Ramutė PEČELIŪNIENĖ
1998 metais Lietuvoje buvo nuspręsta įkurti Teisėjų garbės teismą. Buvo tikimasi, jog viešas teisėjų nusižengimų ar pažeidimų svarstymas taps puikia drausminančia priemone. Pastaruoju metu drausminių bylų sparčiai mažėja, todėl galima manyti, jog Teisėjų garbės teismas iš tiesų vykdo prevencinę funkciją.
Kaip teigė Teisėjų garbės teismo nariai Raimondas Blauzdžius ir Petras Smaliukas, paprastai daugiausia bylų iškeliama po planinių patikrinimų, kuriuos Aukščiausiojo Teismo pirmininko nurodymu atlieka Teismų departamentas, pagalbon pasitelkęs kitus teisėjus. Tokie patikrinimai gali būti atliekami gavus ir piliečių skundus.
Dažniausiai prieš garbės teismą stoja kolegos už apsileidimą darbe (pavyzdžiui, už bylų vilkinimą). Tiesa, tokiu atveju jie paprastai pateikia vienintelį argumentą - didžiulį darbo krūvį. Teisėjų garbės teismas sprendžia, ar byla buvo vilkinama dėl teisėjo kaltės, ar dėl kitų priežasčių. Ne viena drausminė byla buvo iškelta dėl to, kad bylos nebuvo laiku išsiųstos į Apeliacinį teismą. Bylų vilkinimą dar galima pateisinti žinant, kad teisėjas iš tiesų turėjo didelį darbo krūvį, tačiau niekaip nesuprantama, kodėl išnagrinėta byla, apskundus jos sprendimą, negali būti laiku išsiųsta apeliacinės instancijos teismui. Tai jau aiškus teisėjo aplaidumas. Tačiau net ir tokiais atvejais teisėjai bando įrodyti, jog šie pažeidimai atsirado, pavyzdžiui, dėl ligos.
1999 metais Teisėjų garbės teismas išnagrinėjo 31 drausminę bylą. Praėjusiais metais buvo iškeltos 27 drausminės bylos. Šiaulių apygardos teismo teisėjai Jolantai Badaugienei už teisėjo vardą žeminantį poelgį buvo pareikštas griežtas papeikimas. Tokios pat nuobaudos susilaukė ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Petkevičius, kurio byla Teisėjų garbės teismui buvo perduota nagrinėti dėl pareiginio nusižengimo, kenkiančio teismo autoritetui. Šiauliškė teisėja bandė paveikti tardytoją, kuri tyrė teisėjos vyro bylą, o teisėjas iš Kauno pažeistus asmeninius interesus bandė susitvarkyti pagalbon pasitelkęs konvojaus vyrus...
Pernai net šeši teisėjai "užsidirbo" papeikimus. Tarp tokių pažeidėjų atsidūrė Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjas Vladas Leonas, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė ir net keturi Pamario krašto teisėjai: Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, Palangos miesto apylinkės teismo teisėjas Rimgaudas Mickus bei jo kolegė Laimutė Jokubauskaitė. Beje, ši teisėja, kaip ir kaimyninio, Klaipėdos miesto, apylinkės teismo teisėjas Romas Kersnauskas, gavo du papeikimus. Abiem jiems buvo iškelta po dvi drausmines bylas.
Teisėjų garbės teismo sprendimu už apsileidimą darbe buvo pasiūlyta pažeminti pareigas Klaipėdos apygardos teismo teisėjui Jonui Špelveriui. Tokia pati nuobauda paskirta ir pastarojo kolegai, to paties teismo teisėjui Egidijui Mickevičiui. "Akistata" rašė apie šio teisėjo "veiklą", susijusią su buto privatizavimu.
Pernai Teisėjų garbės teismas pareiškė pastabas Savinijui Katauskui iš Kretingos rajono apylinkės teismo, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai Daliai Agliniškienei, jos kolegoms iš Kauno miesto apylinkės teismo Loretai Daukšienei (ji šiuo metu jau neteisėjauja) bei Algimantui Šimkaičiui ir Kauno bei Panevėžio apygardų teismų teisėjams Jurgiui Kiškiui bei Evaldui Vanagui. Septynių teisėjų drausminės bylos baigėsi trumpa išvada - "apsiribota svarstymu". Tai reiškė, jog teisėjų prasižengimai nebuvo labai rimti. Šiame sąraše užfiksuotos Panevėžio apygardos teismo teisėjų A. Šukaičio ir A. Jarašiaus (pastarajam buvo iškeltos dvi drausminės bylos), jau minėtos palangiškės L. Jokubauskaitės, Telšių rajono apylinkės teismo teisėjų E. Gailienės bei D. Jociaus ir Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos I. Sabaitienės pavardės.
Nors jau baigiasi penktas šių metų mėnuo, kol kas Teisėjų garbės teismas gavo tik dvi drausmines bylas. Šis bylos jau spėtos išnagrinėti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė buvo svarstyta už aplaidumą darbe, tačiau Teisėjų garbės teismas jokios nuobaudos nepareiškė - tiesiog buvo apsiribota svarstymu. Tokiu pačiu pažeidimu kaltintas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Viščinis buvo išteisintas. Deja, neaišku, ar dėl ryškiai sumažėjusio drausminių bylų skaičiaus reikia džiaugtis, ar nerimauti. Vis dėlto galima manyti, kad teisėjams atsidurti teisme, kur svarstomi jų poelgiai, nemalonu, todėl jie visomis išgalėmis stengiasi to išvengti.
Teisėjų garbės teismo nariai patikino, jog kiekvienas kolega, kurį tenka svarstyti, labai skaudžiai tai išgyvena. Ypač jautriai į tai reaguoja moterys. Paprastai teisėjai nesistengia savęs ginti taip, kaip galėtų. Nors konkrečioje byloje teisėjų interesams gali atstovauti Lietuvos teisėjų asociacijos atstovai arba gynėjai, neretai svarstomieji į Teisėjų garbės teismo posėdį atvyksta sugniuždyti. Todėl negalima apibendrintai teigti, kad visuomet Temidės tarnai tyčia padarė vieną ar kitą nusižengimą.
