• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos aviacija per paskutinę parą surengė 7 atakas į Rusijos kariuomenės pozicijas. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos aviacija per paskutinę parą surengė 7 atakas į Rusijos kariuomenės pozicijas. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:

23:55 | Uždarytas Krymo tiltas

Rusijos žiniasklaida praneša, kad Krymo tiltas šiuo metu laikinai uždarytas, vietovėje skamba oro pavojaus signalas. 

23:51 | Baltieji rūmai patvirtino: Ukraina jau naudoja JAV kasetines bombas

Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau pradėjo naudoti JAV kasetines bombas, praneša „Reuters“, cituoja UNIAN. 

Apie tai informavo JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. Pasak jo, Ukrainos pajėgoms šias bombas pavyksta naudoti efektyviai. 

„Gavome pirmus atsiliepimus iš ukrainiečių ir jie bombomis naudojasi gana efektyviai“, – sakė J. Kirby. 

Jis pridūrė, kad kasetinės bombos veikia Rusijos manevrus kare. J. Kirby sako, kad Ukrana šias bombas pradėjo naudoti per pastarąją savaitę.

REKLAMA
REKLAMA

23:33 | Ukrainoje skamba oro pavojus

Visoje Ukrainoje vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė gausti oro pavojaus sirenos.

Apie tai praneša Ukrainos žiniasklaida.

Skelbiama, kad oro pavojaus sirenos suveikė dėl pakilusio Rusijos oro pajėgų naikintuvo MiG-31K, tačiau kol kas apie smūgius nepranešama. 

REKLAMA

23:10 | „Teks priimti nelengvą sprendimą“: ekspertas sako, kad okupantams netrukus teks trauktis iš Bachmuto

Rusijos kariuomenei netrukus teks priimti nelengvą sprendimą: trauktis iš Bachmuto arba įstrigti mieste, kai jį apsups Ukrainos kariuomenė, teigia Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas. 

Pasak jo, nors okupantai sutelkė didžiules pajėgas Bachmuto kryptimi, vis dėlto jų moralinė ir psichologinė būsena yra pažeista. V. Jagunas sako, kad rusai ten dislokavo daug savo karių, bet rezultatų pasiekti nepavyko. 

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas pastebi, kad kol kas situacija Bachmute leidžia išlaisvinti miestą praliejant mažiau kraujo, nes rusams yra galimybė pasitraukti.

„Greičiausiai artimiausiu metu rusams taip pat teks priimti nelengvą sprendimą: arba likti uždarytiems Bachmute, arba pasitraukti. Manau, kad greičiausiai praeis savaitė ar dvi, ir sprendimas bus mums teigiamas", – apibendrino V. Jagunas.

22:13 | Rusų nuostoliai auga: ukrainiečiai sudavė galingus smūgius

Rusijos kariuomenė patyrė didžiulių nuostolių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Vien Ukrainos aviacija surengė septynias atakas į rusų personalo koncentracijos zonas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per parą gynybos pajėgų aviacija atliko septynis smūgius į priešo personalo koncentracijos zonas. Taip pat mūsų gynėjai sunaikino vieną žvalgybinį droną. Raketų pajėgos ir artilerijos padaliniai pataikė į šešis rusų artilerijos ginklus šaudymo pozicijose ir elektroninio karo stotį“, – rašoma pranešime.

20:37 | ES planuoja 20 mlrd. eurų fondą Ukrainos gynybai 

Europos Sąjunga rengia planus įsteigti 20 mlrd. eurų fondą, iš kurio ketverius būtų padedama Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, ketvirtadienį sakė diplomatai.

Atvykdamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) sakė negalintis pateikti skaičių dėl šio fondo, kol šalys narės jo neaptarė.

REKLAMA

„Tad aptarsime, kaip toliau remti Ukrainą ilguoju periodu, ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir mūsų garantijas Ukrainai“, – reporteriams sakė J. Borrellis.

„Pateikėme planą, kad užtikrintume finansinę paramą Ukrainai nuo kitų metų, kurią sudarys gan reikšminga pinigų suma. Tikiuosi, kad ministrai jį parems“, – sakė jis.

Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyksta pradiniai 5 mlrd. eurų per metus karinės pagalbos ketveriems metams – nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų – aptarimo etapai.

Pasak jo, planas bus pateiktas per ketvirtadienio derybas, bet detalesni debatai vyks rugpjūčio 31 dieną per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Ispanijos mieste Tolede.

REKLAMA

Kai kurios šalys narės, įskaitant Maskvai artimą Vengriją, gali nepritarti tokiam planui, o galutinio politinio pritarimo nesitikima iki ES viršūnių susitikimo spalį ar net susitikimo gruodį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), paklausta apie 20 mlrd. eurų sumą, jos neginčijo.

„Tam mums reikia labai, labai didelių finansinių išteklių, kad toliau remtume Ukrainą karinėje srityje, – sakė ji. – Viskas turi būti labai susieta. Neužtenka tiesiog sakyti skaičius, tai turi būti logiškai ir prasmingai suderinta, ir mes apie tai šiandien, taip pat ir ateinančiais mėnesiais, kalbėsimės.“

17:10 | Australija įvedė sankcijas 35 Rusijos subjektams ir 10 asmenų

Australija įvedė tikslines sankcijas 35 Rusijos subjektams, veikiantiems gynybos, technologijų ir energetikos sektoriuose, ir 10 asmenų, tarp kurių yra Rusijos ministrai, aukšto rango pareigūnai ir aukšto rango kariškiai Baltarusijoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šių veiksmų Australija ėmėsi derindama juos su tarptautiniais partneriais, siekdama kuo labiau paveikti asmenis ir subjektus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su Maskvos karine invazija į Ukrainą.

„Šiandienos sankcijos pabrėžia Australijos įsipareigojimą bendradarbiauti su partneriais ir toliau daryti spaudimą Rusijai ir tiems, kurie remia jos neteisėtą ir amoralų karą“, – pareiškė Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Woog.

Ketvirtadienį Kanbera įvedė sankcijas Maskvos bendrovėms, aprūpinančioms Rusijos ginkluotąsias pajėgas pažangiomis technologijomis, elektronika ir įranga.

Sankcijos taip pat bus taikomos subjektams, susijusiems su branduoline energija, Arkties išteklių gavyba ir gynyba, įskaitant didžiausią Rusijos karinių sraigtasparnių gamintoją ir jo vadovą.

REKLAMA

Šios Australijos sankcijos palies vicepremjerą Andrejų Belousovą ir Rusijos ministro pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Černyšenką, taip pat Baltarusijos karinius pareigūnus, kurie kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Australija jau anksčiau paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 100 asmenų ir subjektų, susijusių su Maskvos karine invazija į Ukrainą. 

Išplatintame pranešime teigiama, kad Australijos vyriausybė tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir Ukrainos žmones bei ragina Maskvą nutraukti visus karinius veiksmus šalyje.

„Australija dar kartą ragina Rusiją nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos teritorijos, o Baltarusiją – nustoti remti beprasmį Rusijos karą“, – teigė Australijos užsienio reikalų ministrės padėjėjas Timas Wattsas.

REKLAMA

16:39 | Rusija paskelbė JK diplomatams apribojimus dėl kelionių šalies viduje 

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad Rusijoje dirbantys britų diplomatai turės iš anksto pranešti pareigūnams apie savo keliones šalies viduje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Jungtinės Karalystės reikalų patikėtinį Tomą Doddą, kad informuotų jį apie pakeistą britų diplomatinių atstovybių darbuotojų judėjimo tvarką.

Maskva teigė, kad ribojimai buvo įvesti reaguojant į „priešiškus Londono, pagrindinio Ukrainos sąjungininko, veiksmus“. Priemonės nebus taikomos JK ambasadoriui ir keliems kitiems diplomatams.

16:23 | Ukraina: laivai Juodojoje jūroje bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad laivai, plaukiojantys į Rusijos kontroliuojamus Juodosios jūros uostus, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad „nuo 2023 metų liepos 21 dienos 0 val. visi Juodojoje jūroje esantys laivai, plaukiojantys į Rusijos jūrų uostus ir Ukrainos jūrų uostus, esančius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, gali būti Ukrainos laikomi laivais, gabenančiais karinius krovinius, su visa su tuo susijusia rizika“.

Tai paskelbta kitą dieną po to, kai Rusija pareiškė panašų perspėjimą.

„Rusijos Federacija dar kartą šiurkščiai pažeidė visuotinę teisę į laisvą laivybą ir sąmoningai pakenkė aprūpinimui maistu, pasmerkdama milijonus žmonių badui“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Šią savaitę baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusijai atsisakius jį pratęsti. Kyjivas teigė esąs pasirengęs toliau eksportuoti grūdus per savo pietinius uostus, nepaisant to, kad Rusija pasitraukė iš susitarimo, kuriuo leidžiama saugiai keliauti Juodąja jūra.

REKLAMA

„Atvirai grasindamas civiliniams laivams, gabenantiems maistą iš Ukrainos uostų, rengdamas raketų atakas ir dronų atakas prieš taikių miestų civilinę infrastruktūrą, sąmoningai keldamas karinę grėsmę prekybos keliuose, Kremlius pavertė Juodąją jūrą pavojinga zona, pirmiausia Rusijos laivams ir laivams, plaukiojantiems Juodąja jūra link Rusijos jūrų uostų ir Ukrainos jūrų uostų, esančių Rusijos laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – priduriama jame.

Atsakomybė už visus pavojus tenka Rusijos vadovybei, teigiama pareiškime.

„Kreiserio „Moskva“ likimas įrodo, kad Ukrainos gynybos pajėgos turi reikiamų priemonių Rusijos agresijai jūroje atremti“, – sakoma jame, turint galvoje Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną, nuskendusį 2022 metų balandį, Kremliui pranešus, kad laive įvyko sprogimas. Ukraina teigė, kad jos pajėgos jį numušė raketomis.

REKLAMA

16:01 | Kryme nugriaudėjo sprogimai

UNIAN skelbia, kad ketvirtadienio popietę rusų okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai.

Socialiniame tinkle „Telegram“ vietos gyventojai praneša, kad taip pat suveikė Rusijos oro gynybos sistemos prie Novodefedorivkos aerodromo teritorijoje

„Sprogimai Simferopolio srityje, veikia oro gynybos sistemos“, – skelbiama socialiniame tinkle.

Maskvos primestos Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas savo ruožtu teigė, kad neva buvo numuštas bepilotis orlaivis centrinėje Krymo dalyje, o nukentėjusių ar padarytos žalos neužfiksuota.

Taip pat pranešama, kad sprogimai nugriaudėjo ir Gvardeiskoje, karinio aerodromo teritorijoje.

Pažymima, kad iš minėtų teritorijų rusų okupantai naudojo lėktuvus tam, kad suduotų smūgius pietiniams Ukrainos regionams.

REKLAMA
REKLAMA

15:41 | Galimai nutekinti NATO susitikimo duomenys susiję su įsilaužimu Lietuvoje – NKVC

Nacionalinis krizių valdymo centras BNS ketvirtadienį patvirtino, kad praėjusią savaitę paviešinti galimai nutekinti NATO viršūnių susitikimo duomenys yra susiję su įsilaužimu į Lietuvos valdžios institucijų sistemas.

„Policija tęsia ikiteisminį tyrimą, todėl jo komentuoti negaliu. Vis dėlto, gylis šitos problemos, tikėtina, yra didesnis, nei buvo manyta iš pradžių. (…) Taip, kibernetinis incidentas buvo fiksuotas, tačiau kokia yra žala – dar nustatinėjama“, – sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

„Buvo išnaudotos tam tikros silpnybės, sistemų pažeidžiamumas“, – pridūrė jis.

NKVS vadovas taip pat teigė, kad Vyriausybės kanclerė kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ši įvertintų paskelbtų dokumentų autentiškumą ir jautrumą.

„Institucijų, kurių dokumentai buvo paviešinti, paprašyta juos įvertinti: ar jie yra pilnai paviešinti, ar dalinai, kažkiek klastotės įpinant“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

15:25 | JK paskelbė sankcijas su „Wagner“ veikla Afrikoje susijusiems asmenims ir įmonėms

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veikla Afrikoje, kaltindama juos nusikaltimais, įskaitant egzekucijas ir kankinimus.

REKLAMA

„Šios sankcijos atskleidžia niekingus asmenis, užsakiusius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir priverčia juos atsakyti už didelę žalą, kurią jie daro nekaltiems civiliams, siekdami finansinės naudos“, – sakoma JK Afrikos reikalų ministro Andrew Mitchello (Endriaus Mičelo) pareiškime.

14:56 | Tarp  „Wagner“ ir Baltarusijos pasieniečių įvyko konfliktas

Baltarusijoje tarp „Wagner“ karinės bendrovės smogikų ir Baltarusijos pasienio pareigūnų.

„Ukrainska Pravda“ rašo, kad Gomelio srityje buvo pradėtos įrenginėti patalpos, kuriose vėliau aspigyventi turėtų „Wagner“ smogikai. 

Teigiama, kad liepos 19 d. savo ruožtu karinės bendrovės samdiniai atliko žvalgybą šalia Diatlik kaimo, esančio netoli nuo Ukrainos sienos.

Įgyvendinant šiuos veiksmus, įvyko susirėmimai tarp samdinių ir Baltarusijos pasienio apsaugos pareigūnų.

CNS teigimu, visgi Baltarusijos pasieniečiai galiausiai atsitraukė ir nesikišo į „Wagner“ smogikų vykdomą darbą.

14:30 | Rusija ir Kinija pradėjo bendras karines pratybas

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad Japonijos jūroje pradėjo bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Kinija.

Šiomis pratybomis abi šalys siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

REKLAMA

Nors Pekinas save laiko neutraliu karo klausimu, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad iki sekmadienio vyksiančių pratybų pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių jūrų bendradarbiavimą ir palaikyti stabilumą bei taiką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Ministerija nurodė, kad pratybų metu bus vykdomos kovos su povandeniniais laivais misijos ir jūrų mūšiai, taip pat laivų lydėjimas jūra ir oru. Ji pridūrė, kad taip pat planuojama vykdyti bendrą artilerijos šaudymą.

Anot Gynybos ministerijos, šiose pratybose rusų kariniam jūrų laivynui atstovauja du priešlaiviniai laivai, dvi korvetės ir pagalbiniai laivai.

Sekmadienį Pekinas pranešė, kad siunčia penkis karo laivus, įskaitant valdomų raketų eskadrinį minininką.

Pratybose dalyvauja daugiau kaip 30 abiejų šalių karinio jūrų laivyno orlaivių, įskaitant priešlaivinius lėktuvus, sraigtasparnius ir gaudančiuosius naikintuvus, pranešė Rusijos ministerija.

Praėjusį mėnesį Pekinas ir Maskva vykdė bendrą oro patruliavimą virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų, o šie skrydžiai privertė Pietų Korėją imtis atsargumo priemonių ir dislokuoti naikintuvus.

Tai buvo šeštasis toks Kinijos ir Rusijos patruliavimas regione nuo 2019 metų.

13:57 | Lenkija sureagavo į „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje

Baltarusija ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ instruktoriai pradėjo baltarusių specialiųjų pajėgų apmokymą.

REKLAMA

Pranešimas pasirodė praėjus beveik mėnesiui po Rusijoje surengto trumpo „Wagner“ maišto.

„Nors lyja, Bresto poligone karšta“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame drauge su kaukėtų kovotojų nuotraukomis.

„Savaitę specialiųjų pajėgų junginiai ir kompanijos atstovai Bresto poligone praktikuosis vykdyti kovines užduotis“, – nurodė ministerija, kalbėdama apie „Wagner“.

Savo ruožtu Lenkija taip pat sureagavo ir Lenkija. Šalies gynybos ministerijos atstovai pabrėžė, kad situacija pasienyje yra stebima.

„Lenkijos pasienis yra apsaugotas, mes nuolatos stebime situaciją prie rytinės sienos ir esame pasiruošę visiems scenarijams, priklausomai nuo to, kaip pasikeis situacija“, – teigiama pranešime.

Lenkija dar anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl „Wagner“ karinės bendrovės smogikų atvykimo į Baltarusijos teritoriją.

Tuo metu Kremliaus propaganda netyla ir kaltina, kad Varšuva, sustiprindama pasienio kontrolę, esą elgiasi „agresyviai“.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad į šalį jau įvažiavo devyni konvojai su daugiau kaip 2 000 „Wagner“ samdinių. „Wagner“ vadas pranešime, paskelbtame su bendrove susijusiame susirašinėjimo programėlės kanale, teigė, kad į Baltarusiją ketina atvykti apie 10 tūkst. „Wagner“ karių.

REKLAMA

„Planet Labs PBC“ palydovinėse nuotraukose, kurias išanalizavo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), matyti transporto priemonių kolona bazėje netoli Celio Asipovičių rajone, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko, kurią Baltarusijos pareigūnai pasiūlė „Wagner“ grupei.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta pasitraukti į užsienį po to, kai metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose, opozicijos ir Vakarų pasmerktus kaip suklastotus, sakė, kad „Wagner“ dislokavimas Baltarusijoje destabilizuos šalį ir kels grėsmę jos kaimynėms.

„Wagner“ atvykimas padidins nestabilumą, ir niekas nesijaus saugus, kai šalyje klajos šie karo nusikaltėliai, – sakė ji. – Jie yra labai pavojingi, o jų nenuspėjamumas didina grėsmę baltarusiams ir mūsų kaimynams.“

Tuo tarpu lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) ketvirtadienį pranešė, kad įsakė perkelti dalį karių iš šalies vakarų į Palenkės Bialą, esančią maždaug už 45 km į vakarus nuo Bresto, ir į Kolną, esantį toliau į šiaurę.

„Turime nepamiršti, kad kelių tūkstančių „Wagner“ karių įvedimas į Baltarusiją kelia grėsmę mūsų šaliai, todėl priėmiau sprendimą perkelti kai kuriuos karinius dalinius iš Lenkijos vakarų į Lenkijos rytus, – valstybiniam radijui „Radio 1“ sakė M. Blaszczakas. – Jų užduotis – apmokyti ir atgrasyti agresorių, parodyti Rusijai, kad Lenkijos sienos kirsti nevalia, kad pulti Lenkiją neapsimoka.“

REKLAMA

13:33 | Arši kova dėl Bachmuto: ukrainiečiai skelbia – rusų okupantai yra beveik apsupti

Ukrainos sausumos pajėgų vadas sako, kad šiuo metu karo fronte sukurtos visos sąlygos tam, kad būtų galima atsikovoti prarastą Bachmuto miestą, rašo „Ukrainska Pravda“. 

Duodamas interviu BBC, sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigė, kad visos sąlygos, siekiant atsikovoti Bachmuto miestą, yra sukurtos, o nuostoliai gali būti susiduriama su dešimt kartų mažesniais nuostoliais, priešingai negu patyrė rusų okupantai, norėdami užimti šią teritoriją.

Pasak O. Syrskio, Bachmutas yra strategiškai svarbi vieta, kadangi iš čia veda keliai į skirtingomis kryptimis – per miesto teritoriją kertasi kelias iš Debalcevo miesto, Seversko, Gorlovkos, Konstantinovkos ir Slavjansko.

„Naudodamiesi išvystytų kelių tinklu, rusų okupantai gali judėti bent trimis operatyvinėmis kryptimis“, – teigė sausumos pajėgų vadas.

O. Syrskis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu rusų okupantai, tebekovojantys dėl Bachmuto miesto, yra beveik apsupti.

„Ką gi, tuo pasinaudoti tiesiog neįmanoma“, – pridūrė O. Syrskis.

12:47 | Lietuva tiksi, kad naujausios sankcijos Baltarusijai bus artimos taikomoms Rusijai

Europos Sąjungai (ES) svarstant naują sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuva tiksi, kad naujausi ribojimai bus panašūs į taikomus Rusijai.

REKLAMA

„Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – lrt Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Tikimės, kad jos bus tokios pat arba labai artimos, ką tose srityse turime sankcijose Rusijai“, – pridūrė ji.

Anot politikės, tokių veiksmų verčia imtis besitęsiantis Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, blogėjanti žmogaus teisių padėtis, pagalba Kremliui apeinant jam taikomas sankcijas.

„Neuždarius šitos skylės, tikriausiai mes tos upės tėkmės nesustabdysime“, – sakė viceministrė.

Anot diplomatų, naujosios sankcijos Baltarusijai turėtų tapti tarpine grandimi siekiant platesnio susitarimo dėl didesnio sankcijų paketo.

„Mes, aišku, visada agitavome ir toliau pasisakysime, kad sankcijos Baltarusija turi būti veidrodiniu principu pritaikytos kaip sankcijos Rusijai“, – sakė J. Neliupšienė.

Naujausias sankcijas tikimasi priimti kitą savaitę.

12:18 | Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti ES sankcijas mainais į Ukrainos grūdų eksportą

Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra.

REKLAMA

„Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – lrt ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Taip ji kalbėjo ES šalių diplomatijų vadovams ketvirtadienį Briuselyje ketinant aptarti karą Ukrainoje, Bendrijos taikomas priemones.

Kaip sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas, Bendrija yra pasirengusi klausytis Jungtinių Tautų perduodamų Rusijos prašymų, siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą. Vienas iš jų – dalies sankcijų Maskvai panaikinimas.

Anksčiau šią savaitę Kremlius iš šio susitarimo pasitraukė.

„Mes ne pirmą kartą matome šantažą. Šitas bandymas išnaudoti grūdus, maisto produktus, maisto saugumą kaip ginklą, dar kartą įrodo, kad nėra jokių ribų nei Rusijos agresijai, nei Rusijos veiksmams“, – kalbėjo J. Neliupšienė.

„Nemanau, kad sankcijų švelninimas išspręstų problemą“, – pridūrė ji.

Vis dėlto politikė pabrėžė, kad Vakarai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti ukrainietiškų grūdų eksportą.

„Per Baltijos šalių uostus daugiau nei 25 mln. tonų grūdų galėtume išvežti“, – sakė viceministrė.

11:46 | Pirmą kartą po J. Prigožino maišto pasirodė numanomas vaizdo įrašas su juo

„Wagner“ karinės bendrovės smogikai tęsia Baltarusijos karių apmokymą, skelbia „SkyNews“.

Teigiama, kad mokymai vyksta netoli Lenkijos sienos esančioje karinėje bazėje.

„Bresto kariniame poligone savaitę specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai kartu su [karinės] bendrovės atstovais vykdys kovinio pasirengimo užduotis“, – teigiama pranešime.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, kaip atrodo, yra matomas trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše ir tai būtų jo pirmas viešas pasirodymas nuo praėjusį mėnesį Rusijoje surengto maišto.

Įraše, kurio autentiškumas kol kas nebuvo patvirtintas, J. Prigožinas savo kovotojams sako, kad jie kurį laiką bus Baltarusijoje, instruktuos šios šalies pajėgas, o paskui bus dislokuoti Afrikoje.

Su „Wagner“ susijusiais susirašinėjimo programėlių kanalais pranešama, kad jis kalbėjo vienoje lauko stovykloje Baltarusijoje, ir skelbiamas neryškus vaizdo įrašas.

„Džiaugiuosi galėdamas jus visus pasveikinti. Sveiki atvykę į Baltarusijos žemę! – įraše sako jis. – Mes garbingai kovojome! Mes daug padarėme Rusijai.“

J. Prigožinas, kurio maištas buvo rimčiausia grėsmė 23 metus trunkančiam prezidento Vladimiro Putino valdymui, tvirtino, kad buvo siekiama nušalinti nekompetentingą kariuomenės vadovybę.

Savo kritiką dėl to, kaip Rusija kariauja Ukrainoje, jis pakartojo ir naujajame vaizdo įraše.

„Tai, kas šiandien vyksta fronto linijoje, gėdinga, mes neturėtume dalyvauti“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „Wagner“ pajėgos ateityje galėtų sugrįžti į Ukrainą.

„Mums kol kas reikia palaukti (...) Štai kodėl priimtas sprendimas, kad kurį laiką pabūsime čia, Baltarusijoje. Per tą laiką paversime Baltarusijos armiją antra stipriausia pasaulyje. Mes mokysime, kelsime savo lygį ir leisimės į naują kelionę, į Afriką“, – sakė jis.

2014 metais įkurtos „Wagner“ samdiniai buvo siunčiami ne tik į Rusijos užpultą Ukrainą, bet ir į Siriją bei kelias Afrikos šalis.

Po maišto iki šio trečiadienio J. Prigožinas buvo paskelbęs tik porą garso įrašų, nors prieš birželio 23–24 dienų įvykius kone kasdien darydavo triukšmingus pareiškimus. Kai kas mano, jog santykinė jo tyla po nutraukto maišto rodo, kad pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, J. Prigožinas turi patylėti ir nesivelti į politiką.

Trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip J. Prigožinas samdiniams įteikia vėliavą ir sako, kad baltarusiai sutiko juos „ne tik kaip didvyrius, bet ir kaip brolius“. 

Jis pareiškė, kad „vietinės merginos aistringai šnabždasi, kad atvyko „Wagner“ kariai“, ir pridūrė: „Saugokitės nė vienos jų nenuskriausti, elkimės su jomis broliškai.“ Šie jo žodžiai buvo palydėti juoku.

11:23 | Žvalgybos agentūros vadovas: britų šnipai naudojasi dirbtiniu intelektu ginklų srautui į Rusiją trikdyti

Britų šnipai jau naudojasi dirbtiniu intelektu (DI) siekdami trukdyti tiekti ginklus Rusijai, trečiadienį sakė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 vadovas Richardas Moore'as.

Jis taip pat prognozavo, kad Vakarų šnipams vis didesnį dėmesį reikės skirti priešiškų valstybių piktavališko naudojimosi DI stebėjimui.

Savo kalboje DI jis vadino ir didžiulį potencialą turinčiu naudingu įrankiu, ir didele grėsme.

Pasak R. Moore'o, jo darbuotojai derina savo įgūdžius dirbti su DI ir daugybę duomenų, kad nustatytų ir sutrikdytų ginklų srautą į Rusiją, juos naudojančią savo karui prieš Ukrainą.

Pavadinęs Kiniją svarbiausiu savo agentūros strateginiu klausimu, R. Moore'as sakė: „Vis dažniau turėsime rinkti žvalgybinę informaciją apie tai, kaip priešiškos valstybės naudoja DI žalingais, beatodairiškais ir neetiškais būdais“.

R. Moore'as, kuris anksčiau įspėjo, kad Vakarai atsilieka nuo konkurentų lenktynėse dėl DI, sakė, kad MI6 drauge su sąjungininkais „ketina laimėti lenktynes dėl etiško ir saugaus DI naudojimo įvaldymo“.

Tačiau jis pabrėžė, kad DI nepakeis žvalgybininkais dirbančių žmonių ir kad žmogiškasis veiksnys išliks nepaprastai svarbus sparčiai besivystančio mašinų mokymosi eroje.

„DI traluojant atvirųjų šaltinių vandenyne, dar labiau didės paslapčių, kurių nesiekia jo tinklai, pagavimo gerai užmetant muselę vertė“, – sakė jis.

Jo teigimu, „unikalios agentais tinkamose vietose dirbančių žmonių savybės taps dar svarbesnės“. MI6 vadovas paminėjo šnipų galimybes „paveikti sprendimus kokioje nors vyriausybėje ar teroristinėje grupėje“.

Auditorijai britų ambasadoriaus rezidencijoje Prahoje R. Moore'as taip pat sakė, kad Rusijos karinė kampanija Ukrainoje išsikvėpė ir atrodo, jog tikimybė rusų pajėgoms vėl perimti iniciatyvą yra maža.

R. Moore'o vertinimu, Ukrainos kontrpuolimas yra sunkus, bet sėkmė tikėtina.

Pasak jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę apėmę parsidavėliškumas, vidaus kovos ir įsisenėjęs nekompetentingumas, o privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino maištas atskleidė „nepermaldaujamą nestabilios Putino vadovaujamos autokratijos puvimą“.

R. Moore'as apkaltino Rusiją Afrikoje naudojantis „Wagner“ kaip imperializmo įrankiu, siūlant Centrinės Afrikos Respublikos, Malio ir kitų šalių lyderiams Fausto sutartis dėl apsaugos mainais į gamtinių išteklių kontrolės perdavimą Rusijai.

R. Moore'as taip pat paminėjo Iraną – kaip šalį, toliau kurstančią konfliktą Ukrainoje dronų ir kitų ginklų tiekimu Rusijai. Tokia politika, anot jo, kelia vidaus ginčus pačioje Teherano režimo viršūnėje.

Viešas kalbėjimas apie šnipų darbą vis dar yra naujovė Britanijos žvalgybos tarnyboms. Vyriausybė iki 1992-ųjų atsisakydavo net patvirtinti MI6 egzistavimą, tarnybos vadovai retai sako viešas kalbas.

R. Moore'as nusprendė trečiadienio kalbą sakyti Čekijos sostinėje, kur 1968-aisiais vyko Prahos pavasario laisvės judėjimas, užgniaužtas sovietų tankų.

Jis taip pat paragino rusus, pasibaisėjusius Rusijos invazija į Ukrainą ir jos okupacija, „susivienyti su mumis“, neįprastai viešai kreipdamasis į potencialius naujus agentus.

„Šiandien yra daug rusų, kurie tyliai stebi, kaip jų ginkluotosios pajėgos naikina Ukrainos miestus, išvaro nekaltas šeimas iš namų ir grobia tūkstančius vaikų“, – sakė R. Moore'as.

„Matydami savo lyderių niekšiškumą, vidaus kovas ir paprasčiausią nekompetenciją... daugelis rusų sprendžia tas pačias dilemas ir sprendžia tuos pačius sąžinės klausimus, kaip ir jų pirmtakai 1968-aisiais“, – pridūrė jis.

„Kviečiu juos padaryti tai, ką kiti jau padarė per pastaruosius 18 mėnesių, ir prisijungti prie mūsų. Mūsų durys visada atviros“, – kalbėjo R. Moore'as.

Pasak jo, tarnyba į tokius žingsnius žvelgs diskretiškai ir profesionaliai, pabrėždamas, kad „jų paslaptys pas mus visada bus saugios“ ir kad „mūsų ištikimybė mūsų agentams galioja visą gyvenimą“.

Per beveik trejus metus trunkantį vadovavimą MI6 R. Moore’as yra pasakęs tik vienintelę kitą viešą kalbą ir joje taip pat minėjo DI galią bei keliamą grėsmę. Toje 2021-ųjų lapkričio kalboje jis kaltino Vakarus, kad jie pernelyg lėtai reaguoja į DI ardomąjį poveikį ir atsilieka nuo priešininkų, skiriančių daug pinigų ir ambicijų DI bei kitoms moderniausioms technologijoms.

Tuomet jis sakė, kad didžiausias jo agentūros prioritetas yra Kinija ir kad Jungtinė Karalystė bei jos sąjungininkės privalo reaguoti į Rusijos veiklą, prieštaraujančią tarptautinei taisyklėmis pagrįstai sistemai, ir atgrasyti nuo jos.

Po trijų mėnesių Rusija užpuolė Ukrainą.

10:44 | Britų žvalgyba: Rusija siekia atgrasyti prekybinę laivininkystę iš Ukrainos uostų

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad Rusija, liepos 17-ąją neatnaujinusi savo dalyvavimo Juodosios jūros grūdų iniciatyvoje (BSGI), siekia atgrasyti visą prekybinę laivininkystę iš Ukrainos uostų.

Rusijai pasitraukus iš BSGI, iš esmės buvo panaikintas saugumo susitarimas, nepaisant karo užtikrindavęs saugų koridorių laivams su grūdais iš Ukrainos.

Britų gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad Rusija sprendimą pasitraukti iš BSGI prieš kurį laiką priėmė turbūt todėl, jog manė, kad šis susitarimas jai nebenaudingas.

Rusija tai užmaskavo dezinformacija, jog traukiasi susirūpinusi dėl ukrainiečių minų esą keliamos grėsmės civiliniams laivams ir dėl to, kad Ukraina esą kariniais tikslais naudojasi grūdų eksporto koridoriumi. Įrodymų savo teiginiams Rusija nepateikė.

Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad visi krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, nuo šiol bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

Britų žvalgybos teigimu, Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar tikriausiai imsis aktyviau trikdyti tęsiamą prekybą. Tačiau Rusijos laivyno operacijoms pavojų kels ukrainiečių nepilotuojami antvandeniniai laivai ir pakrančių gynybos sparnuotosios raketos, sakoma pranešime.

10:13 | Baltarusijos Raudonasis Kryžius sukėlė pasipiktinimą atsivežęs ukrainiečių vaikų 

Baltarusijos Raudonasis Kryžius sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, jo vadovui per baltarusių valstybinę televiziją pareiškus, kad organizacija aktyviai dalyvauja vežant į Baltarusiją ukrainiečių vaikus iš Rusijos okupuotų Ukrainos rajonų.

Ir Ukraina, ir Baltarusijos opozicija tokius perkėlimus vadina neteisėtomis deportacijomis. Girdisi raginimų apkaltinti autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką karo nusikaltimais, panašiai kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiksmus griežtai kritikavo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, jos lyderis A. Lukašenka leido Kremliui naudotis Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. A. Lukašenka taip pat sutiko su Rusijos karių ir taktinių branduolinių ginklų dislokavimu jo šalyje.

Baltarusių opozicijos veikėjai kaltina A. Lukašenką padedant prievarta perkelti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, bet Minskas tokius kaltinimus piktai atmeta.

Trečiadienį parodytame valstybinės televizijos „Belarus 1“ reportaže buvo parodyta, kaip Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas Dzmitryjus Šaucovas lankosi Lysyčanske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srities dalyje.

Vaizdo įraše jis sako, kad jo organizacija aktyviai dalyvauja vežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, esą gerinti sveikatos. „Baltarusijos Raudonasis Kryžius aktyviai dalyvavo, dalyvauja ir dalyvaus“, – sakė Dz. Šaucovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) išduoti Dz. Šaucovo arešto orderį ir sakė, kad jis „viešai prisipažino dėl neteisėtos vaikų deportacijos iš okupuotų Ukrainos rajonų nusikaltimo“.

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, vienijanti 191 nacionalinę organizaciją, paskelbė susisiekusi su Baltarusijos Raudonuoju Kryžiumi, išreiškusi didelį susirūpinimą ir patarusi ateityje nevykdyti jokios panašios veiklos.

Praėjusį mėnesį baltarusių opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška sakė pateikęs TBT medžiagos apie priverstinį 2 100 ukrainiečių vaikų perkėlimą iš mažiausiai 15 rusų okupuotų Ukrainos miestų į Baltarusiją, pritarus A. Lukašenkai.

Gegužę Ukrainos Generalinė prokuratūra paskelbė apie tyrimą dėl tokio prievartinio perkėlimo.

Baltarusijos valdžia patvirtino priėmusi daugiau kaip tūkstantį 6–15 metų vaikų iš Rusijos okupuotų Ukrainos dalių. Pirmoji 350 vaikų grupė, pasak pareigūnų, atvyko balandį.

Dz. Šaucovas sakė dirbantis su vienu valstybės remiamu labdaros fondu, kad „šie vaikai pamirštų karo siaubą ir tiesiog pailsėtų, pajustų esant laimės salą“.

Baltarusijos Raudonasis Kryžius, didžiausia humanitarinės pagalbos organizacija Baltarusijoje, priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui.

09:45 | Trumpas grasina Europai

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad jeigu jis dar kartą taps šalies vadovu, jis pareikalaus Europos susimokėti už ginklų, kuriuos Vašingtonas perdavė Ukrainai, atsargų atkūrimą. 

„Ukrainska Pravda“, remdamasi D. Trumpo rinkiminės kampanijos vaizdo įrašu, citavo buvusį šalies vadovą, kuris apkaltino dabartinį JAV lyderį Joe Bideną esą įtraukiant JAV į Trečiąjį pasaulinį karą.

„Prašysiu Europos kompensuoti Ukrainai perduotų ginklų atsargų atkūrimo išlaidas. Jie turėtų tai padaryti dabar“, – sakė jis.

Savo ruožtu D. Trumpas apkaltino Europos sąjungininkus, kad jų teikiama pagalba Ukrainai, pasak jo, yra mažesnė, palyginti su JAV skiriama parama.

09:33 | Rusijai atakuojant Ukrainą, sužeista daugiau kaip 20 žmonių – pareigūnai

Rusijai atakuojant Ukrainos Odesos, Sumų ir Mykolajivo miestus, buvo sužeista per 20 žmonių, anksti ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Mykolajive per naktį surengtą raketų smūgį buvo sužeista 18 žmonių, devyni iš jų paguldyti į ligoninę, pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Pasak jo, tarp sužeistųjų yra penki vaikai.

Anksčiau V. Kimas „Telegram“ rašė, kad smūgis suduotas miesto centrui.

Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevyčiaus, apgadinti mažiausiai penki gyvenamieji namai. Be to, per išpuolį apgadinta 15 garažų.

Odesoje buvo užpultas miesto centras, pranešė regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis. Jo teigimu, be kitų nuostolių žinoma apie gaisrą 300 kvadratinių metrų plote.

Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas nurodė, kad mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti.

O. Kiperis sakė, kad nukentėjo ir kitos vietovės Odesos srityje.

Sumuose vienas iš trijų bepiločių, atakavusių miestą, pataikė į sveikatos centro pastatą ir sukėlė gaisrą, pranešė regiono administracija. Taip pat buvo sužeista slaugytoja.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo paskelbusios oro pavojų Mykolajive ir Odesoje, esančiuose maždaug 100 km atstumu vienas nuo kito, ir dar keliuose Ukrainos regionuose.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį rusai paleido po 19 sparnuotųjų raketų ir 19 dronų kamikadzių, buvo sunaikintos penkios raketos ir 13 dronų.

09:05 | Rusija pasirengusi atakuoti laivus Juodojoje jūroje ir apkaltinti Ukrainą – JAV pareigūnas

Rusija galvoja atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje ir paskui dėl to apkaltinti Ukrainos pajėgas, trečiadienį sakė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.

Rusijos kariuomenė galėtų taikytis ne vien į Ukrainos grūdų infrastruktūros objektus, bet ir į civilinius laivus, naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Adamas Hodge'as.

Pasak jo, toks įtarimas grindžiamas neseniai išslaptinta žvalgybine informacija.

Ji pasirodė Rusijai pasitraukus iš tarptautinės sutarties dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra ir pradėjus raketomis bei dronais atakuoti Ukrainos uostus.

Maskva sako, kad raketomis taikėsi į karinius taikinius Odesos rajone, bet A. Hodge'as parėmė Ukrainos kaltinimus, kad per trečiadienio ataką buvo sunaikinta žemės ūkio infrastruktūros ir 60 000 tonų eksportui parengtų grūdų.

A. Hodge'o teigimu, tokios atakos dabar gali būti išplėstos ir apimti civilinius laivus, be to, Rusija rengia operaciją, turinčią užtikrinti, kad atakos atrodytų kaip įvykdytos Ukrainos.

A. Hodge'as paminėjo Rusijos paskelbtą vaizdo įrašą, parodantį, kaip rusų pajėgos trečiadienį aptinka ir sunaikina „tariamą ukrainiečių jūrinę miną“.

Tuo pačiu metu „mūsų informacija rodo, kad Rusija padėjo papildomų jūrinių minų Ukrainos uostų prieigose“, sakė JAV pareigūnas. „Manome, kad tai koordinuotos pastangos siekiant pateisinti bet kokias atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje ir dėl šių atakų apkaltinti Ukrainą“, – sakė jis.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad visi krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, nuo šiol bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius, o valstybės, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja, bus laikomos „Ukrainos konflikto dalyvėmis Kyijvo režimo pusėje“.

08:10 | M. Podoliakas: bet koks kompromisas su Rusija sunaikintų Ukrainos valstybingumą

Bet koks kompromisas su Rusija, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, sunaikintų Kyjivo valstybingumą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. 

Anot jo, Maskva nekenčia Ukrainos ir siekia atkurti Sovietų Sąjungą. 

„Mums kompromisas neegzistuoja, nes Rusija mūsų nekenčia, ji atėjo, kad sugriautų Ukrainos valstybės koncepciją“, – AFP sakė M. Podoliakas. 

„Kompromisas vienaip ar kitaip vestų prie lėto Ukrainos ir jos valstybingumo praradimo“ ir „Sovietų Sąjungos sugrįžimo“, – pridūrė jis. 

Jis taip pat pridūrė, kad praėjusį mėnesį pradėtas Kyjivo kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Maskvos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, bus ilgas ir įtemptas. 

M. Podoliakas pareiškė, kad pažanga yra daug lėtesnė, nei norima. 

„Be abejo, ši operacija bus gana sudėtinga, ilga ir užtruks nemažai laiko“, – sakė jis. 

Prezidento patarėjas taip pat nurodė, kad Kyjivas siekia karinio patruliavimo Juodosios jūros šalyse, kad galėtų tęsti grūdų eksportą po to, kai Maskva pirmadienį atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Su AFP jis kalbėjosi praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva nutraukė susitarimą ir dvi naktis iš eilės sudavė smūgius Ukrainos Juodosios jūros uosto infrastruktūrai.

„Derybos vyksta visais lygmenimis. Čia turėtų būti pridėtas Jungtinių Tautų mandatas sukurti karinį patrulį, į kurį būtų įtrauktos šalys, kurios palaiko ryšius su regionu, pavyzdžiui, Turkija, Bulgarija ar kitos valstybės“, – sakė M. Podoliakas. 

Jis nurodė, kad mūšio lauke Kyjivas susiduria su sunkumais dėl smarkiai užminuotų teritorijų ir logistikos problemų, įskaitant problemas, susijusias su ginklų tiekimu. 

Jis teigė, kad Kyjivui reikia papildomų 200 tankų ir dešimčių naikintuvų „F-16“, kad paspartintų kontrpuolimą ir sustiprintų savo pozicijas Rytų ir Pietų Ukrainoje.

„Žinoma, mums reikia papildomų šarvuočių – pirmiausia dviejų-trijų šimtų tankų“, – AFP žurnalistams sakė M. Podoliakas. 

„Mums reikia 60-80 „F-16“ lėktuvų, kad apsaugotume oro erdvę, ypač netoli fronto“, – pridūrė jis. 

Anot M. Podoliako, Ukrainos pajėgų vykdomų puolamųjų operacijų skaičius pamažu didėja.

08:06| JAV paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą 

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių (1,16 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro oro gynybos sistemos, prieštankinės raketos, dronai ir kita įranga.

Šis paketas yra dalis JAV pastangų patenkinti „neatidėliotinus Ukrainos poreikius, skiriant itin svarbius pajėgumus artimiausiu metu ir kartu stiprinant ilgalaikius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.

Ši pagalba ne iš karto pasieks mūšio lauką, nes ji priskiriama Ukrainos saugumo paramos iniciatyvai, pagal kurią Vašingtonas įsigyja įrangą iš gynybos pramonės ar partnerių, o ne iš JAV turimų atsargų.

Šį paketą taip pat sudaro keturios oro gynybos NASAMS paleidimo sistemos ir su jomis susijusi amunicija, prieštankinės raketos „TOW“, 152 mm artilerijos sviediniai, dronai, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir įvairios transporto priemonės.

JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai sukūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos plataus masto invazijos į šią šalį ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.

08:04 | Rusija tęsia terorą ir smogė Ukrainai

Rusijai atakuojant Ukrainos uostamiesčius Odesą ir Mykolajivą, buvo sužeista 11 žmonių, anksti ketvirtadienį pranešė vietos gubernatoriai.

„Rusai smogė miesto centrui. Dega vienas garažas ir trijų aukštų gyvenamasis pastatas“, – per „Telegram“ parašė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas.

Pastebima, kad rusų okupantai smūgius Odesai suduoda jau trečią dieną iš eilės, o kiek anksčiau Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionė Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad pirmosios atakos prieš šį miestą esą buvo kerštas už Krymo tilto sprogdinimą.

Buvo sužeisti keturi suaugusieji ir penki vaikai, pranešė jis, bet nenurodė, kokia sužeistųjų būklė ir ar jie buvo minėtame gyvenamajame pastate.

Detalių apie smūgį gubernatorius taip pat nepateikė.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo paskelbusios oro pavojų Mykolajive ir Odesoje, esančiuose maždaug 100 km atstumu vienas nuo kito, ir dar keliuose Ukrainos regionuose.

„Netoli trijų aukštų gyvenamojo pastato yra didžiulė duobė“, – „Telegram“ rašė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius.

Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Jis taip pat nurodė, kad buvo apgadinti mažiausiai penki gyvenamieji daugiaaukščiai.

Kitoje miesto vietoje apgadinta apie 15 garažų, sakė meras.

Apie ataką prieš Odesą, nenurodydamas jos pobūdžio, pranešė vietos gubernatorius Olehas Kiperis.

„Dėl rusų atakos Odesos centre yra sugriovimų“, – sakė jis.

Pareigūnai turi informacijos apie du į ligoninę paguldytus nukentėjusiuosius, nurodė O. Kiperis.

Svarbiausi trečiadienio įvykiai:

  •  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva apsvarstytų galimybę grįžti prie Ukrainos grūdų susitarimo, jei jos reikalavimai būtų visiškai įvykdyti;
  •  Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių (1,16 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro oro gynybos sistemos, prieštankinės raketos, dronai ir kita įranga;
  • Bet koks kompromisas su Rusija, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, sunaikintų Kyjivo valstybingumą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas;
  •  Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė Maskvos smūgius Ukrainos Odesos uostui, teigdamos, kad jie buvo sąmoningai nukreipti į ukrainietiškus grūdus;
  • Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė įstatymo projektą, pagal kurį Nacionalinė gvardija po privačios karinės bendrovės „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto galės dislokuoti sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus;
  • Kyjivas trečiadienį nurodė, kad Maskva naktinių smūgių metu Odesos uostui sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų;
  •  Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai;
  • Maskvos primestos Krymo administracijos vadovas sakė, kad trečiadienį kilo gaisras viename mokomajame lauke, todėl nurodyta evakuoti daugiau kaip 2 tūkst. civilių.
  •  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų