Karas Ukrainoje. Zaporižios atominė elektrinė neveikia jau šešias dienas: perspėjama apie avarijos pavojų

Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į sekmadienį vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo valdančioji proeuropietiška partija.

„Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Po rinkimų suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų.

Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. M. Sandu anksčiau perspėjo apie precedento neturintį Kremliaus kišimąsi“, apkaltindamas jį „šimtų milijonų eurų skyrimu“ balsams pirkti ir dezinformacijos skleidimu Moldovoje.

Rusijos aneksuotas Ukrainos Krymo pusiasalis pradeda normuoti benziną ir įšaldo jo kainas – taip reaguojama į degalų trūkumą, praneša agentūra „Reuters“.

Automobilių vairuotojai 2014 m. aneksuotame Kryme vienu kartu gali įsigyti tik 30 litrų kuro, sakė regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.  Be to, dabartinės dyzelino ir benzino kainos įšaldomos 30 dienų.

S. Aksionovas paragino gyventojus nekaupti degalų atsargų.

Kuro trūkumas yra virtinės Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas padarinys.

Rugpjūtį „Reuters“ pranešė, kad dėl Ukrainos dronų atakų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumai sumenko 17 proc. „The Economist“ vertinimu, Rusijos patirta žala dar didesnė – beveik 20 proc.

Rusijos Sankt Peterburgo priemiestyje išgėrę nekokybiško alkoholio mirė mažiausiai 25 žmonės.

Rusijos policijos atstovė Irina Volk pirmadienį pareiškė, kad po kelias dienas trukusių paieškų pavyko rasti bendrovę, kuri, kaip manoma, buvo atsakinga už nuodingo alkoholio platinimą.

Šiuo metu bendrovės patalpose Tosno rajone į pietryčius nuo Sankt Peterburgo atliekama krata.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta sakyti, kad jis rinkimų nepralaimi, nebent jų rezultatai „suklastojami“ jo nenaudai. Tokie komentarai nėra vien puikavimasis, tarytum prezidento gyrimasis apie golfą. Tai grasinimai demokratijai, kuri kur kas trapesnė, nei daugelis amerikiečių gali įsivaizduoti, leidinyje „The Atlantic“ rašo šachmatininkas ir Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas.

Švedijos politikai ir gynybos ekspertai teigia, kad šalis turėtų apsvarstyti galimybę pasigaminti savo branduolinių ginklų, kad atgrasytų Rusiją, nes pastarojo meto incidentai, susiję su nepilotuojamaisiais orlaiviais ir oro erdvės pažeidimais, kelia nerimą dėl saugumo visoje Europoje, pranešė naujienų portalas „Daily Mail“.

Dešiniųjų ir centro dešiniųjų pažiūrų veikėjai šią idėją iškėlė aptarti į viešąją erdvę.

Švedijos demokratų lyderis Jimmie‘is Akessonas dienraščiui „Goteborgs-Posten“ sakė: „(Švedija) kadaise turėjo daug patirties branduolinių technologijų srityje. Bet politinė valia norėjo kažko kito. Manau, šiuo metu turėtų būti svarstomos visos galimybės.“

Panašiomis mintimis viename seminare pasidalijo ir Švedijos gynybos tyrimų agentūros mokslininkas Robertas Dalsjo: „Dabar turime kalbėti apie galimybę patys kurti branduolinius ginklus, kuriuose būtų švediškų komponentų“.

Šie komentarai buvo išsakyti tuo metu, kai Europos vyriausybės praneša, kad padaugėjo priešiškų dronų veiklos ir oro erdvės pažeidimų, kuriuos oficialūs asmenys sieja su Vladimiru Putinu. 

Praėjusią savaitę Danijos oro erdvėje pastebėjus keletą dronų, šalies valdžios institucijos uždarė dalį Kopenhagos oro uosto.

Danija pareiškė, kad šie incidentai gali būti koordinuotos „hibridinės atakos“ dalis. NATO ir sąjungininkės ėmėsi veiksmų sustiprinti Baltijos regiono stebėjimą.

Pirmiau šį mėnesį Lenkija taip pat pranešė, kad per ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido keletas nepilotuojamųjų orlaivių.

Į orą buvo pakelti NATO naikintuvai, bepilotes skraidykles neutralizuoti padėjo ir kitos sąjungininkės. Lenkijos vyriausybė šį įsiveržimą pavadino rimtu NATO teritorijos pažeidimu ir pradėjo visame aljanse skambinti pavojaus varpais.

Apie nacionalines arba bendras branduolinio atgrasymo priemones atvirai diskutuoja ir kitos Europos šalys, įskaitant Lenkiją, taip pat kai kurie Vokietijos politikai, nors daugelis ekspertų teigia, kad vėl pradėti vykdyti ginklavimosi programą būtų techniškai ir politiškai sudėtinga.

Švedijos gynybos tyrimų agentūros ekspertai įspėjo, kad šiame procese tektų susidurti ir su didžiulėmis techninėmis bei finansinėmis kliūtimis.

„Tai būtų labai didelis pramonės projektas“, – sakė branduolinių ginklų ekspertas Martinas Goliathas.

„Reikėtų daug ką sukurti – pavyzdžiui, visą infrastruktūrą, skirtą gaminti branduoliniam ginklui reikalingas medžiagas, o tam prireiktų didelių investicijų. Manau, reikalingus išteklius numatyti būtų beveik neįmanoma.“

M. Goliathas ir kiti mokslininkai pastebi, kad Švedija branduolinės srities žinių įgijo dar Šaltojo karo metais, kai šalyje buvo vykdomos slaptos programos, o Laplandijoje vykdavo nebranduolinių sprogimų bandymai.

Įgyvendindama šias senąsias programas, Švedija suformavo mokslinių tyrimų ir institucinės atminties bazę, tačiau nuo to laiko daug kas buvo prarasta.

„Manau, reikėtų pradėti nuo pat pradžių“, – teigė M. Goliathas.

Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į politines ir teisines kliūtis – Švedija yra prisijungusi prie branduolinio ginklo neplatinimo sutarčių ir nuo seno pasisako už branduolinį nusiginklavimą.

Didžioji visuomenės dalis yra griežtai nusiteikusi prieš branduolinę energetiką, o tarptautiniai partneriai greičiausiai pasipriešintų bet kokiam vienašališkam žingsniui.

Tuo pat metu pasaulinės tendencijos rodo, kad susidomėjimas branduoliniais pajėgumais vėl didėja, o ginkluotės kontrolės susitarimai silpsta ir tai, anot diskusijų šalininkų, verčia juos persvarstyti.

Šiuo metu Švedijoje veikia keletas civiliniams tikslams skirtų branduolinių elektrinių, kuriose pagaminama didelė dalis elektros energijos.

Tačiau ekspertai teigia, kad civiliniai pajėgumai nereiškia, kad branduolinį ginklą pavyktų greitai sukurti. Norint sukurti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę, reikėtų didelių investicijų, naujų pramoninių objektų, apmokyto personalo ir ilgų metų, jei ne dešimtmečių, darbo.

Kol kas diskusijos Švedijoje yra viešos ir permainingos. Politikai ir kai kurie gynybos veikėjai teigia, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką, šalis turi aptarti visas galimybes.

Kiti ragina elgtis atsargiai, sakydami, kad dėl išlaidų, techninių kliūčių ir diplomatinių pasekmių tikimybė, kad šalyje bus sukurta branduolinė bomba, yra maža, be to, kurti tokį ginklą gali būti pavojinga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį į karinę tarnybą bus pašaukta 135 tūkst. vyrų.

18–30 metų vyrai bus šaukiami nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31-osios, sakoma dekrete, kurį paskelbė ir laikraštis „Rossijskaja Gazeta“. Rusų šauktiniai į karą Ukrainoje gali būti siunčiami tik po vienerių karinės tarnybos metų. Jie tada turi sutartimi įsipareigoti dalyvauti kare.

Iki šiol Rusija visad du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – šaukia vyrus į privalomą karinę tarnybą. Šį pavasarį pašauktas rekordinis 160 tūkst. naujų kareivių skaičius. Pagal šiuo metu parlamente svarstomą įstatymą šaukimų centrai ateityje dirbs visus metus. Tačiau į tarnybą vyrai ir toliau bus šaukiami nuo balandžio 1 d. iki liepos 15-osios ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31-osios.

Kremlius savo karių skaičių nuo invazijos į Ukrainą pradžios didino jau tris kartus. Pastarąjį kartą V. Putinas praėjusį rudenį nurodė kariuomenės narių skaičių padidinti iki 2,4 mln. – 1,5 mln. jų yra kariai. Oficialiai šauktiniai nedalyvauja kare Ukrainoje, tačiau jie jau ne kartą buvo įsitraukę į mūšius Rusijos pasienio teritorijoje.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija pasitraukia iš Europos konvencijos dėl kovos su kankinimu.

Remiantis Rusijos valdžios internete paskelbtu dokumentu, V. Putinas patvirtino įstatymą, kuriuo denonsuojama Europos konvencija prieš kankinimą.

Tai svarbus susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti asmenų, kuriems atimta laisvė, pavyzdžiui, kalinių, teises.

Atsakydama į tai, kad Ukrainoje buvo uždrausta keletas prorusiškų vengriškų leidinių, Vengrija taip pat užblokavo keletą Ukrainos žiniasklaidos kanalų.

Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltánas Kovácsas.

Savo įraše Z. Kovácsas citavo Vengrijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovo Gergely‘io Gulyáso pareiškimą.

Pasak G. Gulyáso, Ukraina užsienio naujienų svetaines, įskaitant vengriškas, užblokavo dėl to, kad jos neva „išdrįso kritikuoti sankcijas Rusijai, karinę pagalbą Ukrainai, o Europos Sąjungą bei NATO vaizduoti kaip susiskaldžiusias ir ne itin veiksmingas organizacijas“.

Pabrėžiama, kad „laikydamasi abipusiškumo principo, Vengrija šiandien tokias pačias priemones pritaiko Ukrainos naujienų portalams, kurie nebebus prieinami Vengrijos teritorijoje“.

Uždraustų žiniasklaidos priemonių sąraše – 12 ukrainiečių žiniasklaidos kanalų, įskaitant tsn.ua; oboz.ua; anons-zak.com.ua; ungvar.uz.ua; zakarpattya.net.ua; pravda.com.ua; hromadske.ua; nv.ua; lb.ua; insiderinfo.com.ua; uaonline.com.ua; eurointegration.com.ua.

Kaip pranešta, Ukraina užblokavo 15 užsienio svetainių, kuriose skleidžiama Rusijos propaganda. Tarp jų yra ir keletas, naujienas skelbiančių vengrų kalba: „Vdtablog“, „Origo“, „Szilaj Csikó“ ir „Pravda Magyarország“.

Atsakydama į tai, kad Ukrainoje buvo uždrausta keletas prorusiškų vengriškų leidinių, Vengrija taip pat užblokavo keletą Ukrainos žiniasklaidos kanalų.

Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltánas Kovácsas.

Savo įraše Z. Kovácsas citavo Vengrijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovo Gergely‘io Gulyáso pareiškimą.

Pasak G. Gulyáso, Ukraina užsienio naujienų svetaines, įskaitant vengriškas, užblokavo dėl to, kad jos neva „išdrįso kritikuoti sankcijas Rusijai, karinę pagalbą Ukrainai, o Europos Sąjungą bei NATO vaizduoti kaip susiskaldžiusias ir ne itin veiksmingas organizacijas“.

Pabrėžiama, kad „laikydamasi abipusiškumo principo, Vengrija šiandien tokias pačias priemones pritaiko Ukrainos naujienų portalams, kurie nebebus prieinami Vengrijos teritorijoje“.

Uždraustų žiniasklaidos priemonių sąraše – 12 ukrainiečių žiniasklaidos kanalų, įskaitant tsn.ua; oboz.ua; anons-zak.com.ua; ungvar.uz.ua; zakarpattya.net.ua; pravda.com.ua; hromadske.ua; nv.ua; lb.ua; insiderinfo.com.ua; uaonline.com.ua; eurointegration.com.ua.

Kaip pranešta, Ukraina užblokavo 15 užsienio svetainių, kuriose skleidžiama Rusijos propaganda. Tarp jų yra ir keletas, naujienas skelbiančių vengrų kalba: „Vdtablog“, „Origo“, „Szilaj Csikó“ ir „Pravda Magyarország“.

Maskva apkaltino Moldovos vadovybę neleidus šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų balsuoti sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį skundėsi, kad Moldova Rusijos teritorijoje atidarė vos du balsavimo punktus ir tvirtino, kad dėl to šimtai tūkstančių žmonių negalėjo balsuoti.

Rinkimų dieną Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kiekviename iš dviejų balsavimo punktų buvo tik po 5 tūkst. balsavimo biuletenių. Ministerija paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl saugumo priežasčių, tačiau nepatikslino, kokių būtent. Rusijoje gyvena šimtai tūkstančių Moldovos piliečių.

Rusija kritikavo, kad ES šalyse tokių apribojimų nėra.

Moldovos duomenimis, ES ir kitose Vakarų šalyse balsavo daugiau nei 276 tūkst. jos piliečių, tradiciškai savo balsus atidavusių už proeuropietiškas jėgas.

Pasak rinkimų komisijos, daugumą parlamente vėl užsitikrino proeuropietiškos prezidentės Majos Sandu partija.

M. Sandu pirmiau apkaltino Rusiją dėl to, kad ši masiškai kišosi į rinkimus, be kita ko papirkinėdama rinkėjus, skleisdama dezinformaciją ir vykdydama kibernetines atakas.

Moldovoje – nedidelis protestas prieš rinkimų rezultatus

Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas sakė, kad Rusija susilaikys nuo rinkimų vertinimo ir paliks tai spręsti Moldovos politinėms partijoms ir blokams.

Maskvos remiamas prorusiškas Patriotinis rinkimų blokas, kuriam vadovauja buvęs prezidentas Igoris Dodonas, liko antroje vietoje, gerokai atsilikdamas nuo nugalėtojų.

I. Dodonui pirmadienį į šalies sostinėje Kišiniove vykusį protestą pavyko surinkti tik kelis nepatenkintuosius.

Jis skundėsi, kad galimybės balsuoti neturėjo daugybė žmonių, ypač separatistiniame Uždniestrės regione, kuriame dislokuoti Rusijos kariai.

Iš viso į parlamentą pateko penkios partijos ir blokai.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį sumenkino Ukrainos kaltinimus dėl galimo vengrų žvalgybinių dronų įsiveržimo į jos oro erdvę.

V. Orbanas yra vienas aršiausių Ukrainos kritikų Europos Sąjungoje (ES) ir atsisako siųsti karinę paramą šaliai, kuri daugiau nei trejus metus kovoja su Rusijos plataus masto invazija. 

Vengrija taip pat ne kartą priešinosi sankcijoms Maskvai ir nepritaria Ukrainos stojimui į ES. 

V. Orbano komentarai pasirodė po to, kai Ukraina penktadienį pranešė, kad keli žvalgybiniai dronai pažeidė jos oro erdvę palei sieną su Vengrija, ir nurodė, jog yra tikimybė, kad tai buvo vengrų dronai. 

Šis incidentas dar labiau paaštrino santykius tarp šių valstybių.

Kyjivas tvirtina, kad minėti bepiločiai penktadienio rytą du kartus kirto Ukrainos sieną iš Vengrijos į vakarinę Užkarpatės sritį.

Po kelių valandų Ukraina uždraudė trims Vengrijos kariuomenės pareigūnams atvykti į jos teritoriją, motyvuodama šį žingsnį Budapešto nepagarbiais veiksmais Kyjivo pajėgų atžvilgiu.

„Ukraina kariauja ne su Vengrija, o su Rusija“, – pareiškė Vengrijos premjeras. 

„Todėl Ukraina turėtų nerimauti dėl dronų prie savo rytinės sienos, nes čia yra NATO valstybės narės, – pridūrė jis. – Ukrainos užnugaris yra saugus. Niekas iš ten jos nepuls.“

V. Orbanas pavadino situaciją „apgaulinga“ ir teigė, kad jai nereikėtų teikti „jokios reikšmės“, primindamas, jog Vengrijos gynybos ministras šiuos Ukrainos kaltinimus jau anksčiau atmetė.

„Bet tarkime, kad jis nuskriejo kelis metrus. Ir kas? Ukraina nėra nepriklausoma šalis. Ukraina nėra suvereni šalis. Ukraina neturėtų elgtis taip, lyg būtų suvereni valstybė“, – sakė V. Orbanas, pridurdamas, kad Ukraina esą išlaikoma Vakarų valstybių.

Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 nares vienijančios ES praėjus kelioms dienoms po karo pradžios 2022 metais, tačiau dėl V. Orbano veto jai nepavyksta žengti į priekį su narystės derybomis.

Vengrija sako, kad Ukrainos narystė ES keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Budapeštą į konfliktą su Rusija.

Ukraina teigia, kad Vengrijos baimės yra nepagrįstos. 

Rusija naudoja savo naftos tanklaivius leisti dronams į NATO oro erdvę, todėl jai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą, pirmadienį Varšuvos saugumo forume sakė prezidentas Ukrainos Volodymyras Zelenskis, rašo „Kyiv Post“.

Tai jis pareiškė didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO, be kita ko ir dėl padažnėjusių aljanso valstybių narių oro erdvės pažeidimų.

„Vis daugiau įrodymų rodo, kad Rusija galėjo naudoti tanklaivius Baltijos jūroje, jog paleistų dronus, kurie sukėlė didelius trukdžius Šiaurės Europoje“, – sakė V. Zelenskis.

Jei Rusijos tanklaivis naudojamas dronams leisti, jam nėra vietos Baltijos jūroje, sakė jis.

„Tai yra de facto Rusijos karinė veikla prieš Europos šalis, todėl Europa turi teisę uždaryti sąsiaurius ir jūrų maršrutus, kad apsisaugotų“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

„(Pastarųjų savaičių Rusijos veiksmai – ELTA) kelia pavojų. Tai neabejotinai yra oro erdvės, sienų ir tarptautinės teisės pažeidimas“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

„Reikia reaguoti ne iš tos šalies, kuri yra puolama, pozicijos, bet iš pozicijos, kad Europa yra teoriniu požiūriu agresyvių Rusijos veiksmų taikiniu“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad sąjungininkių reakcija į Rusijos veiksmus turi būti vieninga, įskaitant Europos ir JAV.

„Turime žiūrėti ne tik į Europos šalis, turime žiūrėti ir į buvusias TSRS šalis, šalis, kuriose Rusija praranda savo įtaką“, – pridūrė jis.

„Kyiv Post“ primena, kad rugsėjo pradžioje Rusijos dronai buvo numušti virš Lenkijos. Tą pačią savaitę dronai taip pat įskrido į Rumunijos oro erdvę, tačiau Bukareštas nusprendė jų neperimti.

Vos po kelių dienų trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo 12 minučių, kol juos sulaikė NATO lėktuvai.

Per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką Maskvos apylinkėse žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos.

76 metų moteris ir jos šešiametis anūkas žuvo užsidegus jų namui, socialiniame tinkle pranešė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas, nepateikdamas daugiau informacijos.

Jis pridūrė, kad praėjusią naktį virš Kolomnos ir Voskresensko miestų į pietryčius nuo Rusijos sostinės buvo numušti keturi dronai, o žmonės žuvo Voskresenske, esančiame už 88 km į pietryčius nuo Maskvos.

Iš viso, pasak Rusijos kariuomenės, praėjusią naktį virš Rusijos teritorijos buvo perimti 78 ukrainiečių dronai, daugiausiai virš pasienio regionų Briansko ir Belgorodo.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad raketos smogė Rusijos elektronikos komponentų gamyklai Briansko srityje, tačiau šito Maskva nekomentavo.

Po masinio Ukrainos bombardavimo sekmadienį Rusijos kariuomenė per naujausią bangą pirmadienį anksti ryte panaudojo mažiau bepiločių orlaivių, pranešė Kyjivas. Iš 32 paleistų bepiločių orlaivių 23 buvo perimti, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Sekmadienį per 12 valandų trukusią masinę Rusijos dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą Kyjive žuvo mažiausiai keturi žmonės. Ukraina pranešė, kad tą naktį į šalį buvo paleisti 595 bepiločiai orlaiviai ir 48 raketos, kurių daugumą numušė oro gynyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino Moldovos valdančiąją proeuropietišką partiją laimėjus parlamento rinkimus ir sakė, kad Maskvai nepavyko smarkiai paveikti šio balsavimo.

„Rusijai nepavyko destabilizuoti Moldovos net ir skyrus didžiulius, didžiulius išteklius tam, kad jai pakenktų ir ką tik galėdama papirktų“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į vieną konferenciją Varšuvoje.

Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo oficialūs rezultatai. Pirmadienio rytą suskaičiavus 99,5 proc. balsų, paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų.

Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Ukrainiečių kariai numušė Rusijos Mi-28 sraigtasparnį, praneša Robertas Brovdi (slapyvardis „Magyar“), Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas.

„59-osios bepiločių sistemų brigados pilotai FPV dronu sunaikino Mi-28 sraigtasparnį“, — rašė jis „Telegram“ tinkle ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas sraigtasparnio numušimas, praneša UNIAN.

Įvykį taip pat patvirtino ir 59-oji atskira puolamoji bepiločių sistemų brigada, pavadinta Jakovo Handziuko vardu („Steppe Predators“).

„Tai — žvalgybos ir mūsų žmonių darbo rezultatas. Kiekvienas, kas čia skrenda „apžiūrėti“, tegul pasiruošia. Ateityje mums nerodykite jokių „siurprizų“ ore — tai jums brangiai kainuos. Garbė mums“, — paskelbė jie „Facebook“.

Ukrainiečių kariuomenė apsupo kai kuriuos Rusijos dalinius prie Dobropilijos, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis po susitikimo su kontrpuolimo operacijoje dalyvaujančių dalinių vadais. 

„Dėl gerai suplanuotų ir drąsių mūsų kariuomenės veiksmų kai kurie priešo daliniai buvo apsupti“, – parašė O. Syrskis ir pridūrė, kad okupantai ties Dobropilija neteko 3185 kareivių, 1769 iš jų žuvo. Užpuolikai taip pat prarado 969 ginklų ir karinės įrangos vienetus. 

Kontrpuolimo operacijos metu išlaisvintos teritorijos plotas dabar siekia apie 175 kvadratinius kilometrus. Be to, nuo diversijų grupių išvalyta beveik 195 kvadratinių kilometrų teritorija, teigė vyriausiasis vadas. 

Anksčiau O. Syrskis sakė, kad Rusijos armijos pavasario ir vasaros puolimo kampanija žlugo.

Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik tada, kai pripažins, kad negali jo laimėti, sekmadienį transliuotame interviu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.

„Putinas nutrauks šį karą tik tada, kai manys, kad negali laimėti, o tam, kad jis padarytų tokią išvadą, reikia didinti spaudimą Rusijos ekonomikai ir teikti daugiau pagalbos ukrainiečiams“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

„Karas greičiausiai baigsis taip, kaip baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Viena ar kita pusė išeikvos išteklius, reikalingus karui tęsti“, – pridūrė jis.

Pasak R. Sikorskio, didžiulis Rusijos teritorijos plotas nėra jos pranašumas, nes Kremliui bus sunku oro gynybos sistemomis apsaugoti visą šalį, įskaitant visus svarbiausius objektus.

„Ukraina jau smūgiavo maždaug pusei Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tai reiškia, kad karo mašinai bus sunkiau tęsti puolimą Ukrainoje. O prezidentas Trumpas, kaip žinia, mėgsta palaikyti nugalėtojus“, – pažymėjo R. Sikorskis.

Ministras paminėjo Vašingtono planus įsigyti Kyjive pagamintus dronus pagal „Drone Deal“ susitarimą, pridurdamas, kad tokie veiksmai yra Ukrainos pasiekimų plataus masto invazijos metu įrodymas. Praėjusią savaitę apie šį susitarimą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis susitarimas, anot jo, taps atvirkštiniu susitarimo „Mega Deal“, pagal kurį Ukraina, kaip pranešama, įsigis amerikietiškų ginklų už dešimtis milijardų dolerių, variantu.

Ukraina sunaikino 23 iš 32 Rusijos dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Nuo sekmadienio 20 val. rusai paleido į Ukraina 32 kovinius dronus „Shahed“ ir „Gerbera“ bei kitų tipų nepilotuojamus orlaivius iš Briansko, Oriolo ir Prymorsko-Achtarsko. 

Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 23 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius Ukrainos šiaurėje ir rytuose. 

Devyni smogiamieji bepiločiai orlaiviai pataikė į aštuonias vietas. 

NATO yra pasirengusi svarstyti griežtesnes įsitraukimo taisykles rytiniame flange, kad būtų lengviau numušti įsiveržusius Rusijos orlaivius, sakė vienas aukštas NATO pareigūnas.

Visų pirma, Baltijos jūros regione jau stiprinama stebėsena – dislokuota oro gynybos fregata ir kelios nenurodytos žvalgybos bei stebėjimo sistemos, praneša „The Times“. Kai kurios NATO šalys, esančios arti Rusijos, ragina Aljansą imtis ryžtingesnių veiksmų ir sumažinti jėgos panaudojimo slenkstį, praneša „The Times“.

Pastarosiomis savaitėmis dronai ir naikintuvai pakartotinai pažeidė Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvę. Įtartina dronų veikla taip pat buvo užfiksuota prie oro uostų ir karinių bazių kitose šalyse, įskaitant Daniją, Norvegiją, Švediją ir Lietuvą.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs teigė, kad atėjo metas NATO „oro policijos“ misiją Baltijos valstybėse, kuri remiasi rotaciniu naikintuvų dislokavimu vietinėse bazėse, paversti visaverte „oro gynybos“ misija.

Toks perėjimas reikštų ne tik papildomų NATO oro gynybos sistemų dislokavimą regione, bet ir griežtesnių įsitraukimo taisyklių įgyvendinimą. Šiuo metu pagrindinė patrulių eskadrilių užduotis – palydėti Rusijos karinius lėktuvus už Aljanso oro erdvės ribų, jei jie nekelia akivaizdžios karinės grėsmės.

NATO karinio komiteto pirmininkas, italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone, pareiškė, kad tai yra „viena iš galimybių“, tačiau jo nuomone, dar per anksti priimti tokį sprendimą.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as patvirtino, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto Ukrainos prašymą suteikti jai raketas „Tomahawk“. 

J. D. Vance'as tai sakė interviu „Fox News“. 

Žurnalisto paklaustas apie raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai, jis atsakė: „Šiuo klausimu galutinį sprendimą gali priimti prezidentas“.

„Prezidentas darys tai, kas geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė J. D. Vance'as ir pridūrė, kad apie tokį sprendimą paskelbs pats prezidentas. 

Anksčiau Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sakė, kad D. Trumpas pritaria smūgiams į taikinius Rusijoje, įskaitant energetikos infrastruktūrą ir ginklų gamyklas. Ukrainos prezidentas sakė per susitikimą su D. Trumpu prašęs konkrečios ginkluotės, kuri darytų „papildomą spaudimą“ dėl taikos derėtis nenorinčiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

2025 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 109 590 karių, iš kurių 1 080 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be personalo nuostolių, Rusijos kariuomenė neteko 11 218 (+7 per pastarąją parą) tankų, 23 290 šarvuotų kovos mašinų, 33 284 (+53) artilerijos sistemų, 1 504 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 224 (+1) oro gynybos sistemų, 427 orlaivių, 345 sraigtasparnių, 65 002 (+617) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 3 790 (+43) kruizinių raketų, 28 laivų ir katerių, vieno povandeninio laivo, 63 151 (+111) transporto priemonės ir degalų cisternos, 3 979 (+2) specialiosios įrangos vienetų.

Šie skaičiai nuolat atnaujinami.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 28 d. iki 22.00 val. fronto linijoje įvyko 109 koviniai susirėmimai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido Ukrainai rengti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas. Jis pažymėjo, kad šį sprendimą taip pat palaiko Trumpo administracijos atstovai, skelbia „Unian“.

Trumpas leido Ukrainai rengti smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Apie tai „Fox News“ interviu pareiškė JAV specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Kelloggas, pažymėjęs, kad šį sprendimą taip pat palaiko Trumpo administracijos pareigūnai.

Paklaustas tiesiogiai, ar JAV prezidentas mano, kad Ukraina gali smogti Rusijai tolimojo nuotolio raketomis, Kelloggas atsakė, jog prezidentas tam suteikė leidimą.

„Manau, perskaitęs tai, ką jis pasakė, ir ką pasakė viceprezidentas Vance’as bei sekretorius Rubio, atsakymas yra taip. Naudokite galimybę smogti iš toli. Nėra saugios užuovėjos“, – sakė jis.

Tuo pat metu jis pažymėjo, kad kartais Pentagonas neleisdavo Ukrainai vykdyti tokių smūgių.