Klaipėdos vadovai atsisakė ketinimų dar šiemet nugriauti piliavietės teritorijoje esančius senus gamybinius pastatus. Visos dar likusios lėšos, kurias privalu panaudoti iki metų pabaigos, bus skirtos bastionų, jų įėjimų ir šlaitų tvarkymui.
Klaipėdos piliavietės teritorijai sutvarkyti dar šiemet ketinama panaudoti apie 380 tūkst. litų. Iš įvairių finansavimo šaltinių gautas lėšas nuspręsta skirti bastionų šlaitams ir įėjimams tvarkyti, atodangoms uždengti. Archeologai ir muziejininkai tikisi, kad galbūt jau ir dalis Karlo bastiono požemių kitąmet bus prieinami lankytojams, o stogine uždengus parako bokšto atodangas atsiras nauja vieta įvairiems renginiams.
Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, šiemet atsisakyta ketinimų nugriauti senus, anksčiau laivų remonto įmonei priklausiusius gamybinius pastatus. Šiems darbams nuspręsta ieškoti kitų, papildomų finansavimo šaltinių. Numatyta, kad miesto piliavietėje ateityje neliks dabar čia dar stovinčių šešių gamybinių pastatų. Du iš jų priklauso bendrovei "Klaipėdos laivų remontas". Kadangi bendrovę ketinama privatizuoti, uostamiesčio vadovai žada apsidrausti, kad ateityje iš naujųjų savininkų miestui pastatų netektų išpirkti ir griauti savo lėšomis. R. Taraškevičius tvirtino, kad formuojant pasiūlymus Valstybės turto fondui bus siūloma į privatizavimo sąlygas įtraukti nuostatą, kad ateinantis investuotojas ar bendrovės pirkėjas įsipareigotų tuos pastatus nugriauti.
Teritorija, kurioje anksčiau stovėjo Klaipėdos pilis, pamažu tampa patrauklia vieta ne tik miestiečiams, bet ir į uostamiestį užsukantiems turistams. Fridricho bastione jau įrengta ir veikia Klaipėdos piliavietės muziejaus ekspozicija. Ji pasakoja apie pilies ir miesto istoriją nuo XIII amžiaus vidurio iki XVII amžiaus pabaigos. Atkurtais XVII amžiaus drabužiais aprengti manekenai, senovinė patranka su šalia stovinčiais kareiviais, originalūs dokumentai, svarbių tekstų kopijos paprastai ir aiškiai lankytojams papasakoja apie senuosius laikus.
Čia eksponuojamas ir pats vertingiausias eksponatas, kuris iki šiol nebuvo rodomas saugumo sumetimais. Tai renesanso laikų auksinis žiedas su brangakmeniu. Tokių žiedų, anot muziejininkų, visoje Europoje yra tik keletas. Manoma, kad jis galėjo priklausyti vyskupui arba kilmingo luomo žmogui.
Per antrąjį pilies tvarkymo etapą bus rekonstruotas ir šalia esantis Karlo bastionas bei poterna. Joje bus įrengta pirmosios ekspozicijos tąsa, pasakosianti istoriją nuo XVIII amžiaus pradžios iki pat šių dienų. Jau atidengtos ir įspūdingos pilies parako bokšto liekanos, o nugriovus kasinėjimams trukdančius pastatus archeologai tikisi rasti ir daugiau vertingų objektų.
ELTA
