Nauja darbo mada Švedijoje – darbuotojai sportuoja, o tinginiams mokami mažesni atlyginimai

Švedijoje vis daugiau bendrovių stengiasi savo darbuotojus pratinti laikytis sveikos gyvensenos principų. Visur šis principas yra daugmaž savanoriškas, tačiau kai kur darbuotojai, kurie nesilaiko visiems privalomos sporto tvarkos, gali tikėtis ir mažesnio atlyginimo.

„Kiekvieną penktadienį, 11 val., „Bjorne Borge“ tvyro visiška tyla. Švedijos biržos įmonėje niekas neatsako į skambučius, būstinės durys yra uždarytos, o iškaba ant jų skelbia, kad „vyksta sporto valanda“. Dauguma iš 50 darbuotojų tuo metu yra sporto salėje (arba prisijungia iš namų) ir prakaituoja užsiimdami krosfitu, boksuodamiesi ar atlikdami jogos pratimus; panašūs užsiėmimai vyksta ir kitų šalių padaliniuose. Maža to, su darbuotojais dirba ir asmeniniai treneriai.

Bendrovės generalinis direktorius Henrikas Bunge, pats būdamas aktyviu sporto entuaziastu, pristatė privalomą sportą nuo pat savo darbo pradžios 2015-aisiais – jis įsitikinęs, kad fiziškai aktyvūs darbuotojai yra efektyvesni ir kitose srityse, o tai prisideda prie įmonės produktyvumo. Tai, kad mankšta teigiamai veikia smegenų darbą, susikaupimą, atmintį, didina atsparumą stresui ir kūrybiškumą, yra pagrindinė ir švedų gydytojo bei psichiatro Andreso Hanseno knygos „Brainfit“ mintis, rašoma „Neue Zürcher Zeitung“.

 Tai, kad mankšta daro teigiamą poveikį darbo smegenims, susikaupimas, atmintis, atsparumas stresui ir kūrybiškumas yra pagrindinė švedų gydytojo ir psichiatro Anderso Hanseno knygos „Brainfit“ idėja.

Be darbovietės apmokamos sportinės veiklos, B. Borgas reguliariai rengia paskaitas darbuotojams mitybos, miego, streso valdymo ar traumų prevencijos klausimais. Kelis kartu per metus darbuotojai atlieka ištvermės, jėgos ir vikrumo testus. Individualūs rezultatai nėra viešinami, darbuotojams testai yra daromi siekiant nustatyti naujus tikslus mokymams.

Įspėja jau darbo skelbimuose, kad teks paprakaituoti

Sportinių batelių gamintojai „Icebug“ įsivedė panašią darbo tvarką, suteikiant darbuotojams tris valandas per savaitę sportuoti ir mankštintis. Visi 10 įmonės darbuotojų, anot įmonės atstovų, demonstruoja didesnę energiją ir produktyvumą, sportas padeda jiems suderinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Sportuojama yra pavieniui ar grupėse, įmonės jogos studijoje ar gamtos draustinyje, kuriame jie yra įsikūrę.

REKLAMA

Pietų Švedijos savivaldos vandens ūkio skyriaus vadovas Kalmaras Wattenas nuo 2007-ųjų siunčia savo darbuotojus į mokymus ir yra vienas iš privalomo sporto darbe pradininkų. „Jau darbo skelbimuose žmonės yra įspėjami, kad sporto treniruotės ir viena pasirenkama veikla bus darbo dalimi“, – cituojamas vadovas. Jo teigimu, pirmaisiais metais entuziazmas neišgelbėjo, buvo ir taip, kad sportuoti nemėgę žmonės protestuodami praleisdavo treniruotes.

„Tačiau ilgainiui tai baigėsi, o šiandien dauguma darbuotojų yra nusiteikę teigiamai ir džiaugiasi nemokama kasmetine kūno rengybos klubo naryste. Tie, kurie, vertinant pagal reguliarius patikrinimus, praleidžia nepakankamai valandų sportuodami dėl laiko ar motyvacijos stokos, turi pasiaiškinti – blogiausiu ateju jiems mažiau didinamas darbo užmokestis“.

Pasak įstaigos vadovo, darbuotojų sveikata akivaizdžiai gerėja: per pirmąjį sveikatos patikrinimą 2007 m. 25 iš 60 žmonių buvo kritinės būklės – po penkerių metų liko tik vienas tokios būklės asmuo. Darbuotojams praktiškai išnyko anksčiau kankinę nugaros ir pečių skausmai, pagerėjo miego įpročiai. Pasak K. Watteno, dėl pasikeitusio mąstymo sumažėjo rūkančiųjų skaičius.

Darbuotojams moka pinigus ir už savanorišką sniego valymą

Kitos įmonės pasitelkia savanoriškumo ir finansinės paskatos principais: pavyzdžiui, viena švedų nekilnojamo turto bendrovės savo darbuotojams, kurie laisvalaikiu sportuoja, suteikia iki savaitės papildomų atostogų, kita – darbuotojams moka po 50 Švedijos kronų už kiekvieną užsiėmimą. Prakaituoti galima įvairiai – premija skiriama už 120 valandų šokio, jojimo ar net sniego valymo užsiėmimų per metus.

Sportą mylinčioje Švedijoje į tokias bendrovės paprastai žiūrima pozityviai. Tačiau yra ir kritikų, kurie perspėja dėl privalomos mankštos ir sveikos gyvensenos manijos. Jų nuomone, kartu sportuojant galima sustiprinti motyvaciją ir komandinį darbą. Tačiau ne visi mėgsta prakaituoti sporto salėje šalia nemalonaus kolegos, vaikytis maratono fanatikus po miškus ar eiti į dušą su savo viršininku, o gal tiesiog nori daugiau privatumo.

Stokholmo universiteto verslo ekonomikos profesorius Karlas Soderstromas atkreipia dėmesį į augantį darbdavių kišimąsi į darbuotojų privatumą. JAV, kur trys ketvirtadaliai visų darbuotojų turi prieigą prie įmonės sveikatingumo programų, yra plačiai paplitusi praktika sekti ir stebėti savo darbuotojus, pavyzdžiui, naudojantis išmaniosiomis apyrankėmis. Toks darbdavio požiūris į asmens privatumą gali patikti toli gražu ne visiems.


Rašyti komentarą...
k
kosaja izba
2021-05-30 21:27:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pradėjau skaityti straipsnį ir iškart prisiminiau seną komediją apie Fantocijį. Kaip firmos vadovų buvo paskirtas buvęs dviratininkas sportininkas ir, kaip jis bandė persodinti visus darbuotojus ant dviračių. Kas netingi, pažiūrėkit. Vertą.
Atsakyti
0

Z
ZZZ
2021-05-30 22:42:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiaurės Korėjoje irgi visi laisvanoriškai sportuoja.
Atsakyti
-1

A
Anna
2021-05-30 21:22:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikra tiesa.Mano buvusioje darbovietėje kiekvienas darbuotojas 2k /savaitę galėjo darbo metu 1 val išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti.Ta valandą buvo apmokama.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų