ES turi įvertinti galimybes dramatiškai pratęsti skolų gražinimo laikotarpius bei vykdyti tiesioginius mokėjimus Graikijos vyriausybei, kad būtų padengtas biudžeto deficitas arba atlikti skolų „apkarpymą“ (nurašymą), nurodė TVF.
Fondas taip pat perspėjo, kad dėl „reikšmingų“ neigiamų veiksnių šalies ekonomikos padėčiai Graikijai gali prireikti didesnės sumos negu 85 mlrd. eurų, kaip numatyta pirmadienį sudarytame preliminariame susitarime dėl jau trečiojo šalies finansinio gelbėjimo paketo.
Atnaujintoje Graikijos padėties studijoje, kuri buvo pateikta ES lyderiams per derybas praeitą savaitgalį, TVF sako, kad Graikijos skolų našta per ateinantį dešimtmetį gali išaugti daug daugiau, nebuvo buvo prognozuojama vos prieš dvi savaites pateiktoje analizėje, kai į įtemptas derybas su skolintojais Europos Sąjungoje įsitraukusi šalis dar nebuvo uždariusi savo bankų ir įvedusi kapitalo kontrolės priemonių.
Pavyzdžiui, naujausios prognozės rodo, kad ateinančiais metais Graikijos skolų našta padidės iki 200 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors ankstesniame vertinime buvo įvardytas 177 proc. rodiklis. Šis padidėjimas iš dalies susijęs su faktu, kad Graikijos ekonomika 2015 metais išliks apimta recesijos.
Numatoma, kad 2022 metais Atėnų skolų našta tebebus 170 proc. BVP, o ne 142 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.
Klostantis blogesniam scenarijui, vyriausybei gali prireikti ne vien didesnės finansinės pagalbos, bet ir didesnio skolų sumažinimo, pažymėjo TVF.
„Dramatiškas skolų tvarumo pablogėjimas rodo būtinybę sumažinti skolas tokiu mastu, kuris būtų daug didesnis negu svarstyta iki šiol“, – sakoma naujoje studijoje.
„Kartojame savo politikos išvadas ... kad Graikijos skola yra netvari ir kad jai reikės reikšmingos skolų (mažinimo) operacijos“, – ataskaitoje rašo vienas aukšto rango TVF pareigūnas.
Dokumente nurodoma, kad tuo atveju, jeigu būtų pasirinktas skolų restruktūrizavimo variantas, Atėnų skolų grąžinimo laikotarpis turėtų būti pratęstas apie 30 metų.
Graikijos bankai gali likti uždaryti dar mėnesį
„Prisiimu atsakomybę dėl visų klaidų, kurias galbūt esu padaręs; prisiimu atsakomybę dėl teksto, kuriuo netikiu, bet kurį pasirašiau, kad išvengčiau šalies katastrofos, bankų griūties“, – sakė jis duodamas interviu Graikijos visuomeninei televizijai svarbaus balsavimo parlamente dėl tų reformų išvakarėse.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras antradienį sakė, kad jo šalies bankai gali likti uždaryti, kol bus baigta derinti sunkiai iškovota finansinio gelbėjimo sutartis su euro zona, o šis procesas gali trukti bent mėnesį.
„Bankų atidarymas priklausys nuo sutarties sankcionavimo, kuris vyks po mėnesio“, – premjeras sakė duodamas interviu Graikijos visuomeninei televizijai.
A.Tsipras taip pat išreiškė viltį, kad Europos centrinis bankas artimiausiu laiku padidins šalies bankų finansavimą, palaikydamas jų likvidumą.
Graikijos parlamentas balsuos dėl prieštaringai vertinamos finansinės pagalbos sutarties
Graikijos parlamentas trečiadienį ruošiasi balsuoti dėl drakoniškų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, o šis žingsnis gali tapti iki šiol didžiausiu politiniu išbandymu premjerui Alexiui Tsiprui.
Žūtbūtinis balsavimas vyks praėjus kelioms valandoms po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė niūrų perspėjimą, jog Graikijai gali prireikti daug didesnės paramos, kad šalis nebūtų priversta pasitraukti iš euro zonos, negu iki šiol buvo linkusios svarstyti Europos vyriausybės.
Pagal pirmadienį sudarytą susitarimą A.Tsipras sutiko imtis didelio masto pokyčių darbo rinkoje ir pensijų sistemoje, pertvarkyti pridėtinės vertės ir kitokius mokesčius, nors daugelį tų reformų rinkėjai yra atmetę per liepos 5-ąją vykusį referendumą. Šios priemonės būtų vykdomos mainais į naujas lėšas, kurios palaikytų stringančios Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Parlamentas Atėnuose turi pritarti šiai sutarčiai, kad 18 kitų euro zonos šalies lyderiai galėtų pradėti derybas dėl to, ką Graikijai reikia skirti mainais - iki 86 mlrd. eurų vertės trejų metų kredito liniją, kuri būtų jau trečioji šalies finansinio gelbėjimo programa per pastaruosius penkerius metus.
Beveik nekyla abejonių, kad parlamentas pritars naujajam susitarimui, bet A.Tsipras buvo priverstas atsigręžti į proeuropietiškas opozicijos partijas, kad atsvertų apie 30 maištaujančių deputatų savoje radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“. Šis faktas kelia klausimų dėl premjero tolesnio politinio išlikimo.
Į keblią padėtį patekęs vyriausybės vadovas tikino prisiimsiantis „visą atsakomybę“ dėl sutarties, kuria jis „netiki, bet kurią pasirašiau, siekdamas išvengti katastrofos šalyje“, balansuojančioje ant ekonomikos griūties krašto.
„Prisiimu atsakomybę dėl visų klaidų, kurias galbūt esu padaręs; prisiimu atsakomybę dėl teksto, kuriuo netikiu, bet kurį pasirašiau, kad išvengčiau šalies katastrofos, bankų griūties“, – sakė A.Tsipras duodamas interviu Graikijos visuomeninei televizijai, kai buvo paklaustas, ar atsistatydintų, jeigu siūlomoms reformoms nebūtų pritarta arba jeigu jis prarastų daugumą parlamente.
„Ministras pirmininkas privalo kovoti, kalbėti tiesą, priiminėti sprendimus ir nepabėgti“, – pridūrė jis.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Kapa Research“ antradienio vakarą paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 72 proc. graikų mano, jog sutartis yra būtina, nors dauguma kaltina Europą dėl „griežtų priemonių“.
Daugelis susiklosčiusią padėtį laiko žeminančiu pablogėjimu šalyje, tebekenčiančioje dėl kelerius metus vykdytos skausmingos diržų veržimo politikos.
Trečiadienį valstybinių įstaigų darbuotojai planuoja surengti 24 val. streiką, kuris būti pirmasis tokio masto protestas nuo A.Tsipro atėjimo į valdžią. Be to, kai kurie „Syriza“ įstatymų leidėjai pažadėjo balsuoti prieš naujuosius planus, kurie prieštarauja partijos programai.
„Didžioji dauguma „Syriza“ organizacijų nusistačiusi prieš šią sutartį ... Darbo rinkos ir pensijų atžvilgiu ji yra blogesnė negu ankstesni du pagalbos paketai“, – parlamento pirmininko pavaduotoja Despoina Haralambidou sakė radijui „Vima FM“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.