J. Stoltenbergas taip pat prisiminė „skausmingą momentą“, kai 2022 m. vasarį atmetė Ukrainos prezidento V. Zelenskio desperatišką prašymą padaryti skrydžių draudimo zoną virš Ukrainos.
Buvusio NATO vadovo išpažintis
J. Stoltenbergas sako, kad bijojo, jog jų pokalbis gali būti paskutinis prezidento skambutis.
„Visi bijojome dėl prezidento Zelenskio ir jo šeimos gyvybių“, – sako jis.
„Jis man paskambino iš bunkerio Kyjive, kur netoliese stovėjo rusų tankai. Jis pasakė: „Suprantu, kad nesiunčiate NATO sausumos pajėgų, nors ir nesutinku su tuo. Bet prašau uždaryti oro erdvę. Neleiskite Rusijos lėktuvams, dronams ir sraigtasparniams skristi ir mus pulti“, – sako J. Stoltenbergas.
„Jis taip pat pasakė: „Žinau, kad NATO gali tai padaryti, nes jūs tai darėte anksčiau“, – prisimena jis.
„NATO uždarė oro erdvę virš Bosnijos ir Hercegovinos 1990-aisiais, kad užkirstų kelią žiaurumams. O NATO sąjungininkai, įskaitant Jungtinę Karalystę, uždarė oro erdvę virš šiaurės Irako, kad apsaugotų kurdus“, – pasakoja buvęs NATO vadovas.
Stoltenbergas atsakė, kodėl neišpildė svarbaus Zelenskio prašymo
J. Stoltenbergas prisimena, kad jis atsakė V. Zelenskiui, jog supranta, kodėl ukrainiečiai to prašo.
„Bet tai neįvyks, nes jei NATO uždarys Ukrainos oro erdvę, pirmiausia turėsime sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemas Baltarusijoje ir Rusijoje, nes negalime skristi virš Ukrainos oro erdvės, kai Rusijos oro gynybos raketos nukreiptos į NATO lėktuvus.
O jei ore bus Rusijos lėktuvas ar sraigtasparnis, turėsime jį numušti, ir tada NATO ir Rusija pateks į visišką karą. O mes to daryti nenorime“, – pasakoja J. Stoltenbergas.
Anot jo, tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad nenori rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu dėl Ukrainos.
„Prisimenu, kad buvo labai skaudu baigti tą pokalbį telefonu (su Zelenskiu – „The Sunday Times“), žinant, kad jo gyvybei gresia pavojus“, – sako J. Stoltenbergas.
Buvęs NATO vadovas mano, kad karo buvo galima išvengti
J. Stoltenbergas mano, kad jeigu NATO būtų suteikusi daugiau karinės paramos Ukrainai, kai Vladimiras Putinas aneksavo Krymą, Rusijos invazijos po aštuonerių metų būtų buvę galima išvengti.
„Vasario 24-osios rytą, kai įvyko visapusiškas įsiveržimas, visos šalys susirinko NATO būstinėje ir priėmėme du sprendimus“, – sako jis.
„Vienas buvo sustiprinti paramą Ukrainai, kaip ir padarėme. Kitas buvo padaryti viską, kas įmanoma, kad šis karas neplistų už Ukrainos ribų ir netaptų visapusišku karu tarp Rusijos ir NATO.
Žinoma, šie du tikslai yra prieštaringi, nes jei vienintelis tikslas būtų buvęs užtikrinti Ukrainos pergalę, galėtume nusiųsti NATO karius ir oro pajėgas ir kovoti mūšio lauke. To nepadarėme, nes nenorėjome visapusiško karo tarp Rusijos ir NATO. Todėl nusiuntėme ginklų ir šaudmenų“, – tikina jis.
66-erių J. Stoltenbergas NATO vadovavo dešimt metų nuo 2014 m., vienu iš sudėtingiausių laikotarpių aljanso istorijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
