Kai elektromobiliai Lietuvoje dar tik žengė pirmuosius žingsnius, didžiųjų miestų savivaldybės išties viliojo vairuotojus šia privilegija, kuri kasdien keliaujantiems į miesto centrą leisdavo sutaupyti nuo kelių iki keliolikos eurų.
Tačiau elektromobilių parkui išaugus, baigėsi ir „aukso amžius“. Taisyklės pasikeitė, o tai, kas anksčiau buvo aiški ir paprasta paskata, šiandien gali virsti painiu labirintu.
Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje norint naudotis nemokamo parkavimo privilegijomis, iš pradžių reikia gauti arba įsigyti specialius leidimus. Tačiau ties šiuo punktu reikėtų pridėti žvaigždutę, kuri žymi – yra papildomų sąlygų.
Pavyzdžiui, Kaune ar Klaipėdoje nemokamu parkavimu elektromobiliams gali naudotis tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste, arba juridiniams asmenims, kurių buveinės adreso registracijos vieta yra nurodytame mieste.
Tuo tarpu Panevėžyje tvarka yra gerokai paprastesnė. Užtenka užpildyti prašymo formą, gauti leidimą ir tiesiog mėgautis šiuo privalumu kiekvieną kartą, kai būsite Panevėžio mieste.
Šiauliuose ar netgi Trakuose elektromobilių parkavimo taisyklės vėl kitokios. Atvykus į šiuos miestus vairuotojams nereikia nieko daryti, tiesiog užtikrinti, kad elektromobilis dėvi jiems skirtus valstybinius numerius, kurie prasideda EV, EA ir t.t.
A+ juostų painiava
Leidimas elektromobiliams važiuoti viešajam transportui skirta eismo juosta – dar vienas privalumas, kuriuo elektromobilių vairuotojai galėdavo mėgautis.
Visgi, kas nenorėtų, kai šis privilegija leidžia aplenkti spūstis, tačiau net ir ši, anksčiau daugelį džiuginusi funkcija, dabar labiau primena išskirtinį privalumą, o ne visiems priimtiną duotybę.
Lietuvos Kelių eismo taisyklės numato, kad elektromobiliai iš tiesų gali naudotis A juostomis, tačiau tik su viena esmine sąlyga.
Ši teisė galioja tik tose maršrutinio transporto juostose, kurios yra pažymėtos kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ (ženklas „A+“) ir kuriose papildomai yra įrengta lentelė su elektromobilio simboliu.
Būtent ši papildoma lentelė ir yra esminis elementas. Jeigu matote A juostą, pažymėtą tik raide „A“ ar net „A+“, bet be papildomos lentelės su elektromobilio piktograma, važiuoti ja yra griežtai draudžiama.
Didžiausia painiava kyla dėl to, jog sprendimą, kuriose konkrečiose gatvėse ir kuriose A+ juostose įrengti šį papildomą, elektromobiliams leidžiantį, ženklinimą, priima kiekviena savivaldybė individualiai.
Nėra jokios vieningos nacionalinės sistemos ar žemėlapio. Viena savivaldybė, atsižvelgdama į eismo srautus ar politinę valią, gali leisti elektromobiliams važiuoti visomis A+ juostomis, o kita – tik keliomis strategiškai svarbiomis atkarpomis arba visai neleisti.
Pavyzdžiui, Vilniuje yra bene plačiausias A juostų tinklas, pritaikytas elektromobiliams, tačiau net ir čia pasitaiko atkarpų, kuriose ši lengvata negalioja. Tuo tarpu kituose miestuose situacija gali būti visiškai kitokia, todėl vairuotojas, atvykęs iš Vilniaus į Kauną ar Klaipėdą, negali aklai pasikliauti savo įpročiais.
Ekspertas: privilegijų chaosas kuria nelygybę ir stabdo plėtrą
Pasak elektromobilių rinkos žinovo Tado Ratkevičiaus, vieningos privilegijų sistemos nebuvimas Lietuvoje kuria ne tik painiavą, bet ir nelygybę tarp vairuotojų.
Ekspertas atkreipia dėmesį į visiškai skirtingus reikalavimus, taikomus vairuotojams. „Vienur pakanka EV numerių ir parkavimas nemokamas, kitose savivaldybėse būtina registruoti automobilį jų svetainėje, o kai kur lengvatos suteikiamos tik savivaldybėje registruotiems gyventojams“, – situacijos chaosą apibūdina T. Ratkevičius.
Anot jo, tokia sistema sukuria absurdiškas situacijas.
„Jei gyveni už miesto ribos ar priemiestyje, nors kasdien važinėji į darbą į miestą, privilegijų negauni – belieka ieškoti būdų registruotis pas draugus ar giminaičius“, – apie vieną iš sistemos spragų pasakoja ekspertas. Jo teigimu, tokia painiava verčia vairuotojus gaišti laiką aiškinantis taisykles, užuot mėgavęsi elektromobilio privalumais.
Painiavos viršūne T. Ratkevičius laiko ir A juostų klausimą, pabrėždamas, kad net ir vairuotojų bendruomenėje sklando daugybė mitų ir nesusipratimų, o dalis vairuotojų taisyklėmis piktnaudžiauja sąmoningai arba dėl nežinojimo.
Paklaustas, ar ši painiava stabdo žmones nuo elektromobilio įsigijimo, T. Ratkevičius pateikia dvejopą atsakymą. Jis pripažįsta, kad pats pirko elektromobilį ne dėl lengvatų, o dėl detalių skaičiavimų, kurie parodė, jog tai „ženkliai pigesnis pasirinkimas“ ilguoju laikotarpiu.
„Visada sakiau, kad elektromobilis yra idealus variantas tiems, kas ieško antro automobilio šeimai. Dažniausiai tokie automobiliai naudojami važinėti mieste, todėl nemokamas parkavimas ar galimybė naudotis A juostomis tampa labai svarbia paskata priimant sprendimą įsigyti tokį automobilį“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, T. Ratkevičius mano, kad masinei plėtrai svarbiausi yra ne patogumai, o finansai. Anot jo, privilegijos veikia kaip gera reklama, tačiau nėra lemiamas veiksnys daugumai šeimų.
„Manau, kad devyniais atvejais iš dešimties žmonės elektromobilį renkasi dėl finansinių priežasčių. Kai vis daugiau vairuotojų supras, jog įsigyti ir išlaikyti elektromobilį kainuoja mažiau, tai taps pagrindiniu lūžio tašku, po kurio jų gatvėse matysime gerokai daugiau“, – prognozuoja specialistas.
Ministerijos planuose – kiti prioritetai
Siekiant išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje susidarė tokia nenuosekli elektromobilių privilegijų sistema ir ar ateityje planuojama ją standartizuoti, su šiais klausimais kreipėmės į Susisiekimo ministeriją.
Pasak Susisiekimo ministerijos patarėjo Luko Paškevičiaus, ministerija palaiko kiekvienos savivaldybės teisę savarankiškai nuspręsti, kokias ir kokiomis sąlygomis taikyti lengvatas elektromobiliams.
„Ministras Eugenijus Sabutis palaiko savivaldos savarankiškumą ir mano, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, turi būti išlaikyta praktika, kai savivaldybėms suteikiama teisė taikyti lengvatas elektromobiliams. Pavyzdžiui, leisti jais važiuoti pažymėtomis viešojo transporto juostomis arba taikyti lengvatas parkavimui“, – aiškina ministro patarėjas.
Anot ministerijos atstovo, toks individualus požiūris yra būtinas, nes kiekviena savivaldybė veikia skirtingomis sąlygomis.
„Miestai skiriasi savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, registruotų transporto priemonių kiekiu, eismo intensyvumu bei elektromobilių paplitimu. Taigi, 60 skirtingų savivaldybių, 60 skirtingų poreikių ir galimybių, kuriuos reikia išgirsti ir suprasti“, – pabrėžia L. Paškevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia praktika taikoma ir kitur Europoje, pavyzdžiui, Vokietijos ir Ispanijos didmiesčiuose, kur taisyklės taip pat skiriasi.
Paklaustas apie ilgalaikę valstybės strategiją, ministro patarėjas patvirtino, jog šiuo metu nėra planų standartizuoti parkavimo ar A juostų lengvatų visoje Lietuvoje. Savivaldybės yra skatinamos pačios vertinti situaciją ir „taikyti minkštąsias elektromobilių skatinimo priemones kaip įmanoma ilgiau“.
Anot jo, nacionaliniu lygiu valstybė koncentruojasi į kitą, svarbesnį prioritetą – privalomų ES reikalavimų įgyvendinimą, t. y. viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
