19-metis Marijampolės „Sūduvos“ akademijos talentas iš Lietuvos į Italiją persikėlė prieš trejus metus. Ten jis prisijungė prie „Lecce“ futbolo klubo akademijos ir sparčiais žingsniais nukopė iki pagrindinės vyrų komandos.
Šiame sezone jis netgi buvo registruotas aukščiausios Italijos „Serie A“ lygos rungtynėms. Palyginimui, „Serie A“ šiame amžiuje žaidė tik trys lietuviai, iš kurių du – Marius Stankevičius ir Tomas Danilevičius – jau baigė savo karjeras. Trečias lietuvis yra Augusto brolis Edgaras, kuris debiutavo „Serie A“ praėjusių metų lapkritį.
Jaunajam lietuviui šie metai turbūt įsimins visam gyvenimui.
Iš pradžių esi per mažą žingsnelį nuo debiuto Italijos futbolo elite, o vėliau spėji pabėgti į Lietuvą nuo nematomo priešo, Italijoje šluojančio visko, kas pasitaiko po juo – koronaviruso.
A. Dubickas žaidžia „Lecce“ klube ir gyvena mieste, kurį lietuviai turistai kol kas dažniau aplenkia, nei aplanko – Lečėje. Tačiau Lečė tikrai turi ką parodyti. Tai baroko arcitehtūros miestas, kurį pats futbolininkas įvardija kaip jaukų, šiltą ir turistinį Italijos miestelį.
Ir nors Lečė nuo Šiaurės Italijos sostinės Milano yra nutolusi per daugiau kaip 1000 kilometrų, net ir šią teritoriją užsieniečiams buvo rekomenduojama palikti. A. Dubickas, kaip ir visi kiti „Lecce“ klubo futbolininkai, išgirdo raginimus vykti namo į gimtinę.
Dabar, grįžęs į Lietuvą, jaunasis futbolininkas vis tik pripažįsta, kad Italijos valdžia veiksmų ėmėsi per vėlai. O jis pats Lietuvą pasiekė tik kovo pradžioje.
„Mano klubas sureagavo laiku ir visus išleido namo karantinui. Tada, kai grįžinėjau, dar tikrai nemačiau didelės tragedijos. Atrodė, kad viskas tik prasideda Šiaurės Italijoje, tai iki mūsų dar toli. Bet dabar viskas akivaizdu pažiūrėjus į skaičius. Negaliu sakyti, kad Italijos valdžia sureagavo laiku“, – pasakoja A. Dubickas.
Italijoje futbolas stojo dar vasario pabaigoje. Tai buvo pirmasis toks ėjimas visoje Europoje. Tada visame pasaulyje sportininkai dar varžėsi tarpusavyje pilnutėliuose, vėliau tuštėjančiuose stadionuose.
Iš jaunojo Lietuvos futbolininko atsakymų tampa aišku, kad tas sezono sustabdymas Italijoje tikrai nebuvo pats paprasčiausias reikalas, o pilnos informacijos apie sprendimą negalėjo gauti net ir patys ten rungtyniaujantys žaidėjai.
„Taip susiklostė viskas, kad dabar niekas nieko negali atsakyti. Apie viską patys išgirdome iš spaudos. Klubas iš pradžių užsiminė, kad rungtynes gali būti nukeltos savaitei, praėjus tai savaitei jau pranešė, kad mums gali tekti keliauti namo. Mat planuoja sustabdyti sezoną bent mėnesiui“, – gūžteli pečiais futbolininkas.
Įdomiausia tai, kad 19-metis A. Dubickas Lietuvą laiku, ne per vėlai, pasiekė galbūt didelio atsitiktinumo dėka.
Plačiau – interviu
Augustai, dar visai neseniai buvai Italijoje. Kiek smarkiai skiriasi situacija Lietuvoje ir ten?
Manau, kad šiuo metu situacija smarkiai nesiskiria. Ir ten, ir čia yra suvaržytas žmonių judėjimas, užsikrėtimų skaičius toli gražu neina geryn, todėl stipriai skirtis neturėtų.
Kodėl ir kada nusprendei grįžti į Lietuvą?
Į Lietuvą grįžau dar prieš viską, spėjau. Grįžau kovo pradžioje, tai didelių sunkumų keliauti tada dar tikrai nebuvo. Tiesa, į Lietuvą anksti grįžau tik dėl to, kad patyriau traumą. Norėjau gydytis Lietuvoje, tai pasirinkau grįžti.
O jei ne trauma, butum grįžęs?
Mano klubas sureagavo laiku ir visus išleido namo karantinui. Kiti, girdėjau, irgi išvyko. Tik vėliau.
Grįžai kovo pradžioje. Ką dar spėjai ten pamatyti, žinant pasaulinį kontekstą?
Tada, kai grįžinėjau, dar tikrai nemačiau didelės tragedijos. Atrodė, kad viskas tik prasideda Šiaurės Italijoje, tai iki mūsų dar toli. Bet dabar viskas akivaizdu pažiūrėjus į skaičius. Negaliu sakyti, kad Italijos valdžia sureagavo laiku.
Ką su komandos draugais kalbėjote prieš išvykstant?
Sakėme, kad grįžę namo dirbsime labai daug ir grįšime visi pasiruošę kuo geriau pabaigti sezoną.
Tau dar tik 19 metų, bet Italijoj jau gyveni kurį laiką. Nebuvo sunku apsigyventi vienam taip anksti?
Į Italiją išvykau gyventi kai man buvo 16 metų. Pirmieji metai buvo tikrai kupini išbandymų, su kuriais reikėjo susigyventi. Dabar kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau ir vis labiau priprantu prie mane supančios aplinkos. Klubas mane apgyvendina, maitina. Iš tiesų, mažai dėl ko reikia rūpintis pačiam.
Koks tas Lečės miestas?
Trim žodžiais: mažas, gražus, kurortinis.
Šiemet buvai įtrauktas į komandos sudėtį „Serie A“ rungtynėms. Ką tau tai reiškia?
Esu labai patenkintas. Man tai buvo didelis postūmis stengtis dar labiau. Dabar žinau, kad reikia dar labiau siekti savo svajonės.
Gal dabar pabendrauji su italais, būdamas Lietuvoje? Ką jie pasakoja?
Na, tai didelė katastrofa. Juk visos veiklos yra sustabdytos, niekas neveikia, negali kelti kojos iš namų. Turbūt ir pas mus bus panašiai.
