Ukrainos oro gynyba neutralizavo 5 raketas ir 155 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo penkias raketas ir 155 dronus, kuriais Rusija nuo antradienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido priešlaivinių raketų „Cirkon“/„Oniks“, balistinių raketų „Iskander-M“ ir S-400 bei 188 dronus, įskaitant 86 reaktyvinius „Shahed“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 160 taikinių: penkios „Iskander-M“, S-400, „Cirkon“ ir „Oniks“ raketos bei 155 dronai.
18 vietų registruoti smūgiai.
Per naktines Rusijos raketų ir dronų atakas Kyjive žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Vyšhorode, Kyjivo srityje, žuvo vaikas, taip pat yra sužeistųjų.
Ukrainiečiai dronais numetė maisto gyventojams – atėmė okupantai
Rusijos kariškiai atima maistą, kurį Ukrainos pajėgos dronais numetė okupuoto Chersono srities Oleškų miesto gyventojams. Be to, vien ne Rusijoje pagamintų maisto produktų turėjimas gali tapti pagrindu sulaikyti žmogų dėl tariamo „bendradarbiavimo su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“.
Rusijos atakos Kyjive aukų skaičius išaugo iki 2
Kyjive Rusijos atakos aukų skaičius išaugo iki dvejų, skelbia UNIAN.
Iki šiol buvo sklebiama, kad žuvo vienas žmogus.
Kyjivo miesto administracijos duomenimis, paaiškėjo, kad žuvo dar viena moteris.
„Dėl priešo atakos žuvo 2 žmonės. Sužeista – 4 žmonės“, – teigiama pranešime.
Užfiksavo naują rusų nuostolių rekordą
Rusijos pajėgos rugsėjo 28 d. patyrė rekordinius nuostolius kare prieš Ukrainą, skelbia britų žvalgyba.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 470 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 533 tūkst. 970 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 470 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+0) priešo tankus, 25 463 (+0) šarvuotas kovos mašinas, 50 519 (+21) artilerijos sistemų, 2 171 (+2) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 682 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 789 (+9) antžemines robotizuotas sistemas, 540 095 (+ 1 393) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 121 (+3) sparnuotąją raketą, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 363 (+332) automobilius ir degalų cisternas, 4 770 (+5) specialiosios įrangos vienetų.
Merzas po ministrų susitikimo rėžė: „Rusija akivaizdžiai visiškai nesuinteresuota“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad neseniai įvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis yra įrodymas, kad Rusija nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms, rašo n-tv.de.
Itin slaptas Putino objektas: Rusijos kalne – didžiulis bunkeris
Rusijos kariuomenė intensyviai dirba siekdama išplėsti ir modernizuoti slaptą „Objektą 1335“, skelbia „Danwatch“, bendradarbiaudami su „The Sunday Times“ ir „Dossier Center“.
Parlamentarai: iš Ukrainos į Pietų Korėją rugsėjo viduryje atvyko du Šiaurės Korėjos belaisviai
Iš Ukrainos į Pietų Korėją rugsėjo viduryje atvyko du Šiaurės Korėjos belaisviai, trečiadienį pranešė vienas Pietų Korėjos parlamentaras.
Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Seulas išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos apie jų perkėlimą.
„Nors negaliu nurodyti tikslaus jų atvykimo į Pietų Korėją laiko, galiu pridurti, kad šie du asmenys atvyko rugsėjo viduryje“, – teigė parlamentaras Youn Kun-youngas (Jun Kunjungas), išklausęs Seulo žvalgybos tarnybos pranešimą.
Pasak kito parlamento nario, Pietų Korėjos žvalgybos agentūra mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo atskleisti dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perkėlimą siekdamas padidinti visuomenės paramą Seulo karinei pagalbai Ukrainai.
Remiantis Nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimu, V. Zelenskis „galėjo nuspręsti atskleisti šį perkėlimą tikėdamasis, kad belaisvių išsiuntimas į Pietų Korėją padės sulaukti visuomenės palaikymo Seule dėl ginklų ir kitokios pagalbos teikimo Ukrainai“, teigė parlamentaras Yoo Yeong-ha (Ju Jengha).
Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Ukrainos pasiuntinį Seule, kad išreikštų rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos, jog du Šiaurės Korėjos karo belaisviai buvo perkelti į Pietų Korėją.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis atskleidė, kad jo šalis išsiuntė du Šiaurės Korėjos karius į Pietų Korėją, ir pridūrė, kad juos buvo „nelengva paimti į nelaisvę gyvus“.
Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašymo dėl to, kad ji nesilaikė susitarimo išlaikyti paslaptyje šį perdavimą Seului.
Seulas teigė, kad konfidencialumas buvo itin svarbus siekiant apsaugoti karo belaisvių artimuosius nuo bet kokių pasekmių Šiaurės Korėjoje.
V. Zelenskio padėjėjas Dmytro Lytvynas bandė sumenkinti šį atskleidimą, sakydamas, kad prezidentas neatskleidė jokių asmeninių detalių.
Ukraina yra atvira šalis, ir būtų neįprasta belaisvius perduoti paslapčia, pridūrė jis.
Tačiau Seulas pasmerkė šį sprendimą, tvirtindamas, kad V. Zelenskio spaudos tarnyba neigė egzistuojant konfidencialumo susitarimą.
Pietų Korėjos prezidento kanceliarija pareikalavo „oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo“, sekmadienį vėlai vakare pareiškė vyresnysis prezidento sekretorius ryšiams su visuomene Seong Ghi-hongas (Song Gihongas), pridūręs, kad Seulas „svarsto papildomas priemones, kurios gali būti būtinos šiuo klausimu“.
Ukraina du Šiaurės Korėjos karius į nelaisvę paėmė praėjusių metų pradžioje, kai jie kovojo Pchenjano pajėgų gretose Maskvos pusėje.
Vienas iš jų Pietų Korėjos žiniasklaidai pasakojo, kad buvo mobilizuotas būdamas 17-os metų ir tarnavo žvalgybos padalinyje.
Pietų Korėja iki šiol netiekė Ukrainai letalinių ginklų, motyvuodama šalies viduje galiojančiu draudimu teikti karinę pagalbą kariaujančioms valstybėms.
Vis dėlto ji svarstė prašymus dėl gynybinės ginkluotės, ypač po to, kai Šiaurės Korėja dislokavo karius Rusijai paremti.
Kraupūs vaizdai iš Kyjivo: rusai paleido balistines raketas, tarp griuvėsių rastas vaiko kūnas
Rusijos pajėgos praėjusią naktį surengė plataus masto balistinių ir hipergarsinių raketų ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį. Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgos ir situaciją stebintys kanalai, juos citavo UNIAN.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka trečiadienį ryte pranešė apie atakos Kyjivo srityje padarinius.
Vyšhorode gelbėtojai iš sugriuvusio privataus namo griuvėsių išgelbėjo tris žmones, tarp jų – vaiką. Be to, po griuvėsiais aptiktas dar vieno vaiko kūnas, gelbėtojai stengiasi jį ištraukti.
Vyšhorodo rajone apgadinta ir sugriauta privačių namų, kilo gaisrų. Bučos rajone apgadinti trys privatūs namai, 11 automobilių ir dvi sandėlių patalpos, kilo gaisras. Dėl atakų taip pat nukentėjo infrastruktūros objektai Bučos, Vyšhorodo ir Obuchivo rajonuose.
Šiuo metu žinoma apie keturis per ataką Kyjive sužeistus žmones. Viena sužeista moteris paguldyta į ligoninę. Du žmonės žuvo.
Ukrainos oro pajėgų ir situaciją stebinčių kanalų duomenimis, buvo paleista iki 20 įvairių tipų raketų – „Cirkon“, KN-23, S-400 ir „Iskander-M“. Jos buvo leidžiamos iš Kursko, Voronežo ir Briansko sričių.
Smūgiai buvo nukreipti tik į energetikos infrastruktūrą, o socialiniuose tinkluose pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus ir vandens tiekimo trikdžius sostinėje.
Kaip pranešė meras Vitalijus Klyčko, Sviatošyno rajone kilo gaisras privačių namų kvartale.
Holosijivo rajone užsidegė sandėlio pastatas, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. Obolonės rajone per ataką kilo gaisras parduotuvės patalpose.
Rusijos smūgiai Ukrainai
Jungtinės Karalystės laikraštis „The Guardian“ kiek anksčiau rašė, kad vien per praėjusią savaitę Rusijos raketos ir reaktyviniai dronai įvairiose Kyjivo vietose smogė gyvenamiesiems namams, biurams, sandėliams ir duomenų centrams.
Leidinys pažymėjo, kad per beveik kasdienius Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje žūsta arba sužeidžiami civiliai. Tai vis labiau stiprina įspūdį, kad Kyjivas tampa pafrontės miestu, kuris šiuo metu patiria didžiausias Rusijos atakas nuo plataus masto invazijos pradžios.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
įgula taip pat padvėsė
Žiniasklaida: Trumpas abejoja, ar Putinas sutiks su jo prašymu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai abejoja, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiks su Ukraina sudaryti energetines paliaubas, rašo „Kyiv Independent“.
Apie tai liediniui nurodė šaltiniai.
Vašingtonas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą nutraukti išpuolius prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas pritartų energetinėms paliauboms, o Rusija šį pasiūlymą pavadino „gera idėja“, tačiau viešai neparodė pasirengimo jį priimti.
Anot leidinio, tarp D. Trumpo ir jo komandos ryškėja kontrastas – jo komanda optimistiškiau vertina situaciją.
„Kyiv Independent“ duomenimis, po paskutinės kelionės į Rusiją D. Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris grįžo su įspūdžiu, kad energetikos ugnies nutraukimas yra įmanomas.
„Donaldas nėra toks įsitikinęs kaip jo komanda“, – cituojamas šaltinis.
Vis dėlto Baltieji rūmai leidiniui nurodė, kad D. Trumpas „tebėra optimistiškai nusiteikęs“ dėl taikos susitarimo pasiekimo, tačiau nekomentavo abejonių dėl energetinių paliaubų.
„Jungtinės Valstijos ir toliau atlieka konstruktyvų vaidmenį, bendraudamos su abiem pusėmis siekiant užbaigti karą“, – cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Dar vienas šaltinis nurodė, kad Ukrainos pusė taip pat gavo „tam tikrų ženklų iš Rusijos“, jog Maskva yra pasirengusi apsvarstyti energetines paliaubas, tačiau atsisakė plačiau komentuoti šiuos ženklus.