46-ios iš 49-ių valstybių, dalyvavusių Oslo konferencijoje kasetinių bombų klausimu, penktadienį pasirašė bendrą deklaraciją, raginančią iki kitų metų pasirašyti sutartį, kuria būtų uždrausti šios rūšies sprogmenys, pranešė konferencijos organizatorė Norvegija.
"46-ios iš 49-ių valstybių pritarė šiai deklaracijai. Tai didelis laimėjimas, ir mes esame labai patenkinti", - naujienų agentūrai AFP pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Raymondas Johansenas (Raimondas Johansenas).
Japonija, Lenkija ir Rumunija atsisakė pasirašyti deklaraciją. Tuo tarpu valstybės, kurioms šis klausimas yra itin aktualus - Izraelis ir Jungtinės Valstijos - iš viso nedalyvavo konferencijoje.
Bet, pasak R.Johanseno, "tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė sutiko dalyvauti, ir tai viršijo mūsų lūkesčius".
46 valstybės sutiko "įsipareigoti... iki 2008 metų pasirašyti teisiškai įpareigojantį tarptautinį susitarimą, kuris uždraustų naudoti, gaminti, gabenti ir kaupti kasetinius sprogmenis, kurie daro nepageidautiną žalą civiliams", - sakoma deklaracijoje.
Daugelis įtakingesnių valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, jau anksčiau yra pareiškusios norą, kad šis draudimas būtų 1980 metų Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo, dalimi. Tačiau Norvegija ir daugelis kitų valstybių mano, kad šio noro nepavyks įgyvendinti.
Kasetinė bomba yra sudaryta iš šimtų mažų bombelių. Išmesta ore ji atsidaro ir paskleidžia bombeles virš didelės teritorijos. Mažos bombelės ne visada sprogsta nuo smūgio, o tai reiškia, kad jų žudantis poveikis civiliams gyventojams gali išlikti ilgus metus.
