Zelenskis: Rusijai nepavyko destabilizuoti Moldovos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino Moldovos valdančiąją proeuropietišką partiją laimėjus parlamento rinkimus ir sakė, kad Maskvai nepavyko smarkiai paveikti šio balsavimo.
„Rusijai nepavyko destabilizuoti Moldovos net ir skyrus didžiulius, didžiulius išteklius tam, kad jai pakenktų ir ką tik galėdama papirktų“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į vieną konferenciją Varšuvoje.
Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo oficialūs rezultatai. Pirmadienio rytą suskaičiavus 99,5 proc. balsų, paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų.
Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Ukrainiečiai sunaikino Rusijos Mi-28 sraigtasparnį
Ukrainiečių kariai numušė Rusijos Mi-28 sraigtasparnį, praneša Robertas Brovdi (slapyvardis „Magyar“), Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas.
„59-osios bepiločių sistemų brigados pilotai FPV dronu sunaikino Mi-28 sraigtasparnį“, — rašė jis „Telegram“ tinkle ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas sraigtasparnio numušimas, praneša UNIAN.
Įvykį taip pat patvirtino ir 59-oji atskira puolamoji bepiločių sistemų brigada, pavadinta Jakovo Handziuko vardu („Steppe Predators“).
„Tai — žvalgybos ir mūsų žmonių darbo rezultatas. Kiekvienas, kas čia skrenda „apžiūrėti“, tegul pasiruošia. Ateityje mums nerodykite jokių „siurprizų“ ore — tai jums brangiai kainuos. Garbė mums“, — paskelbė jie „Facebook“.
Syrskis: Dobropilijos rajone apsupti kai kurie Rusijos daliniai
Ukrainiečių kariuomenė apsupo kai kuriuos Rusijos dalinius prie Dobropilijos, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis po susitikimo su kontrpuolimo operacijoje dalyvaujančių dalinių vadais.
„Dėl gerai suplanuotų ir drąsių mūsų kariuomenės veiksmų kai kurie priešo daliniai buvo apsupti“, – parašė O. Syrskis ir pridūrė, kad okupantai ties Dobropilija neteko 3185 kareivių, 1769 iš jų žuvo. Užpuolikai taip pat prarado 969 ginklų ir karinės įrangos vienetus.
Kontrpuolimo operacijos metu išlaisvintos teritorijos plotas dabar siekia apie 175 kvadratinius kilometrus. Be to, nuo diversijų grupių išvalyta beveik 195 kvadratinių kilometrų teritorija, teigė vyriausiasis vadas.
Anksčiau O. Syrskis sakė, kad Rusijos armijos pavasario ir vasaros puolimo kampanija žlugo.
Sikorskis: Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik pripažinęs, kad negali jo laimėti
Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje tik tada, kai pripažins, kad negali jo laimėti, sekmadienį transliuotame interviu sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.
„Putinas nutrauks šį karą tik tada, kai manys, kad negali laimėti, o tam, kad jis padarytų tokią išvadą, reikia didinti spaudimą Rusijos ekonomikai ir teikti daugiau pagalbos ukrainiečiams“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Karas greičiausiai baigsis taip, kaip baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Viena ar kita pusė išeikvos išteklius, reikalingus karui tęsti“, – pridūrė jis.
Pasak R. Sikorskio, didžiulis Rusijos teritorijos plotas nėra jos pranašumas, nes Kremliui bus sunku oro gynybos sistemomis apsaugoti visą šalį, įskaitant visus svarbiausius objektus.
„Ukraina jau smūgiavo maždaug pusei Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tai reiškia, kad karo mašinai bus sunkiau tęsti puolimą Ukrainoje. O prezidentas Trumpas, kaip žinia, mėgsta palaikyti nugalėtojus“, – pažymėjo R. Sikorskis.
Ministras paminėjo Vašingtono planus įsigyti Kyjive pagamintus dronus pagal „Drone Deal“ susitarimą, pridurdamas, kad tokie veiksmai yra Ukrainos pasiekimų plataus masto invazijos metu įrodymas. Praėjusią savaitę apie šį susitarimą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis susitarimas, anot jo, taps atvirkštiniu susitarimo „Mega Deal“, pagal kurį Ukraina, kaip pranešama, įsigis amerikietiškų ginklų už dešimtis milijardų dolerių, variantu.
Per naktį Ukraina sunaikino 23 iš 32 Rusijos dronų
Ukraina sunaikino 23 iš 32 Rusijos dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 20 val. rusai paleido į Ukraina 32 kovinius dronus „Shahed“ ir „Gerbera“ bei kitų tipų nepilotuojamus orlaivius iš Briansko, Oriolo ir Prymorsko-Achtarsko.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 23 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius Ukrainos šiaurėje ir rytuose.
Devyni smogiamieji bepiločiai orlaiviai pataikė į aštuonias vietas.
NATO rengiasi naujam planui prieš Rusijos orlaivius
NATO yra pasirengusi svarstyti griežtesnes įsitraukimo taisykles rytiniame flange, kad būtų lengviau numušti įsiveržusius Rusijos orlaivius, sakė vienas aukštas NATO pareigūnas.
Visų pirma, Baltijos jūros regione jau stiprinama stebėsena – dislokuota oro gynybos fregata ir kelios nenurodytos žvalgybos bei stebėjimo sistemos, praneša „The Times“. Kai kurios NATO šalys, esančios arti Rusijos, ragina Aljansą imtis ryžtingesnių veiksmų ir sumažinti jėgos panaudojimo slenkstį, praneša „The Times“.
Pastarosiomis savaitėmis dronai ir naikintuvai pakartotinai pažeidė Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvę. Įtartina dronų veikla taip pat buvo užfiksuota prie oro uostų ir karinių bazių kitose šalyse, įskaitant Daniją, Norvegiją, Švediją ir Lietuvą.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs teigė, kad atėjo metas NATO „oro policijos“ misiją Baltijos valstybėse, kuri remiasi rotaciniu naikintuvų dislokavimu vietinėse bazėse, paversti visaverte „oro gynybos“ misija.
Toks perėjimas reikštų ne tik papildomų NATO oro gynybos sistemų dislokavimą regione, bet ir griežtesnių įsitraukimo taisyklių įgyvendinimą. Šiuo metu pagrindinė patrulių eskadrilių užduotis – palydėti Rusijos karinius lėktuvus už Aljanso oro erdvės ribų, jei jie nekelia akivaizdžios karinės grėsmės.
NATO karinio komiteto pirmininkas, italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone, pareiškė, kad tai yra „viena iš galimybių“, tačiau jo nuomone, dar per anksti priimti tokį sprendimą.
Vance'as: JAV pareigūnai svarsto tiekti Ukrainai raketas „Tomahawk“
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as patvirtino, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto Ukrainos prašymą suteikti jai raketas „Tomahawk“.
J. D. Vance'as tai sakė interviu „Fox News“.
Žurnalisto paklaustas apie raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai, jis atsakė: „Šiuo klausimu galutinį sprendimą gali priimti prezidentas“.
„Prezidentas darys tai, kas geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė J. D. Vance'as ir pridūrė, kad apie tokį sprendimą paskelbs pats prezidentas.
Anksčiau Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sakė, kad D. Trumpas pritaria smūgiams į taikinius Rusijoje, įskaitant energetikos infrastruktūrą ir ginklų gamyklas. Ukrainos prezidentas sakė per susitikimą su D. Trumpu prašęs konkrečios ginkluotės, kuri darytų „papildomą spaudimą“ dėl taikos derėtis nenorinčiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 080 karių
2025 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 109 590 karių, iš kurių 1 080 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be personalo nuostolių, Rusijos kariuomenė neteko 11 218 (+7 per pastarąją parą) tankų, 23 290 šarvuotų kovos mašinų, 33 284 (+53) artilerijos sistemų, 1 504 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 224 (+1) oro gynybos sistemų, 427 orlaivių, 345 sraigtasparnių, 65 002 (+617) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 3 790 (+43) kruizinių raketų, 28 laivų ir katerių, vieno povandeninio laivo, 63 151 (+111) transporto priemonės ir degalų cisternos, 3 979 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Šie skaičiai nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 28 d. iki 22.00 val. fronto linijoje įvyko 109 koviniai susirėmimai.
Trumpas leido Ukrainai rengti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido Ukrainai rengti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas. Jis pažymėjo, kad šį sprendimą taip pat palaiko Trumpo administracijos atstovai, skelbia „Unian“.
Trumpas leido Ukrainai rengti smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Apie tai „Fox News“ interviu pareiškė JAV specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Kelloggas, pažymėjęs, kad šį sprendimą taip pat palaiko Trumpo administracijos pareigūnai.
Paklaustas tiesiogiai, ar JAV prezidentas mano, kad Ukraina gali smogti Rusijai tolimojo nuotolio raketomis, Kelloggas atsakė, jog prezidentas tam suteikė leidimą.
„Manau, perskaitęs tai, ką jis pasakė, ir ką pasakė viceprezidentas Vance’as bei sekretorius Rubio, atsakymas yra taip. Naudokite galimybę smogti iš toli. Nėra saugios užuovėjos“, – sakė jis.
Tuo pat metu jis pažymėjo, kad kartais Pentagonas neleisdavo Ukrainai vykdyti tokių smūgių.
Briansko srityje po dronų atakos užsidegė Karačevo elektros gamykla
Karačevo elektros komponentų gamykla Rusijos Briansko srityje, kaip pranešama, užsidegė po naktį, rugsėjo 29-ąją, surengtos dronų atakos, rašo vietos žiniasklaida.
Dar anksčiau tą pačią naktį Briansko srities vadovas Aleksandras Bogomazas perspėjo apie galimą raketų grėsmę Karachevo rajone. „Dėmesio! Karachevo rajone! Raketų pavojus... Įjungta perspėjimo sistema“, – skelbė jis.
Vietos šaltiniai vėliau pranešė, kad regione ataką surengė dronai. Šios informacijos „Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patvirtinti.
Nepriklausomas leidinys „Astra“ teigia, kad gamykla gamina elektros komponentus ir tiekia juos tiek civiliniams užsakovams, tiek Rusijos kariuomenei.
Briansko sritis ribojasi su Ukraina, o Karačevas yra maždaug už 115 kilometrų nuo sienos.
Ukraina dažnai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje, siekdama susilpninti Maskvos karo galią.
Rugsėjo 28-ąją, pasak Rusijos „Telegram“ kanalų, Ukrainos HIMARS raketos pataikė į šiluminę elektrinę netoli Belgorodo. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas patvirtino smūgį regiono kritinei infrastruktūrai bei „didelio masto elektros tiekimo sutrikimus“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Belgorodas liko be elektros ir šilumos! Flamingas atskrido į termojėgainę ir būm! Žiema belgorodcams laukia rūsti.
Slava Ukraini, Šlovė Moldovai, smert kacapam!
Mestas iššūkis Orbanui: pasiūlytas planas dėl Ukrainos narystės ES
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ėmėsi iniciatyvos paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, nepaisydamas Vengrijos pasipriešinimo prieš lemiamą viršūnių susitikimą Kopenhagoje.
Kaip rašo „Politico“, remdamasi penkiais diplomatais ir pareigūnais, Costa siekia ES sostinių paramos supaprastinti naujų narių priėmimo procedūrą ir įveikti aklavietę dėl Ukrainos ir Moldovos narystės. Moldova, kuri taip pat yra oficiali kandidatė į ES, šiame procese susieta su Kyjivu ir negali judėti į priekį, kol Vengrija tam priešinasi.
Ši diplomatinė kampanija yra bandymas apeiti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris naudojasi savo šalies veto teise, kad stabdytų Ukrainos pažangą narystės link. Pagal dabartines taisykles, kiekviename stojimo proceso etape reikia visų 27 ES valstybių pritarimo.
Costos plane numatyta, kad vadinamosios derybinės grupės – pagrindiniai teisiniai stojimo į ES proceso etapai – būtų pradedami gavus daugumos ES šalių pritarimą, o ne tam pritarus vienbalsiai. Vis dėlto šių etapų užbaigimui vis dar reikėtų visų sostinių pritarimo. Mažesnis slenkstis derybų pradžiai leistų Ukrainai ir Moldovai imtis būtinų reformų ir parodyti pažangą įgyvendinant ES standartus atskirose politikos srityse. Tai sudarytų sąlygas procesui judėti pirmyn net ir tuo atveju, jei viena ar dvi šalys prieštarautų, nurodė su planu susipažinęs šaltinis.
Pasak diplomatų, Costa tiesiogiai kalbėjosi su ES lyderiais per paskutinius vizitus, kurių metu susitiko su keliais Europos vadovais, taip pat dvišaliuose pokalbiuose JT Generalinės Asamblėjos Niujorke.