Kaip rašo „Politico“, trečiadienį vyksiantis ES lyderių susitikimas bus įtikinamas įrodymas, kad blokas tokia forma, kokia egzistavo anksčiau, jau nebeegzistuoja.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen reikalavo precedento neturinčios diskusijos apie ES karinius pajėgumus. Tarp siūlomų variantų – „dronų sienos“ sukūrimas, sistema, kuri aptiktų, sektų ir numuštų dronus, taip pat projektai, leidžiantys greitai reaguoti į į Europos dangų įsibrovusius orlaivius.
„ES užduotis yra būti pasiruošusiai užimti reikiamą poziciją, kad galėtų reaguoti – didinti mūsų pasirengimą ir turėti priemones atsakyti į grėsmes, kai to reikia, stiprinant bendrus įrankius ir pajėgumus bendros grėsmės akivaizdoje“, – sakė vienas aukštas ES pareigūnas.
Tačiau pagrindinis ES iššūkis bus susitarti dėl svarbiausio dalyko: nedaryti nieko, kas padidintų visapusiško karo tikimybę, ir rasti atgrasymo bei dialogo pusiausvyrą su Rusijos vadovybe, kuri leistų tokius incidentus veiksmingai suvaldyti, užkertant kelią jų peraugimui į krizę ar galimai į konfliktą:
„Privačiai vyriausybių pareigūnai reiškė susirūpinimą dėl galimo „Franco Ferdinando momento“, kai staigus eskalavimas grasina įtraukti žemyną į konfliktą, panašų į 1914 m. erchercogo nužudymą, kuris įžiebė Pirmąjį pasaulinį karą.“
Transformuoti ES į veiksmingą pasaulinę galią reikia pinigų
Jei bus sutarta dėl gynybos sistemos, kils klausimas, kaip finansuoti tai, ko reikės ateityje. Transformuoti ES į veiksmingą pasaulinę galią reikia pinigų, ir ne visos sostinės sutaria, kiek išleisti, juo labiau – kam, rašo „Politico“.
Net ir Kremliui palankios šalys, tokios kaip Vengrija ir Slovakija, palankiai vertino papildomą ginkluotės, mokymų ir įrangos finansavimą kaip postūmį jų ekonomikai.
Tuo metu kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija, menkina karo riziką, stengiasi apsaugoti jau įtemptus biudžetus. Nyderlandai, Švedija ir Vokietija nuolat reiškia susirūpinimą dėl papildomo skolinimosi, skirto kariniam persiginklavimui ir paramai Ukrainai.
„Tai sudėtinga pusiausvyra, nes nenori gąsdinti žmonių, bet lyderiai turi pakankamai rimtai suprasti rizikas“, – sakė vienas diplomatas, dalyvaujantis Europos diskusijose.
Rusijos agresija prieš ES
Pastarosiomis savaitėmis Rusija tapo gerokai įžūlesnė savo elgesiu NATO šalių atžvilgiu, o tai pasireiškė provokacijomis su dronais ir Rusijos orlaiviais virš Europos valstybių.
Tuo tarpu stebėtojai perspėja, kad Putinas gali persistengti šiomis provokacijomis. Nors jo tikslas – įbauginti Vakarus, kad jie leistų pinigus savo gynybai, o ne Ukrainos paramai, tokios provokacijos kelia atsitiktinės eskalacijos ir neplanuoto konflikto riziką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
