„Reuters“: NATO prašo Vokietijos skirti dar 40 tūkst. karių Aljanso gynybai
NATO paprašys Vokietijos skirti dar septynias brigadas, apie 40 000 karių, Aljanso gynybai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais.
Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę.
Zelenskis ir Merzas su Vokietijos verslo lyderiais aptarė bendrą ginklų gamybą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitiko su Vokietijos verslo atstovais, kad aptartų bendradarbiavimą su Ukraina. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
„Kartu su Friedrichu Merzu susitikome su Vokietijos verslo atstovais. Vokietijos įmonės jau yra gerai atstovaujamos Ukrainos rinkoje, o mes galime ir turime daryti daugiau, kad sustiprintume mūsų verslo ryšius. Kalbėjomės apie platų bendradarbiavimo spektrą. Medicinos sritis – protezai ir mokymai. Ačiū, kad padedate mūsų kariams reabilituotis. Plėsime šį darbą. Be to, žinoma, parama Ukrainos energetikos sektoriui ir Vokietijos verslo dalyvavimas atstatymo, žemės ūkio produktų gamybos ir logistikos srityse – visur galime atskleisti didesnį potencialą“, – teigė V. Zelenskis.
Jis padėkojo Vokietijos bendrovėms už nuolatinę pagalbą ir veiklą Ukrainoje karo metu.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Berlyną su vizitu.
Trumpas: per 2 savaites sužinosime, ar Putinas nori nutraukti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „negali pasakyti“, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori baigti karą, bet tai sužinos maždaug po dviejų savaičių, rašo „Sky News“.
D. Trumpas pridūrė, kad jo žodžiai apie Rusiją „kalba garsiai“ ir kad jis reaguos „kitaip“, jei paaiškės, kad V. Putinas „apgaudinėja“ JAV.
Ekspertas įvardijo pagrindinę Ukrainos kariuomenės problemą
Šiandien Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų atgrasyti Rusiją nuo puolimo fronto linijoje ir apriboti ją iki minimalių teritorinių laimėjimų, mokant didžiulę kainą. Tačiau pagrindinė Ukrainos kariuomenės problema – nuolatinis darbo jėgos trūkumas.
Putino derybininkas: Rusija pasiūlė Ukrainai derybų datą ir vietą
Rusija pasiūlė Ukrainai derybų datą ir vietą artimiausiomis dienomis, kad būtų apsikeista memorandumais dėl susitarimo dėl taikos, sakė Vladimiro Putino derybininkas Vladimiras Medinskis, rašo „Sky News“.
Jis patvirtino, kad kalbėjosi telefonu su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, ir sakė, kad Rusija laukia atsakymo kuo greičiau.
„Šiandien aš paskambinau Umerovui ir pasiūliau tikslią susitikimo datą ir vietą, kur galėtume pasikeisti memorandumu. Ten pat, vietoje, esame pasirengę pradėti turiningą esminį kiekvieno paketinio susitarimo dėl būsimo ugnies nutraukimo punkto aptarimą“, – teigė Kremliaus vadovo derybininkas V. Medinskis.
„Ukrainos pusė išėjo pasitarti. Matyt, pasitarimas užtruko. Laukiame patvirtinimo ir esame pasirengę nurodytą dieną – artimiausiomis dienomis – asmeniškai susitikti ir pradėti darbą“, – pridėjo jis.
Lavrovas: birželio 2 dieną, Stambule
Vėliau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija pasiūlė kitą derybų su Ukraina raundą surengti birželio 2 d.
Pasak Rusijos naujienų agentūrų, jis pridūrė, kad derybos vyks Stambule.
„Mūsų delegacija (...) yra pasirengusi pristatyti šį memorandumą Ukrainos delegacijai ir pateikti reikiamus paaiškinimus per antrąjį tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2 dieną, pirmadienį“, – nurodė S. Lavrovas.
Šiame Turkijos mieste vyko paskutinis derybų raundas tarp abiejų delegacijų gegužės 16 d.
Ukraina dar nepateikė viešo atsakymo.
Maskva kaltina Merzą bandymu priversti Ukrainą toliau kovoti
Rusija apkaltino Vokietijos vyriausybę karo kurstymu dėl jos pažado toliau remti Ukrainą, Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui prieš tai paskelbus, kad Berlynas ir Kyjivas siekia kartu gaminti tolimojo nuotolio ginklus.
Komentuodamas pareiškimą, padarytą po trečiadienį Berlyne surengto F. Merzo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietijos lyderį, kad jis dar labiau kursto karą savo pastabomis. „Tai ne kas kita, kaip bandymas priversti ukrainiečius toliau kovoti“, – sakė jis ir apkaltino Berlyną pastangų rasti diplomatinį karo sprendimą žlugdymu.
Trečiadienį įvykusio susitikimo metu F. Merzas tvirtino, kad Vokietijos ir Ukrainos gynybos ministrai pasirašys ketinimų protokolą dėl „Ukrainos gamybos tolimojo nuotolio ginklų sistemų įsigijimo“. Kancleris teigė, kad šis žingsnis yra „naujos mūsų šalių karinio-pramoninio bendradarbiavimo formos, turinčios didelį potencialą, pradžia“.
D. Peskovas sukritikavo F. Merzo išsakytus patikinimus ir nurodė, kad tikisi, jog Berlyno pozicija nesutrukdys taikai Ukrainoje. Jis taip pat apkaltino Berlyną varžantis su Paryžiumi dėl pavojingiausio karo kurstytojo vaidmens.
Kremlius siūlo naują Rusijos ir Ukrainos derybų ratą vėl surengti Stambule
Naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas vėl galėtų būti surengtas Stambule, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Rusija pirmenybę teikia šaliai, kuri jau rengė pirmąjį derybų ratą, teigė jis, turėdamas omenyje Turkiją.
Rusijos ir Ukrainos delegacijos gegužės viduryje Stambule pirmą kartą per daugiau kaip trejus metus susitiko tiesioginių derybų. Tačiau jos baigėsi be suartėjimo paliaubų klausimu.
Merzas teigia, kad Vokietija ir Ukraina kartu gamins tolimojo nuotolio ginklus
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito metu pareiškė, kad Berlynas padės Kyjivui kurti naujus tolimojo nuotolio ginklus, galinčius smogti į taikinius Rusijos teritorijoje.
Jis nurodė, kad abiejų šalių gynybos ministrai pasirašys susitarimo memorandumą dėl tolimojo nuotolio ginklų sistemų gamybos, tačiau atsisakė pateikti techninių detalių ar įvardyti dalyvaujančius gamintojus.
„Nebus jokių nuotolio apribojimų, todėl Ukraina galės visapusiškai gintis net ir nuo karinių taikinių už savo teritorijos ribų“, – bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Zelenskis: Ukrainai reikia Vokietijos gamybos sparnuotųjų raketų „Taurus“
Ukraina vis dar tikisi, kad Vokietija pristatys ilgojo nuotolio ginklus, trečiadienį Berlyne per bendrą su kancleriu Friedrichu Merzu spaudos konferenciją sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Į klausimą, ar Ukrainos kariuomenei vis dar reikalingos Vokietijos gamybos sparnuotosios raketos „Taurus“, V. Zelenskis atsakė: „Žinoma, mums jų reikia, žinoma, mes aptarsime šį klausimą“.
F. Merzas sakė, kad Vokietija ir Ukraina siekia kartu gaminti ilgojo nuotolio ginklus, tačiau aiškiai nepasakė, ar jis leis tiekti Kyjivui raketas „Taurus“. Jo pirmtakas centro kairiųjų kancleris Olafas Scholzas šį prašymą nuolat atmesdavo.
Maskva perspėjo Berlyną nepristatyti raketų.
Trečiadienį per vizitą Berlyne V. Zelenskis susitiko su šį mėnesį pareigas pradėjusiu eiti kancleriu F. Merzu, po didžiulio masto Rusijos raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą. Konservatorius F. Merzas žada toliau tvirtai remti Ukrainą kartu su Paryžiumi, Londonu ir Varšuva. Jis taip pat siekia padidinti Vokietijos išlaidas gynybai ir sukurti „stipriausią konvencinę armiją Europoje“. Pasikeitus valdžiai Vokietijoje, Berlynas pakeitė toną ir išsakė griežtą kritiką karą Ukrainoje pradėjusiam ir taikos siekti atsisakančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Galingi Ukrainos smūgiai Maskvos apylinkėse: liepsnoja strateginės paskirties gamyklos, oro gynyba nesuveikė
Ukraina trečiadienį sudavė galingą smūgį Rusijos sostinės Maskvos apylinkėse įsikūrusioms strateginės, karinės paskirties įmonėms. Sostinę saugančios oro gynybos sistemos nesugebėjo sustabdyti dronų antskrydžio – liudininkai publikavo vaizdo įrašus su užfiksuotais sprogimais.
Rusijos strateginė įmonė Dubnoje, Maskvos priemiestyje, buvo atakuota Ukrainos dronų, skelbiama UNIAN.
Remiantis ukrainiečių šaltiniais specialiosiose tarnybose, kalbama apie Berezniako vardu pavadintą gamyklą „Raduga“, esančią 130 km į šiaurę nuo Maskvos. Šaltinis pažymėjo, kad dronai apėjo Rusijos oro gynybos sistemas ir pataikė į surinkimo ir įrangos gamybos cechus, kuriuose šiuo metu tebevyksta gaisras.
„Raduga“ gamykla gamina įvairių klasių sparnuotas raketas, tarp jų – X-101/555, X-69 ir X-59MK, kurios paleidžiamos į Ukrainą.
Ukrainos Generalinis štabas taip pat patvirtino trijų Rusijos karinių objektų atakas. Dubnoje taip pat buvo užpulta įmonė „Kronštadt“. Ši įmonė gamina bepiločius „Orion“, „Inohodec“, „Molnija“, „Grom“, „Termit“, „Helios“, „Sirius“, taip pat antžeminius valdymo kompleksus. Be to, bepiločiai smogė Maskvos srityje esančiai bendrovei „Angstrem“, kuri kuria mikroelektroniką Rusijos karinės pramonės kompleksui.
Berlyne prasidėjo Zelenskio ir Merzo derybos
Po oficialios sutikimo ceremonijos Berlyne prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybos. Kaip praneša „Ukrinform“, prezidento spaudos tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.
Anksčiau jau skelbta, kad vizito metu numatyta bendra F. Merzo ir V. Zelenskio spaudos konferencija, po kurios dar vyks susitikimas su Vokietijos verslo atstovais. Vėliau popietę Ukrainos lyderis turėtų susitikti su federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir surengti tolesnius pokalbius.
Pastarąjį kartą V. Zelenskis Berlyne lankėsi 2024 m. spalį.
Zelensky has arrived in Germany for a meeting with Merz
— NEXTA (@nexta_tv) May 28, 2025
Germany is considering providing financial support to Ukraine for the development of its own long-range cruise missiles with a range of up to 2,500 km, Bild reports, citing sources.
The announcement could be made by… pic.twitter.com/6vXHUESBp7
Kremlius: Rusijos, Ukrainos, JAV prezidentų susitikimas įmanomas tik po Maskvos ir Kyjivo susitarimo
Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino, Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas būtų įmanomas tik Kyjivui ir Maskvai pasiekus „konkrečius susitarimus“, trečiadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į ukrainiečių lyderio raginimą surengti tokį trišalį viršūnių susitikimą.
„Toks susitikimas turėtų būti konkrečių susitarimų tarp (ukrainiečių ir rusų) delegacijų rezultatas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V. Zelenskis anksčiau trečiadienį paskelbtuose komentaruose paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su D. Trumpu ir V. Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją.
„Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainai reikia 30 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų visu pajėgumu gaminti ginklus šalies viduje
Norint pradėti gaminti ukrainietiškus ginklus visu pajėgumu, reikia papildomų 30 mlrd. dolerių. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbyje su žurnalistais.
„Norėčiau, kad gautume 30 mlrd. JAV dolerių ir galėtume visu tempu pradėti Ukrainos [ginklų] gamybą. [...] Techniškai mums trūksta maždaug tokios sumos. Nepakankamas finansavimas vienus metus. Turiu omenyje ir raketų programą, ir viską, ką esame pajėgūs pagaminti“, – sakė V. Zelenskis.
Šalies vadovas paminėjo, kad šios lėšos ypač reikalingos vidaus balistinių raketų programai.
„Mes žengėme keletą žingsnių į priekį raketų programoje. Tai tokia didelė sudėtinga istorija, vadinama Ukrainos balistinėmis raketomis. Jų atsiranda, mums reikia pinigų joms“, – aiškino V. Zelenskis.
Be to, pasak jo, Ukrainai reikia finansavimo ir saugumo garantijų unikalioms gamybos linijoms.
„Šiam tikslui imsimės veiksmų atidaryti tokias gamybos įmones užsienyje. Čia išspręsime dvi problemas: papildomą finansavimą mums (yra sąlygos, kad partneriai finansuoja tai, kas priklauso mums ir jiems, nes tai yra užsienyje) ir galimybę partneriams turėti tinkamas priemones pasibaigus karui. Šios gamybos linijos bus pradėtos įrenginėti šiais metais“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
„Ukrinform“ primena, kad 2024 m. Ukrainos ginklų ir karinės įrangos gamyba siekė 365 mlrd. grivinų (arba 9 mlrd. USD), tai yra tris kartus daugiau nei 2023 m.
Ukraina praneša numušusi 34 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba numušė 34 Rusijos paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 88 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad 34 priešo dronai numušti šalies rytiniuose, šiauriniuose ir pietiniuose regionuose.
Dar 37 dronai dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Zelenskis atskleidė, ką per „stebuklingą“ susitikimą kalbėjo su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, ką kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per jų trumpą susitikimą Vatikane.
D. Trumpas ir V. Zelenskis trumpam buvo susitikę per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
Kai kurie dvasininkai užsienio žiniasklaidai šį susitikimą vadino popiežiaus Pranciškaus stebuklu.
Anot V. Zelenskio, abu prezidentai susitikimo metu aptarė du sankcijų Rusijai aspektus. Apie tai V. Zelenskis antradienį papasakojo žurnalistams, rašo „Kanal 24“.
„Prezidentas Trumpas pritarė, kad jei Rusija nesustos, bus imtasi sankcijų. Mes su juo aptarėme du pagrindinius aspektus – energetiką ir bankų sistemą. Ar JAV galės įvesti sankcijas šiems dviem sektoriams? Aš labai norėčiau“, – sako V. Zelenskis.
Jo teigimu, jis vertina pokalbį su JAV vadovu kaip teigiamą, kaip „JAV politikos, susijusios su griežtų sankcijų Rusijai įvedimu, jei Putinas nesutiks nutraukti ugnies, patvirtinimą“.
„Tai buvo labai jaudinanti patirtis“, – „Sky news“ per popiežiaus laidotuves sakė profesorius tėvas Francesco Giordano.
„Taip pat jaudino tai, ką jie (dvasininkai – red. past.) dabar vadina „popiežiaus Pranciškaus stebuklu“, kai susitiko Trumpas ir Zelenskis, šiandien įvyko tiek daug dalykų – tai tiesiog pribloškė“, – priduria jis.
„Reuters“: aiškėja Putino reikalavimai derybose dėl Ukrainos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas derybose dėl Ukrainos reikalauja, kad Vakarų lyderiai raštu įsipareigotų nutraukti NATO plėtrą ir panaikintų dalį sankcijų Rusijai, rašo „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais.
„Putinas yra pasirengęs sudaryti taiką, bet ne bet kokia kaina“, – cituojamas vienas aukštas šaltinis Rusijoje.
Trys šaltiniai Rusijoje teigia, kad V. Putinas nori „rašytinio“ didžiųjų Vakarų valstybių įsipareigojimo neplėsti NATO į rytus – tai reiškia, kad Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos negali tapti Aljanso narėmis.
Rusija taip pat nori, kad Ukraina būtų neutrali, būtų panaikintos kai kurios Vakarų sankcijos, išspręstas įšaldytų Rusijos nuosavybės Vakarų šalyse klausimas ir užtikrinta rusakalbių apsauga Ukrainoje.
Vienas šaltinis sako, kad jei V. Putinas supras, kad negali pasiekti taikos susitarimo savo sąlygomis, jis bandys karinėmis pergalėmis parodyti ukrainiečiams ir europiečiams, kad „rytoj taika bus dar skausmingesnė“.
V. Putinas ir Rusijos pareigūnai ne kartą aiškino, kad bet koks taikos susitarimas turi spręsti konflikto „pagrindines priežastis“ – taip Rusija apibūdina NATO plėtros ir Vakarų paramos Ukrainai klausimą.
Kyjivas ne kartą sakė, kad Rusijai neturėtų būti suteikta veto teisė dėl Ukrainos siekio prisijungti prie NATO. Ukraina sako, kad jai reikia, jog Vakarai suteiktų jai tvirtą saugumo garantiją, kuri atgrasytų Rusiją nuo bet kokių puolimų ateityje.
Sergejus Lavrovas: Vokietijos planai sukurti stipriausią kariuomenę Europoje kelia didelį nerimą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį Vokietijos planus sukurti stipriausią kariuomenę Europoje pavadino „keliančiais didelį nerimą“, atkreipdamas dėmesį į XX amžiuje vykusius pasaulinius karus.
„Vėliausias naujojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, kuris pažadėjo Vokietiją vėl paversti, kaip jis sakė, pirmaujančia Europos karine galia, pareiškimas, – teigė S. Lavrovas, – daugeliui iš karto priminė praėjusio šimtmečio laikotarpius, kai Vokietija du kartus tapo pirmaujančia karine galia ir kiek bėdų tai atnešė.“
Zelenskis skelbia apie „įdomų smūgį“ Rusijai: „Parodysime daug daugiau“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“.
Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos.
Prieš karines pratybas Lietuvos pašonėje – neįprastas Baltarusijos pareiškimas: staiga prabilo apie „įtampos mažinimą“
Baltarusija skelbia, kad ketina perkelti pratybų „Zapad“ vietą į šalies gilumą, rašo „European Pravda“.
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas tikina, kad karinės pratybos „Zapad“ „nėra nukreiptos prieš ką nors“, o pagrindinių manevrų perkėlimas giliau į Baltarusijos teritoriją nuo vakarinių sienų „rodo pasirengimą dialogui ir įtampos mažinimui regione“.
Volodymyras Zelenskis siūlo surengti trišalį susitikimą su JAV ir Rusijos vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją.
Rusijos prezidentas V. Putinas atmetė raginimus anksčiau šį mėnesį Turkijoje susitikti su V. Zelenskiu, o Kremlius yra sakęs, kad abiejų lyderių susitikimas įvyktų tik pasiekus tam tikrą susitarimą.
JAV prezidentas D. Trumpas savo ruožtu reiškė nusivylimą ir V. Putinu, ir V. Zelenskiu – už tai, kad jie dar nesusitarė užbaigti karo.
„Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad labai norėtų, jog D. Trumpas smogtų Rusijos bankininkystės ir energetikos sektoriams griežtų sankcijų paketu, reaguodamas į Rusijos oro atakų bangą ir Maskvos atsisakymą susitarti dėl paliaubų.
„Laukiame sankcijų iš Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas su žurnalistais antradienį.
„Trumpas patvirtino, kad jei Rusija nesustos, bus įvestos sankcijos. Aptarėme su juo du pagrindinius aspektus: energiją ir bankininkystės sistemą, – kalbėjo jis. – Ar JAV galės įvesti sankcijas šiems dviem sektoriams? Man tai labai patiktų.“
Anksčiau ukrainiečių lyderis, regis, reiškė nusivylimą tuo, kad Vašingtonas neskelbia naujų sankcijų Maskvai, atmetusiai koordinuotą Vakarų raginimą tuojau pat nutraukti ugnį.
Kelios valandos po V. Zelenskio komentarų Ukraina surengė vieną didžiausių savo dronų atakų prieš Rusiją. Į įvairius Rusijos regionus, įskaitant Maskvą, ukrainiečiai paleido beveik 300 bepiločių, paskelbė rusų Gynybos ministerija.
Rusijos pareigūnai pranešė tik apie minimalią žalą.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukraina dar negavo iš Rusijos žadėto memorandumo dėl jos reikalavimų sudaryti taikos susitarimą.
Komentaruose žurnalistams V. Zelenskis teigė, kad Rusija pažadėjo „pranešti, ką jie mano apie tolesnius žingsnius ir ar Rusija pajėgi paremti paliaubas“, ir pridūrė, kad Ukraina „perskaitys jų pasiūlymus ir tikrai atsakys“, kai tik juos gaus.
Ukrainos prezidentas dar pridūrė, kad Rusija telkia daugiau kaip 50 tūkst. karių fronto linijoje aplink šiaurės rytinį Sumų pasienio regioną, kur rusų kariuomenė, siekdama sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos teritorijoje, užėmė keletą gyvenviečių.
„Dabar jie taip pat telkia karius Sumų kryptimi. Daugiau kaip 50 000“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: karas Ukrainoje gali baigtis jau 2026-aisiais – viskas priklauso nuo vienos sąlygos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad 2026 m. karas Ukrainoje bus pasibaigęs, rašo UNIAN. Jis paragino toliau spausti Rusiją, kad stotų jos ekonomika.
„Be abejo, mes suprantame daugelio žvalgybos tarnybų, daugelio šalių analitikų vertinimus. 2026 m. birželio mėnesį mes visi tikimės, kad karo jau nebus. Labai tikimės. Tačiau tuo pačiu suprantame, kad rusai pajus sankcijų ekonominį poveikį. Jau nuo tų, kurios buvo priimtos.
Manome, kad būtent nuo to momento, maždaug nuo 2026 m. vasaros, jų ekonomika tai pajus labai stipriai. Mes suprantame, koks bus biudžeto deficitas. Galbūt jis nebus katastrofiškas jų ekonomikai, nes didžioji jos dalis yra šešėlinė", – cituojamas V. Zelenskis.
Anot jo, sunku įsivaizduoti, kiek Rusijos ekonomika turi atsargų karui.
„Nemanau, kad mes visi žinome visas detales. Bet taip bus. Manome, kad didžiausias iššūkis yra augantis karinis pramonės kompleksas. Tai, ką mes matome. Matome, kad jis negalės augti kitais metais, jis mažės. Ir mažės nuolat. Tai reiškia, kad ekonomika visiškai pasikeis, jie viską išleis karui“, – pažymi jis.
V. Zelenskis mano, kad JAV sankcijų Rusijai nestiprino, nes viliasi, kad Rusija padarys tam tikrų nuolaidų.
„Manau, kad Amerika labai tikėjosi, ir manau, kad dabar šis jausmas šiek tiek susilpnėjo. Susilpnėjo jausmas, kad Putinas tikrai nori karo pabaigos“, – kalba jis.
Jo vertinimu, sankcijų Rusijai neįvedimas tik pakeltų Kremliaus moralę.
„Ir tai tikrai atsispindės vienu ar kitu būdu mūšio lauke. Nes jie emocingai įkvėpiami žodžiais. Jie pasirengę paaukoti gyvybę ir nesupranta, už ką aukoja, kur eina ir pan. Todėl manau, kad tai mums tikrai nepadeda“, – priduria jis.
Pirmadienį vyks Vilniaus viršūnių susitikimas: atvyks Zelenskis ir Rutte
Pirmadienį vyksiant Vilniaus viršūnių susitikimui, į Lietuvą atvyks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte, skelbia Prezidentūra.
Susitikime dalyvaus „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai.
Susitikimo metu bus aptartas Aljanso rytinio flango saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Su Ukrainos Prezidentu V. Zelenskiu bus aptarta tolesnė parama Ukrainai.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį tai bus jau ketvirtasis V. Zelenskio vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą jis Vilniuje lankėsi pernai balandį vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime bei verslo forume.
Tuo metu nuo spalio NATO vadovaujantis M. Rutte pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi taip pat pernai balandį, kai kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu ir dar keturiais Europos Sąjungos (ES) vadovais susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Tiesa, tuo metu jis dar buvo Nyderlandų premjeras.
Berlyne trečiadienį susitinka Vokietijos kancleris ir Volodymyras Zelenskis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai.
V. Zelenskio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Vokietijos paramai Ukrainai ir pastangoms užtikrinti paliaubas“ su Rusija, kad būtų nutrauktas daugiau nei trejus metus trunkantis karas, pareiškime sakė atstovas spaudai Stefanas Kornelius..
Popiet V. Zelenskis taip pat susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu.
Nyderlandų žvalgyba: Rusijos programišiai nusitaikė į policiją
Nyderlandų žvalgybos tarnybos antradienį pranešė, kad už praėjusių metų atakas prieš šalies policiją atsakinga anksčiau nematyta Rusijos programišių grupė, žinoma „Laundry Bear“ pavadinimu, ir kad per jas buvo pavogti slapti su darbu susiję duomenys.
Praėjusių metų rugsėjį įvykdyta ataka buvo platesnės Rusijos programišių kampanijos, nukreiptos prieš Vakarų ir NATO taikinius, dalis, teigiama Nyderlandų saugumo ir žvalgybos tarnybų AIVD ir MIVD atliktame tyrime.
„Matėme, kad ši programišių grupė sėkmingai gauna prieigą prie daugelio (vyriausybinių) organizacijų ir bendrovių visame pasaulyje slaptos informacijos“, – sakė MIVD direktorius Peteris Reesinkas (Peteris Resinkas).
„Jie ypač domisi Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalimis“, – pridūrė jis.
Nyderlandų valdžios institucijos teigė, kad „Laundry Bear“ taikėsi į kelių šalių ginkluotąsias pajėgas, vyriausybes ir gynybos rangovus, taip pat IT ir paslaugų teikėjus.
Jie taip pat bandė smogti Nyderlandų aukštųjų technologijų įmonėms, gaminančioms sistemas, kurių Rusijoje negalima įsigyti dėl Vakarų sankcijų.
Tyrimas parodė, kad „Laundry Bear“, „labai tikėtina, buvo Rusijos valstybės remiamas grėsmingas veikėjas“, sakoma agentūrų pareiškime.
Nyderlandų valdžios institucijos taip pat nusprendė atskleisti techninius metodus, kuriuos įsilaužėliai naudojo įsiskverbdami į sistemas, tikėdamosi, kad tai padės geriau apsisaugoti.
„Tai apriboja „Laundry Bear“ sėkmės galimybes, o skaitmeninius tinklus galima geriau apsaugoti“, – sakė AIVD vadovas Erikas Akerboomas.
„Tai didina mūsų nacionalinį atsparumą“, – pridūrė jis.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 050 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 983 890 karių, iš kurių 1 050 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 864 rusų tankus (+4), 22 644 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 28 355 artilerijos sistemas (+18), 1 397 raketų paleidimo sistemas, 1 171 oro gynybos sistemą, 372 karo lėktuvus, 336 sraigtasparnius, 37 918 nepilotuojamųjų orlaivių (+65), 3 265 kruizines raketas (+9), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 49 959 transporto priemones ir kuro cisternas (+52), 3 902 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad gegužės 27 d. fronte įvyko 166 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšiai, o karščiausia padėtis tebėra Pokrovsko kryptimi, kurią priešai puolė 53 kartus.
Prie Maskvos – galingas drono smūgis technologijų parkui
Trečiadienį dronai vėl atakavo Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo suduotas smūgis dronų gamybos įmonei, taip pat technologijų parkui prie Maskvos.
Pranešimai apie smūgius pasirodė rusų „Telegram“ kanaluose.
Trumpo pasiuntinys atsakė Medvedevui: „Apgailėtina“
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“.
D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.
K. Kelloggas tokį grasinimą pavadino neapgalvotu.
Ukraina neigia Rusijos mitus apie pralaužtą fronto liniją
Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko paneigė rusų propagandos teiginius apie neva Ukrainoje „pralaužtą frontą“.
Apie tai A. Kovalenko rašė platformoje „Telegram“.
Jo teigimu, priešai telkia pajėgas Kursko ir Belgorodo regionuose, mūšiai vyksta ir pasienio Sumų bei Charkivo regionuose.
„Ukrainos gynybos pajėgos rengėsi tokiems priešo veiksmams, o visus rusų veiksmus lydi agresyvi propaganda apie „pralaužtą frontą“ ir tai, kad jie neva gali pasistūmėti net 50 kilometrų į priekį, nors faktiniai rusų kariuomenės sugebėjimai yra ne tokie“, – atkreipė dėmesį A. Kovalenko.
Centro vadovas pabrėžė, kad Ukrainos gynyba tebėra stipri, o Rusijos propagandai yra įprasta išpūsti jos kariuomenės galimybes „tiesai nuslėpti“. Jis priminė skaitytojams apie prieš metus pasirodžiusius panašaus pobūdžio priešų teiginius apie Charkivo puolimą.
„Žinoma, pasienio rajonuose vyksta intensyvūs mūšiai, o padėtį apsunkina didelės priešų pajėgos, tačiau jų sugebėjimai tikrai yra ne tokie, apie kokius pasakoja rusų karo korespondentai. O svarbiausia yra tai, kad tie patys karo korespondentai tai žino“, – pastebėjo A. Kovalenko.
Sumų regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas pirmiau pranešė, kad rusų kariuomenė šiuo metu regione kontroliuoja keturias gyvenvietes.
„Politico“: Trumpas praranda kantrybę su Putinu, bet nežino, kaip elgtis toliau
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“.
Rusiją atakavo dronai: Maskvos oro uostuose – chaosas, teko atšaukti skrydžius
Rusijos valdžios institucijos pranešė antradienį vakare ir trečiadienį ryte atrėmusios didelio masto Ukrainos nepilotuojamųjų orlaivių antskrydį, o mažiausiai dviem Maskvos oro uostams teko laikinai atšaukti skrydžius.
Gynybos ministerija platformoje „Telegram“ rašė, kad iki vidurnakčio per tris valandas šešiuose skirtinguose regionuose buvo „sunaikinta ir neutralizuota“ 112 ukrainiečių dronų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas platformoje „Telegram“ pranešė, kad buvo numušta 12 į Rusijos sostinę skriejusių nepilotuojamųjų orlaivių.
Maždaug 59 dronai buvo nusitaikę į pietvakarinį Briansko regioną, nurodė gynybos ministerija. Kiti buvo paleisti į Kursko, Belgorodo, Tulos, Oriolo ir Kalugos regionus.
Šis antskrydis įvyko po to, kai Ukraina pranešė išgyvenusi tris dienas trukusias rusų dronų atakas – intensyviausias nuo pat 2022 m., kai prasidėjo Maskvos kariuomenės puolimas.
Rusijos kariuomenė apie ukrainiečių dronų atakas praneša beveik kiekvieną dieną, tačiau jų intensyvumas per tokį trumpą laiką retai kada būna toks didelis.
Už kelių šimtų kilometrų nuo sienos esanti Maskva retai tampa tokių didelių atakų taikiniu, tačiau pastarosiomis savaitėmis valdžiai vis dažniau tenka nukreipti Maskvos kryptimi skrendančius lėktuvus į kitus oro uostus.
Šį kartą Federalinė aviacijos transporto agentūra nurodė, kad buvo apribotas Maskvos Vnukovo ir Žukovskio oro uostų darbas.
Ukraina pranešė, kad iki pirmadienio Rusija per tris dienas paleido daugiau nei 900 nepilotuojamųjų orlaivių, sekmadienį pražudžiusių trylika civilių, įskaitant tris vaikus.
Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad šios atakos buvo atsakas į Ukrainos „provokaciją“, kai nepilotuojamaisiais orlaiviais ir raketomis neva buvo puolama Rusijos civilinė infrastruktūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukraina perdavė Rusijai dokumentą dėl ugnies nutraukimo
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo, rašo UNIAN.
„Po gegužės 16 d. Turkijoje įvykusio susitikimo pasaulis tikėjosi, kad Rusijos pusė parengs ir nusiųs Ukrainai ir jos partneriams memorandumą, kuriame pateiks savo viziją dėl veiksmų siekiant paliaubų.
Deja, Rusijos pusė bandė vilkinti šį procesą. Tačiau spaudimas pasiteisino“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos gynybos ministras R. Umerovas.
Jis tikina, kad rusai pagaliau paskelbė, kad baigė rengti savo memorandumą, tačiau vilkina dokumento perdavimą.
„Rusijos delegacijos vadovui įteikiau mūsų dokumentą, kuriame atsispindi Ukrainos pozicija. Jie gavo šį dokumentą“, – nurodo R. Umerovas.
Ministras dar kartą patvirtino Ukrainos pasirengimą visiškam ir besąlygiškam ugnies nutraukimui ir tolimesniam diplomatiniam darbui. R. Umerovas taip pat patvirtino, kad Ukraina nevengia susitikimo su Rusija, tačiau laukia jų memorandumo, kad „susitikimas nebūtų tuščias ir iš tikrųjų priartintų karo pabaigą“.
„Diplomatija turi būti prasminga, o naujasis susitikimas turi duoti rezultatų“, – pridėjo R. Umerovas.
Antrasis tiesioginių derybų raundas
Trečiadienį vakare Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija pasiūlė kitą derybų su Ukraina raundą surengti birželio 2 d.
Pasak Rusijos naujienų agentūrų, jis pridūrė, kad derybos vyks Stambule.
„Mūsų delegacija (...) yra pasirengusi pristatyti šį memorandumą Ukrainos delegacijai ir pateikti reikiamus paaiškinimus per antrąjį tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2 dieną, pirmadienį“, – nurodė S. Lavrovas.
Šiame Turkijos mieste vyko paskutinis derybų raundas tarp abiejų delegacijų gegužės 16 d.