„Vytis“ perspektyviam strategui patikėjo vyriausiojo trenerio postą, o analogiškas pareigas specialistas kelias savaites užėmė „Lietuvos ryte“ 2015 metais. Tą patį sezoną jis patirties sėmėsi iš Tomo Pačėso, Marcelo Nicolos ir Arvydo Gronskio.
Sau aukščiausius tikslus keliantis 34-erių metų specialistas džiaugiasi patekęs į „Vyčio“ komandą, kuri, anot paties A. Jasilionio, siekia tokių pačių maksimalių rezultatų.
Kad pasiektų norimų rezultatų, A. Jasilionis su klubo vadovais itin atsakingai buria komandos sudėtį, o artimiausiu metu bus paskelbti krepšininkai, su kuriais pasirašytos sutartys.
A. Jasilionio asistentu taps buvęs krepšininkas, 1992 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Romanas Brazdauskis. „Šį trenerį aš puikiai pažįstu ir juo pasitikiu 110 procentų“, – apie savo būsimą asistentą sakė A. Jasilionis.
Naujasis „Vyčio“ vyriausiasis treneris interviu tinklalapiui bcvytis.lt papasakojo, kaip ruošiasi sezonui ir renkasi krepšininkus, atskleidė norimą matyti žaidimo braižą, pasidalijo mintimis apie karjeros etapą „Lietuvos ryte“ ir kt.
– Treneri, kaip ruošiatės sezonui? – bcvytis.lt paklausė Jasilionio.
– Sezonui planus dėliojamės įtemptai. Jau antrą mėnesį su komandos vadovais dėliojame sudėtį. Ruošiamės, žiūrime, svarbiausia yra surinkti žaidėjus.
– Į kokius aspektus atkreipiate dėmesį renkantis žaidėjus?
– Svarbiausia yra asmeninės savybės, reikia suprasti, koks tai yra žmogus. Koks esi gyvenime, toks esi ir krepšinio aikštėje. Turi sutapti bendras požiūris į patį treniruočių procesą, profesionalumą. Svarbu ir kaip jie elgiasi už aikštės ribų, kaip save rengia treniruotėms, rungtynių periodui.
– Kiek laiko skiriate žaidėjų paieškoms?
– Čia yra pagrindinis dalykas – ką susirinksi, tą ir turėsi. Nuo paskyrimo vyriausiuoju treneriu nebuvo tokios dienos, jog kažko negalvočiau apie žaidėjus, nekalbėčiau su jais, agentais ar „Vyčio“ vadovais. Bandome visus variantus ir dėliojame tą piramidę, kad ji kuo geriau stovėtų. Man tai yra svarbu ir aš pats noriu dalyvauti šiame procese.
– Koks yra jūsų, kaip trenerio, žaidimo braižas?
– Tą žaidimo braižą susidėliojau, faktiškai esu pasiruošęs, tik reikia susirasti krepšininkų. Visada sakau, kad žaidžiu paprastą, bet neprastą krepšinį. Svarbiausia – kibi ir agresyvi gynyba bei greitas puolimas. Nenoriu išsiplėsti, nes žaidžia krepšininkai, labai svarbu susirinkti tuos žaidėjus, kuriuos su vadovais nusprendėme kviesti. Jeigu pavyks, viskas bus gerai.
– Ar sutampa jūsų ir komandos vadovų tikslai?
– „Vytis“ yra ambicinga komanda ir nuolat kalbama tik apie prizines vietas. Man tai patinka ir tinka. Pergalės siekimas – pagrindinis mano arkliukas, kuris veda pirmyn. Aš noriu laimėti čempionatą, o klubas, manau, siekia to paties. Toks pagrindinis tikslas.
– Ar komandoje turėsite legionierių?
– Jų neatsisakome, bet pirmenybę teikiame lietuviams. Tikrai neatsisakome, nuolat stebime rinką, bendraujame su agentais. Pats per mėnesį peržiūrėjau daugybę visokių žaidėjų, perkalbėjau su jais pačiais. Šiai dienai neradome to, ko norime.
– „Vytis“ Lietuvoje išsiskiria tuo, kad žiūrovai pamato įvairaus užkulisinio turinio iš komandos vidaus. Ar jums tokia idėja yra priimtina?
– Aš nebijau viešumo. Krepšinis yra krepšinis, bet jis be šou ir žiūrovų būtų niekas. Jis žaidžiamas tam, kad surinktume žmones, kad jie ateitų palaikyti komandas. Be to viešumo nieko nebūtų, tad aš to nesikratau. Tai yra kažkas naujo, unikalaus, originalaus Lietuvoje.
– Ar derantis su žaidėjais nėra sunkiau ar lengviau dėl to, jog krepšininkai klube gaus daugiau viešumo nei kitose komandose?
– Populiarumas nepakenkia, kaip tik krepšininkams viešumas yra labai geras dalykas. Jie yra matomi Lietuvoje, juos sužino kaip krepšininkus, o jeigu ir rungtynėse gerai sekasi, tai galima kažką nulipdyti.
– 2015 metais dvi savaites dirbote „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu. Ar tai buvo didžiausias iššūkis jūsų karjeroje?
– Kiekviena diena yra iššūkis, o etapas „Lietuvos ryte“ – ypatingai. Tikrai buvo bemiegių naktų, rengimosi treniruotėms, rungtynėms. Nors šis etapas buvo trumpas, bet man teko garbė žaisti prieš Kauno „Žalgirį“ „Siemens“ arenoje, prieš Stambulo „Bešiktaš“ legendinėje arenoje. Aš manau, kad čia ne paskutinis kartas, kai stoviu prie tokios tvirtos, didelės komandos vairo.
– Ko pasimokėte iš to laiko būnant „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu?
– Aš žinojau, kur einu, buvo pokalbis su komandos vadovais. Tikrai nebijau iššūkių ir šį priėmiau tvirtai. Žinojau, kokia atsakomybė užgrius ant mano pečių ir manau, kad iš tos situacijos pasiėmiau labai daug. Kiekviena diena buvo iššūkis, buvo tiek pamokų, kiek per visą savo trenerio karjerą aš nebuvau gavęs. Tas pats viešumas žiniasklaidoje, bendravimas su aukšto lygio krepšininkais, treniruočių procesas, vadovavimas rungtynėms. Tos dvi savaitės davė labai daug.
– „Lietuvos ryte“ dirbote T. Pačėso, M. Nicolos ir A. Gronskio asistentu. Kokį įspūdį paliko darbas su jais?
– Jie visi trys buvo skirtingi ir labai geri treneriai. Iš visų buvo galima pasimokyti ir aš pasiėmiau krūvą gerų dalykų. Jie man padėjo patobulėti pačiam kaip treneriui. Aš pats esu griežtas treneris, bet gal ne tiek, kiek T. Pačėsas (šypsosi).
– Tai buvo vienintelės dvi savaitės, kai dirbote vyrų klubo vyriausiuoju treneriu. Būtent šias pareigas turėsite „Vytyje“, tad ar todėl artėjantis sezonas jums yra lyg iššūkis?
– Būsimos pareigos „Vytyje“ duoda papildomos motyvacijos, nes pats priimi visus sprendimus ir turi už juos atsakyti. Nesakyčiau, kad tai yra iššūkis, bet tai yra didžiulė motyvacija.
