Svarbiausi įvykiai:
23:58 | Per 10 dienų rusai neteko 10 lėktuvų: Rusijos pilotai bijo rizikuoti skristi per arti Ukrainos sienos
Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.
Apie tai pasakoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, skelbia „Ukrinform“.
„Tikrai dėl sėkmingos operacijos, vadovaujant karinių oro pajėgų vadui, buvo numuštas toks skaičius lėktuvų, o tai tikrai įspūdinga. <...> Tai tikrai sumažins priešo galimybes. O priešas, sakykime taip, dar kurį laiką nenaudos savo aviacijos arti kovinių susirėmimų linijos ir mūsų sienų, nors tai daro ir toliau, bet artėjantys rusų lakūnai nebėra taip arti, kaip buvo anksčiau“, – sakė J. Ihnatas.
Ukrainos žiniasklaidai praneša, kad Ukrainos karinės oro pajėgos per 10 dienų numušė 10 Rusijos karinių lėktuvų, tarp kurių ir devynis naikintuvus Su-34 ir Su-35.
23:35 | Padniestrės regionui prašant Maskvos „apsaugos“, JAV teigia remianti Moldovos suverenitetą
Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
„Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
23:03 | Politologas pasakė, kas nutiktų mirus Putinui
Didžiausias rusų nerimas yra dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino senyvo amžiaus, o Kremliui – dėl jo mirties, įsitikinęs ukrainiečių politologas Vadymas Denysenko, kalbėjęs „Ukrinform“ laidoje.
Pasak jo, rusams jau darosi aktualu žinoti, kas bus V. Putino įpėdinis.
„Didžiausias rusų susirūpinimas dėl Putino yra jo amžius. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, 71 metai yra laikas, kai miršta dauguma rusų. Rusai mato aplinkui mirštančius žmones, prisimena, kad nepaisant visų gerų vaistų, [Leonidas] Brežnevas mirė sulaukęs 73 metų, panašių metų mirė ir [Jurijus] Andropovas.
O Putinas yra žmogus, kad ir kaip bebūtų, bet rusai pradeda jausti, kad jis yra mirtingas. O ką daryti su Putino mirtingumu – didžiausias Kremliaus iššūkis. Nes vidutinis rusas sako: „Mes už Putiną, tegyvena... Bet tegul jis mums pasako, kas bus įpėdinis, nes jei nežinome, kas bus įpėdinis, galime grįžti į 90-uosius. “.
Tai yra egzistencinė vidutinio ruso baimė šiuo metu. Net ne karas. O tai, kad „Putinas mirs, o 9-asis dešimtmetis tęsis“, – sakė V. Denysenko.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Politologas pasakė, kas nutiktų mirus Putinui: Kremliui – iššūkis, pasauliui – galimybė“
22:20 | U. von der Leyen ragina pelną už įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainai apginkluoti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti karinei įrangai Ukrainai.
Dabar vis dažniau raginama ieškoti būdų, kaip paremti Kyjivą kovoje su Maskvos invazija pasinaudoti bankų sąskaitomis, investicijomis ir kitu turtu, įšaldytu po to, kai Maskvai buvo pritaikytos sankcijos už įsiveržimą į kaimyninę šalį 2022 metais.
Turto konfiskavimas nėra laikomas išeitimi, tačiau ES ieško būdų, kaip panaudoti šio turto generuojamą pelną – galbūt milijardus eurų per metus.
„Atėjo laikas pradėti pokalbį apie tai, kaip panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, bendrai perkant karinę įrangą Ukrainai“, – kalbėdama Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.
„Su mūsų partnerių parama ar be jos, negalime leisti Rusijai laimėti“, – pabrėžė EK pirmininkė.
„Nesaugumo kaina – Rusijos pergalės kaina – yra kur kas didesnė nei bet koks sutaupymas, kurį galėtume padaryti dabar“, – pridūrė ji.
21:36 | R. Erdoganas dar kartą pasiūlė Ukrainai ir Rusijai surengti „taikos derybas“ Turkijoje
Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyviams adresuotame vaizdo įraše Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjo, kad jo šalis palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą, pasisako už teisingą ir tvarų būdą išspręsti karą Ukrainoje ir yra pasirengusi dar kartą surengti Rusijos ir Ukrainos „taikos derybas“.
„Visi gerai žino, kad Turkija remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, saugumą ir teritorijos vientisumą. Mes taip pat dedame visas pastangas, kad apsaugotume mūsų tėvynainių – Krymo totorių teises ir interesus“, – sakė R. Erdoganas.
Jo teigimu, derėtų suteikti galimybę diplomatinėmis priemonėmis ir per dialogą rasti „teisingą ir tvarų būdą išspręsti“ 2022 m. vasarį prasidėjusį karą Ukrainoje.
„Mano nuomone, derėtų dėti bendras pastangas, bent jau siekiant nustatyti bendrus taikos metmenis“, – pridūrė jis.
Prezidentas R. Erdoganas teigė, kad Turkija „iš principo“ palaiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelinskio 10 punktų taikos formulę ir yra pasirengusi prisidėti prie karo draskomos šalies „spartaus atsigavimo ir atstatymo“.
R. Erdoganas priminė, kad Turkija ėmėsi vadovauti pastangoms užtikrinti aprūpinimą maistu.
„Mūsų darbotvarkėje vietos yra ir mūsų pastangomis įsteigtai ir svarbų vaidmenį suvaidinusiai Juodosios jūros grūdų iniciatyvai“, – pridūrė jis.
R. Erdoganas pabrėžė, kad Juodojoje jūroje būtina nustatyti saugumo taisykles ir kad Ankara šiuo metu derasi dėl naujos JT remiamos rezoliucijos dėl saugumo įsipareigojimų.
21:11 | Vakarų komponentai Rusijos ginkluose
Rusijos ginkluose aptinkama apie 95 procentus Vakaruose pagaminamų komponentų, o Kinijos dalis sudaro tik apie 4 procentus, praneša „Ukrinform“.
Apie tai JAV Senatui kalbėjo Kyjivo ekonomikos mokyklos viceprezidentė Elina Rybakova.
„Rusija tebėra priklausoma nuo užsienio komponentų karinei gamybai, o įspūdingi 95 procentai užsienio dalių, rastų rusiškuose ginkluose, atkeliauja iš koalicijos šalių, įskaitant 72 procentus, kurie pagaminti JAV kompanijų“, – pažymėjo ekspertė.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: „Ukrainos ekspertė: Vakarų komponentai Rusijos ginkluose sudaro apie 95 proc.“
20:40 | V. Zelenskiui pavyko užsitikrinti Balkanų valstybių paramą taikos planui
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis užsitikrino trečiadienį Albanijos sostinėje Tiranoje vykusio Ukrainos pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyvių paramą jo taikos planui.
„Neišprovokuota Rusijos karinė agresija Ukrainoje vis dar kelia didžiausią grėsmę Europos saugumui ir tarptautinei taikai“, – teigiama trečiadienį paskelbtoje bendroje deklaracijoje.
Deklaracijos tekstą pasirašė ir prorusiškas Serbijos prezidentas Aleksandaras Vucicius.
Šalys taip pat įsipareigojo dalyvauti Kyjivo taikos viršūnių susitikime, kurį pavasarį planuojama surengti Šveicarijoje. Šio susitikimo tikslas – aptarti V. Zelenskio 2022 m. pasiūlyto taikos plano įgyvendinimą. Jo plane numatyta, kad Rusija turi išvesti iš Ukrainos visus savo karius, sumokėti reparacijas, o karo nusikaltėliai turi būti teisiami.
„Mes griežtai smerkiame Rusijos Federacijos ketinimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose surengti prezidento rinkimus – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – toliau deklaracijoje teigė šalys.
Prezidento rinkimai Rusijoje turėtų įvykti kovo 15–17 d. Balsuojama bus ir Rusijos pažeidžiant tarptautinę teisę aneksuotuose Ukrainos regionuose: Donecke, Chersone, Luhanske ir Zaporižioje, kurie buvo aneksuoti 2022 m., taip pat 2014 m. kovą aneksuotame Kryme.
Niekam nekyla jokių abejonių, kad dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas bus išrinktas dar vienai kadencijai.
Tarp deklaraciją Tiranoje pasirašiusių asmenų – Kosovo, Moldovos, Šiaurės Makedonijos prezidentai bei Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos vyriausybių vadovai.
20:02 | Rusai apšaudė Charkivo sritį: yra aukų, tarp jų – ir vaikas
Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo sritį aviacinėmis bombomis, pranešė vietos policija.
Atakos metu žuvo vyras ir 6-metė mergaitė. Pranešama, kad nukentėjo ir žuvusios mergaitės motina, jos būklė sunki.
19:36 | ES įstatymų leidėjai ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką patvirtinti paramą Ukrainai
23 Europos parlamentų rūmų vadovai paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną padėti kovoti su „blogio ašimi“ ir skirti 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) dolerių pagalbos paketą karo alinamai Ukrainai.
M. Johnsonas, Donaldo Trumpo sąjungininkas, vadovaujantis itin nedidelę persvarą turinčiai respublikonų daugumai Atstovų Rūmuose, atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidentas Joe Bidenas prašo skirti naują pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
Po dvejų karo su Rusija metų Ukrainos kariai yra išsekę ir nepakankamai apginkluoti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Kyjivas sprendimą dėl naujos JAV pagalbos turi gauti per mėnesį.
Antradienį pasirašytame bendrame laiške 19 Europos šalių, įskaitant Austriją, Prancūziją, Vokietiją ir Nyderlandus, asamblėjų vadovai paragino M. Johnsoną padėti „suteikti Ukrainai lėšų, reikalingų kovai tęsti“.
18:57 | Ukrainai – Beno Hodgeso kritika dėl karių trūkumo: tai valdžios nesėkmė
Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sukritikavo Ukrainos valdžią dėl ryžto trūkumo priimant sprendimus, susijusius su mobilizacija.
Pasak generolo, pirmiausia dėl to atsakingos yra Ukrainos vyriausybė ir Aukščiausioji rada.
B. Hodgeso teigimu, pasigirdusios kalbos, kad fronte trūksta žmonių, skamba neįtikinamai, nes Ukraina turi 2 mln. tarnybai tinkančių žmonių. Pasak jo, žmonių trūkumas yra ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kaltė, o per mažas valdžios ryžtas.
„Kai išgirstu, kad trūksta kariuomenės, kad vadams trūksta žmonių, man tai skamba neįtikinamai, nes žinau, kad Ukrainoje yra daugiau nei 2 milijonai karinio amžiaus moterų ir vyrų, tinkamų karinei tarnybai“, – teigė B. Hodgesas.
Generolas pabrėžė, kad kalba apie Ukrainos gyventojus tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Pasak jo, jie seniai galėjo užpildyti tuos padalinius, kuriuose trūksta žmonių.
„Tai nėra kariuomenės nesėkmė. Tai yra vyriausybės ir Aukščiausiosios Rados nesugebėjimas pakeisti įstatymų“, – pažymėjo B. Hodgesas.
Anot jo, mobilizacijos sistemą būtina pakeisti taip, kad Ukrainos moterys ir vyrai būtų užtikrinti, jog į mūšį jiems neteks eiti „nuogiems“ ir nepasiruošusiems ir kad kiekvienas iš jų žinotų, jog jų šeima bus pasirūpinta. .
B. Hodgesas teigia, kad dabar Ukrainos gyventojai yra praradę tikėjimą, jog bus apsaugoti, todėl neprisijungia prie kariuomenės.
18:40 | Moldovos vyriausybė atmeta Uždniestrės vadų „propagandą“
Moldovos vyriausybė trečiadienį pareiškė atmetanti Uždniestrės „propagandinius pareiškimus“, kai prorusiški šio regiono separatistų vadai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
Vyriausybė „atmeta propagandinius pareiškimus iš Tiraspolio ir primena, kad Uždniestrės regionas gauna naudos iš taikos, saugumo bei ekonominės integracijos su Europos Sąjunga politikos, kuri yra naudinga visiems piliečiams“, – „Telegram“ teigė Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Olegas Serebrianas.
Prorusiškų Uždniestrės sukilėlių pareigūnai trečiadienį kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“, taip sukeldami būgštavimų, kad ši teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.
Rusija atsakė, kad vienas iš jos „prioritetų“ yra apsaugoti šį siaurą žemės lopinėlį, kurį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo faktiškai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, bet kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Moldovos dalis.
18:21 | Į URM iškviestas ir griežtai įspėtas Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį buvo iškviestas Rusijos ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Aleksandras Elkinas.
Kaip praneša ministerija, pareigūnas vasario 27-ąją Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ davė interviu, kurio metu išsakė tikrovės neatitinkančius teiginius apie dvišalių santykių būklės priežastis, Kaliningrado tranzito modalumus bei Rusijos piliečių teises.
Lietuvos diplomatai pokalbio metu pabrėžė, kad dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos dramatiškai pablogėjo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainos civilius gyventojus ir karius.
Taip pat pabrėžta, kad Migracijos departamentas turi teisę pagrįstai panaikinti užsieniečiams leidimus gyventi Lietuvoje. Nesutinkantys su Migracijos departamento sprendimais asmenys gali juos skųsti Lietuvos teismams.
A. Elkinui nurodyta ir tai, kad Lietuva laikosi prisiimtų įsipareigojimų ir užtikrina asmenų tranzitą per Lietuvos teritoriją. Krovinių vežimo per Lietuvos teritoriją kontrolė atliekama vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais. Laikinasis reikalų patikėtinis griežtai įspėtas, kad jei jo klaidingi ir klaidinantys pasisakymai kartosis, Lietuva imsis papildomų atsakomųjų priemonių.
18:00 | Zelenskis įspėjo, kad Putinas nesustos: taikinyje – ir Baltijos šalys
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimo su Albanijos premjeru Edi Rama metu įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ties Ukraina nesustos ir kad kitas taikinys gali būti ir Baltijos šalys.
Apie tai jis kalbėjo padėkoje Balkanų valstybėms už pagalbą ir palaikymą kovojant su agresyvia Rusijos invazija.
„Dabar turime ne stabtelėti, o sustiprinti Ukrainą, nes Rusija tuo tikrai nesustos“, – sakė V. Zelenskis.
Kartu jis aptarė Rusijos veiksmus. Pasak V. Zelenskio, agresorė akivaizdžiai mokosi iš savo klaidų Ukrainoje.
„Tikiu, kad Rusija padarys viską, kad destabilizuotų padėtį. Ji neprarijo Ukrainos. Ji negalėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Jei jai [Rusijai] bus suteikta galimybė išgyventi šią agresiją prieš mus, Putinas vis tiek išliks politine prasme. Ir tada jie naudos kitokią taktiką – darys įtaką toms šalims, kuriose Rusija gali iš karto pasiekti sėkmės, o tai reiškia mažesnes šalis. Todėl, esu tikras, Baltijos valstybėms, Moldovai ir Balkanų valstybėms kyla grėsmė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
17:40 | V. Zelenskis ragina Balkanų sąjungininkus tęsti paramą Ukrainai ir suteikti ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Balkanų lyderius, prašydamas didesnės paramos kovai su rusų pajėgomis, ir pažymėjo, kad šaudmenų trūkumas veikia padėtį fronte.
Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis intensyviai keliauja telkdamas paramą savo šaliai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir joms sunkiai sekasi stabdyti rusų karinį puolimą sausumoje.
V. Zelenskis, sakydamas įžanginę kalbą susitikime Albanijoje, padėkojo Balkanų šalių vadovams už karinę ir humanitarinę paramą per dvejus karo metus, tačiau pabrėžė, kad fronte vis dar trūksta atsargų.
„Matome šaudmenų tiekimo problemas, kurios turi įtakos padėčiai mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad jo administracija yra suinteresuota ateityje surengti Ukrainos ir Balkanų šalių gynybos pramonės forumą.
17:33 | Nuo karo nukentėję ukrainiečiai Seimo viešbutyje galės gyventi dar metus
Seimo valdyba dar metams pratęsė galimybę nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams gyventi Seimo viešbutyje.
Trečiadienį valdybos priimtame sprendime numatoma, kad gyvenamosios patalpos Seimo viešbutyje jiems bus suteiktos iki 2025 m. kovo 4 d.
Nukentėjusių nuo karo Seimo viešbutyje gyvenančių žmonių išlaidas už elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas, taip pat pastato eksploatavimo išlaidas apmoka Seimo kanceliarija.
Kaip Eltą informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, prasidėjus karui Ukrainoje karo pabėgėliai buvo apgyvendinti 18-oje Seimo viešbučio butų, šiuo metu yra apgyvendinti 11-oje butų.
Šių metų vasario 24 dieną buvo paminėtos antrosios Rusijos karo Ukrainoje metinės. Šia proga Lietuvoje vyko Kyjivui palaikyti skirtos eisenos, solidarumo koncertai ir kiti renginiai.
17:17 | Latvija neprieštarauja, kad į Ukrainą būtų siunčiami Vakarų šalių kariai
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai.
„Latvija toliau analizuoja daugybę skirtingų būdų stiprinti paramą Ukrainai. Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“, – trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Latvijos gynybos ministerijos atstovas.
Jo teigimu, Latvija jau dvejus metus – nuo pat karo pradžios teikia karinę pagalbą, kurią sudaro ir ginklai, bei apmoko Ukrainos karius tiek Latvijoje, tiek sąjungininkų šalyse.
Pirmadienį, pasibaigus Paryžiuje vykusioje konferencijoje dėl pagalbos Ukrainai, Prancūzijos prezidentas sakė: „Šiuo metu nieko negalima atmesti. Darysime viską, ko reikia, kad Rusija šio karo nelaimėtų“. Vokietija ir Lenkija jau pareiškė nepritariančios tokiai nuostatai.
16:57 | D. Tuskas: Lenkija svarsto galimybę „laikinai“ uždaryti sieną su Ukraina prekių gabenimui
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva svarsto galimybę „laikinai“ uždaryti sieną su Ukraina prekių gabenimui, tvyrant įtampai dėl pigių ukrainietiškų grūdų.
„Kalbamės su Ukrainos puse apie laikiną sienos uždarymą, apskritai prekybos nutraukimą... Šis sprendimas būtų tik laikinas... ir skausmingas abiem pusėms“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.
16:33 | Rusija žada imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos narystės NATO
Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO, rašoma vėlų antradienio vakarą paskelbtame rusų ambasados Stokholme pareiškime.
Pirmadienį Švedija įveikė paskutinę kliūtį, trukdžiusią tapti 32-ąja NATO nare: Vengrijos parlamentas pagaliau ratifikavo Stokholmo paraišką įstoti į Aljansą.
„Rusija imsis politinio ir karinio techninio pobūdžio atsakomųjų priemonių, kad sumažintų grėsmes savo nacionaliniam saugumui“, – sakoma ambasados „Telegram“ žinutėje.
Joje priduriama, kad jų konkretus turinys priklausys nuo Švedijos integracijos į NATO masto, „įskaitant galimą NATO karių, karinės technikos ir ginklų dislokavimą šioje šalyje“.
15:57 | Ukrainos pajėgos skelbia sustabdžiusios Rusijos puolimą netoli Avdijivkos: ne viskas jiems ten taip paprasta
Ukrainos ginkluotosios pajėgos užblokavo rusams praėjimą prie Orlovkos kaimo, esančio netoli Avdijivkos, paskelbė operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Taurija“ atstovas Dmytro Lichovojus.
Po vasarį prarastos Avdijivkos Ukrainos pajėgoms sunkiai sekėsi stabdyti Rusijos puolimą Donbaso srityje ir buvo prarastos dar kelios gyvenvietės. „Taurija“ atstovo teigimu, rusai pagaliau buvo sustabdyti ties Orlovkos kaimu.
„Ne viskas taip paprasta, kaip kai kam gali pasirodyti, vyksta šia kryptimi priešui – ties Orlovkos kaimu rusų šturmo grupės buvo užblokuotos artėjant prie gyvenvietės arba jos pakraščiuose“, – pranešė jis.
Kariuomenės atstovas akcentavo, kad vietovė – ypač telkinių kaskada netoli Tonenkės, Orlovkos ir Berdyčių gyvenviečių – turėtų padėti Ukrainos kariams po to, kai neteko Avdijivkoje įrengtų įtvirtinimų.
Šią savaitę Ukraina patvirtino, kad kitame fronto linijos ruože jos pajėgos atsitraukė iš Lastočkynės, Sjevernės ir Stepovės kaimų netoli Avdijivkos, kurią Rusiją skelbia visiškai kontroliuojanti.
14:47 | Jei laimės Ukrainoje, Rusija puls Lietuvą, Latviją ar Estiją – Hodgesas įvardijo, kiek tam reiks laiko
Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas neabejoja, kad pergalės Ukrainoje atveju Rusija pultų Baltijos šalis.
„Jei Ukrainai nepavyks ir Rusija sugebės nugalėti Ukrainą, manau, kad Rusija padarys tai, kuo grasina. Tai yra toliau pulti Lietuvą, Latviją ar Estiją, o galbūt Lenkiją ar Rumuniją“, – sakė jis Ukrainos radijui NV.
Atsargos generolo nuomone, Rusija galės pereiti prie agresijos prieš NATO, kai tik atsigaus po nuostolių Ukrainoje:
„Mano nuomone, Rusijai nėra labai sudėtinga per trejus ar ketverius metus įvykdyti tokią agresiją. Žinoma, jei Ukraina pasieks sėkmę su JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių pagalba, tuomet Rusija to padaryti negalės. Taip pat – jei Aljansas laikysis išvien. Jei Jungtinės Valstijos bus įsipareigojusios šiam reikalui, jei visos šalys bus įsipareigojusios šiam reikalui, tada, manau, kad Rusija toliau nenueis“, – akcentavo B. Hodgesas.
Atsargos generolas taip pat pažymėjo, kad priešingu atveju Kremlius vargu ar bandys įsiveržti į Vokietiją, tačiau Rusijos Federacijos kaimyninėms šalims kyla grėsmė: „Viskas, ko jie nori, tai sugriauti NATO. O tam jiems reikia užpulti kurią nors Baltijos šalį arba, tarkime, Lenkiją“.
14:24 | Peskovas atkirto lietuviams dėl žodžių apie Kaliningradą: gali imtis „papildomų priemonių saugumui užtikrinti“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad „NATO artėjimas prie Rusijos sienų ir priešiška Aljanso šalių retorika yra priežastis imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti“.
13:54 | Navalnaja Europos parlamentarams: jūsų notos ir gilūs susirūpinimai yra nieko verti, kovoje su banditu Putinu reikia kitų metodų
Aleksandro Navalno našlė Julija, kalbėdama Europos Parlamente, akcentavo bejėgiškumo jausmą prieš V. Putino veiksmus ir ragino „imtis nestandartinių priemonių“.
13:23 | A. Navalno našlė baiminasi areštų per laidotuves ir peikia V. Putiną
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja trečiadienį sakė, kad baiminasi neramumų ir areštų per penktadienį Maskvoje planuojamas vyro laidotuves.
„Dar nesu tikra, ar viskas praeis taikiai, ar policija sulaikys tuos, kurie atėjo atsisveikinti su mano vyru“, – Europos Parlamentui sakė J. Navalnaja.
„Putinas yra organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis, – sakė J. Navalnaja, kaltinanti Rusijos prezidentą nužudžius jos vyrą. – Jūs turite reikalų ne su politiku, o su krauju susitepusiu mafiozu“.
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvių pamaldos įvyks penktadienį, cerkvėje Maskvos pietuose, pranešė politiko bendražygiai.
47 metų A. Navalnas mirė vasario 16 dieną vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
12:47 | Nutekinti Rusijos kariniai dokumentai rodo branduolinio ginklo panaudojimo kriterijus
Rusijos pajėgos yra išbandžiusios taktinio branduolinio ginklo panaudojimo modelį, jeigu kiltų konfliktas su didele galios valstybe. „Financial Times“ susipažino su nutekinta Rusijos kariuomenės informacija, kurioje buvo ir pasirengimo Kinijos puolimui scenarijus.
12:31 | Pričiupo Šoigu meluojant: trečdaliu padidino Rusijos užimtą teritoriją Ukrainoje
Kaip naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šią savaitę pasisakė ministerijos kolegialiame posėdyje. Ten jis pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau gerina savo pozicijas Donecko (Avdijivkos) ir Kupjansko (Charkovo-Luhansko srities pasienio rajonas) kryptimis.
Pasak jo, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos išstūmė ukrainiečių dalinius iš Lastočkino, Sjevernės ir Peremohos (į pietvakarius nuo Donecko). Jis pareiškė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Rusijos kariai užėmė apie 327 kv. km teritorijos. Tačiau ISW apskaičiavo, kad šiemet Rusijos pajėgos užėmė apie 205 kv. km, todėl S. Šoigu greičiausiai sąmoningai pervertino Rusijos teritorinius laimėjimus.
ISW analitikai pastebi, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos propaganda kuria nuolat žengiančios į priekį kariuomenės įvaizdį, todėl net užsimenama apie nedidelių gyvenviečių, turinčių ribotą taktinę reikšmę, užėmimą. Visos trys paminėtos gyvenvietės, kurias nusprendė pabrėžti S. Šoigu, iš esmės yra nedideli rajonai.
11:53 | Padniestrės prorusiška vadovybė rengia susitikimą, augant įtampai dėl galimo naujo fronto
Moldovos separatistinio Padniestrės regiono prorusiški sukilėliai trečiadienį ketina surengti retą suvažiavimą, vis labiau nuogąstaujant, kad ši teritorija gali tapti nauju Maskvos karo su kaimynine Ukraina židiniu.
Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo šį žemės ruoželį de facto kontroliuoja prorusiškos pajėgos, tačiau tarptautiniu mastu jis pripažįstamas kaip Moldovos dalis.
Trečiadienį Padniestrėje vyks specialus suvažiavimas, tik septintasis jos istorijoje, gilėjant ginčui su Moldovos vyriausybe dėl muitų.
Praėjusį kartą toks susitikimas vyko 2006 metais, kai deputatai paskelbė referendumą dėl integracijos su Rusija. Balsavimas baigėsi didele balsų „už“ dauguma.
Proeuropietiška Moldovos vyriausybė ir Vakarų šalys nerimauja, kad separatistinio regiono įstatymų leidėjai, pasinaudodami Rusijos puolimu Ukrainoje, gali pakartoti šį gestą.
11:14 | A. Navalno laidotuvės Maskvoje planuojamos penktadienį
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvės bus surengtos penktadienį bažnyčioje Maskvos pietuose, pranešė politiko sąjungininkai.
„Aleksejaus laidotuvės vyks bažnyčioje (...) Marjino rajone kovo 1 d. 14 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku. Ateikite iš anksto“, - trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbė jo komanda.
10:36 | Prancūzijos naikintuvas prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą
Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20.
Atitinkamą pranešimą Prancūzijos generalinis štabas paskelbė vasario 27 d., rašo portalas „eurointegration“.
Trumpame pranešime sakoma, kad Prancūzijos kariškiai pakėlė „Mirage 2000“ į orą pagal pavojaus signalą ir perėmė Il-20 prie Estijos krantų.
„Tikslas: apsaugoti mūsų sąjungininkių Baltijos šalių oro erdvę“, – pridūrė Prancūzijos generalinis štabas, nesileisdamas į detales.
10:00 | Ukrainos pajėgos skelbia numušusios 10 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą raketomis S-300 iš laikinai okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies ir 10 „Shahed“ tipo dronų, paleistų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Ukrainiečiams pavyko numušti visus 10 dronų virš Odesos ir Mykolajivo sričių.
09:08 | JAV analitikai: Putinas pradėjo pasiruošimą karui su NATO
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad vasario 26 d. Vladimiro Putino pasirašytas dekretas, kuriuo atkuriamos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos (MVO ir LVO), reiškia šalies pasirengimą karui su NATO.
Kaip pažymi analitikai, minėtu Rusijos prezidento dekretu oficialiai išformuojama Vakarų karinė apygarda (ZVO), kurią Rusijos gynybos ministerija 2010 m. suformavo sujungusi MVO ir LVO.
Pranešama, kad anksčiau ZVO apėmė Rusijos sieną su Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalimis, o jos strateginės užduotys apėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų operacijų Ukrainoje stebėjimą prasidėjus plataus masto karui, taip pat pasirengimą galimai konfrontacijai su NATO.
ISW duomenimis, dabar LVO eis palei šiaurės rytinę NATO sieną, o MVO – palei šiaurės rytinę Ukrainos ir Lenkijos dalį. Analitikai mano, kad tai leis Maskvai vienu metu „užimti poziciją“ prieš NATO ir supaprastinti vadovavimą karinėms operacijoms Ukrainoje.
Ataskaitos autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Putinas užsiminė apie būtinybę suformuoti LVO po to, kai 2023 m. Suomija įstojo į NATO. Pasak analitikų, tokiu būdu politikas davė suprasti Kremliaus ketinimą panaudoti LVO konfrontacijai su NATO.
„MVO ir LVO atkūrimas atitinka lygiagrečius tikslus – trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje įtvirtinti Rusijos operacijų Ukrainoje kontrolę, o ilgalaikėje perspektyvoje pasirengti galimam būsimam didelio masto konvenciniam karui prieš NATO“, – reziumuoja ISW analitikai.
08:30 | Paryžius patikslino, kokioms operacijoms Ukrainoje gali prireikti Europos karių
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Sejourné per Nacionalinės Asamblėjos posėdį paaiškino parlamentarams prezidento Emmanuelio Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje.
Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.
Anksčiau E. Macronas pareiškė, jog reikia padaryti viską, kad Rusija nelaimėtų karo, tad siekiant šio tikslo neatmetama jokia galimybė, įskaitant Europos sausumos karių pasiuntimo į Ukrainą.
07:58 | Ukraina: nuo karo pradžios demaskuota daugiau kaip 360 grupių, gabenusių į užsienį tarnybos armijoje vengiančius vyrus
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje demaskuota daugiau kaip 360 organizuotų nusikalstamų grupių, kurios padėdavo šaukiamojo amžiaus vyrams nelegaliai kirsti šalies sieną.
Tai per nacionalinį televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Deja, mėginimai nelegaliai kirsti sieną tęsiasi „žaliajame“ sienos ruože, t. y už kontrolės punktų ribų. Tokių mėginimų fiksuojama ir keliuose esančiuose kontrolės punktuose, kur sieną galima kirsti legaliai. Ten pažeidėjai naudoja suklastotus dokumentus arba bando papirkti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos inspektorius. Daugiausia atvejų fiksuojame „žaliajame“ ruože pasienyje su Rumunija ir Moldova. Daug atvejų ir Užkarpatėje“, – sakė A. Demčenka.
Anot jo, vengiantys tarnybos vyrai dažnai renkasi sunkius maršrutus per kalnuotą vietovę ar kalnų upes. Užfiksuotas ne vienas sienos pažeidėjų žūties atvejis.
„Galiojant karinei padėčiai pasieniečiai aktyviai dirba, kad atskleistų schemas ir nustatytų organizuotas nusikalstamas grupes, kurios žada žmonėms padėti nelegaliai kirsti sieną. Tokių grupių išaiškinta daugiau kaip 360. Tai ir organizatoriai, ir bendrininkai, kurie už pinigus žmonėms žada, kad padės jiems nelegaliai pereiti sieną“, – sakė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai, primindamas, kad už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos pasieniečiai 2023 metais sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, mėginusių kirsti sieną už kontrolės punktų ribų. Dar 3 tūkst. bėglių kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.
07:22 | V. Zelenskis atvyko į Albaniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Albanijos sostinę Tiraną su vizitu.
Tai trečiadienį socialiniame tinkle X pranešė Albanijos užsienio reikalų ministras Igli Hassani, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Didelė garbė pasveikinti prezidentą Volodymyrą Zelenskį Tiranoje“, – parašė jis.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad tai yra esminis momentas stiprinant dvišalius ryšius ir solidarumą su Ukraina jos didvyriškoje kovoje prieš Rusijos agresiją.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 27 d. V. Zelenskis lankėsi Saudo Arabijoje, kur su sosto įpėdiniu princu, ministru pirmininku Mohamedu bin Salmanu al Saudu aptarė Taikos formulės įgyvendinimą ir bendradarbiavimo ekonomikos ir technologijų srityse perspektyvas.
06:52 | Numušto „šahedo“ nuolaužos sukėlė gaisrą Odesoje
Odesoje nukritus numušto rusų bepiločio orlaivio nuolaužoms, kritinės infrastruktūros objekto elektros tinkle įvyko trumpasis jungimas, kilo gaisras, kuris buvo operatyviai užgesintas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Priešas nukreipė naktinį dronų terorą iš Juodosios jūros akvatorijos į pietų pakrantės teritorijas. Oro gynybos pajėgos efektyviai dirbo prieš visus „Shahed-131/136“ tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma pranešime.
Pasak kariškių, krintančios vieno iš numuštų dronų nuolaužos sukėlė trumpąjį jungimą kritinės infrastruktūros objekto Odesoje elektros tinkle.
„Kilęs gaisras buvo operatyviai užgesintas. Žmonės nenukentėjo“, – pridūrė Pietų gynybos pajėgų atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 27-osios vakarą Odesoje nugriaudėjo sprogimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
