balsų dauguma gali nuspręsti įsijungti savo namuose šildymą nepriklausomai nuo savivaldybės sprendimo.
Pernai Klaipėdoje šildymo sezonas prasidėjo spalio 14 d.
Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė, kad šildymas švietimo ir socialinėse įstaigose prasidės nuo spalio 1 d., o kitiems vartotojams – nuo spalio 6 d.
Pernai šildymas Šiauliuose buvo įjungtas spalio 8 d.
Kiek šiemet lietuviams kainuos šildymas?
Vilniuje 2025–2026 m. sezonas pradedamas 7 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Spalį šilumos kaina Vilniuje yra 5,42 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM.
Tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu visoje šalyje keisis PVM tarifas centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui didės. Šiuo metu laikomas 9 proc. tarifas turėtų didėti iki 21 proc., t. y. 12 proc.
Taigi dėl didesnio mokesčio už šildymą gyventojams gali tekti mokėti daugiau, net jei pati šiluma ir būtų kiek pigesnė.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius skaičiuoja, kad spalio mėnesį vidutinė šildymo sąskaita siekia apie 1–2 eurus per parą, o tai yra mažiau nei šildymasis elektra arba vaistams išleisti pinigai:
„Kai kurios savivaldybės, atidėliodamos šildymo pradžią, galimai taupo lėšas, mokamas kaip kompensacija už šildymo išlaidas. Deja, toks taupymo būdas gyventojų sveikatos ir patogumo sąskaita – nepriimtinas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
