REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar nepasibaigus žiemai ūkininkai skaičiuoja didelius nuostolius dėl iššalusių žiemkenčių ir jau ruošiasi spartesnei pavasario sėjai. Pasak augalininkystės ekspertų, žieminių kviečių netektys gali būti mažesnės, o žieminiai rapsai, kurių buvo pasėta kaip niekada daug, kai kur pražuvo.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai rudenį ūkininkai surizikavo ir rapsų pasėjo net trečdaliu daugiau, nors po 2010-ųjų ir 2011-ųjų žiemos nuostolių ne vienas jų buvo atsisakęs. Staiga padidinti šių pasėlių plotus paskatino ES sprendimas, draudžiantis nuo 2014 metų naudoti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas. Gali būti, kad pagundai grįžti prie gausesnį derlių subrandinančių žieminių rapsų daug kas neatsispyrė ir todėl, kad dvi pastarąsias žiemas jie puikiai peržiemojo.

REKLAMA

Dirba ne saldainių fabrike

„Regis, šiuos metus javų ir rapsų augintojams teks prisiminti kaip vienus nepalankiausių. Tačiau ūkininkai žino, kad dirba ne saldainių fabrike“, – sakė stambaus ūkio savininkas Zigmantas Aleksandravičius. Anot kupiškėno, dabar vaizdas laukuose griebia už širdies: ištisai ruduoja ar net boluoja šalčių pakąsti pasėliai. Ūkininkas sėjo apie 700 ha žieminių rapsų ir apie 1 000 ha žieminių kviečių. „Būtų stebuklas, jei iš rapsų kas liktų, o kviečiai gal dar kiek atsigaus. Išsikasėme mėginių, kuriuos jau 5 dienas laikome šiltoje vietoje. Matysime, ar jie parodys gyvybės ženklų, ar ne. Dar žiema nesibaigė, tad kol kas anksti vertinti, kas liko iš žiemkenčių. Jiems pavojinga būtų, jei dienomis gerokai sušiltų, o naktimis atšaltų. Tai pribaigtų augalus. Tačiau tikėkimės, kad taip nebus“, – svarstė optimizmo nepraradęs ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Z.Aleksandravičius sakė, kad per daug nedejavo dėl nuostolių, o sukvietęs ūkio darbuotojus liepė ruoštis spartesnei pavasario sėjai. „Kiek ir ko reikės atsėti, matysime, kai augalai pradės vegetuoti. Tačiau jau dabar psichologiškai nusiteikėme, kad pavasarį bus daugiau darbo. Dabar aktyviai remontuojame techniką ir ruošiame padargus. Jau esame nekart pamokyti, tad ir sėklų turime pasilikę“, – teigė dėl gamtos siunčiamų išbandymų neverkšlenantis ūkininkas.

Pasėliai ruduoja

Daugiau padirbėti pavasarį nusiteikinėja ir Biržų rajono ūkininkas Henrikas Bertulis. „Vaizdas labai liūdnas: visi pasėliai iššalę, laukai ruduoja. Ir kaimynai jau prašo sėklų žiemkenčiams atsėti“, – atsiduso prie pat Latvijos sienos ūkininkaujantis biržietis, rudenį pasėjęs 300 ha žieminių kviečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

H.Bertulis sakė, kad auginti žieminius rapsus jau nerizikuoja, o žieminių kviečių veisles renkasi pagal atsparumą šalčiui. Rudenį sėjo 3 jau išbandytų veislių, tarp jų ir lietuviškų, žieminius kviečius. „Atrodo, visų veislių kviečiai neištvėrė besniegių šalčių. Nesvarbu, ar visi iššalo, ar tik pusė, reikės atsėti. Nieko gero nebūna iš apšalusių ir išretėjusių pasėlių“, – aiškino ūkininkas.

Anot biržiečio, ūkininkams tenka susitaikyti su nuostoliais, nes gamta vis labiau neprognozuojama. Jis nesitiki ir pasėlių draudimo pagalbos. „Draudimo įmokos nemažos, o išmokos irgi panašios. Tad geriau negaišti laiko“, – pastebėjo jis.

REKLAMA

Draudimo paslaugomis nusivylęs ir Z.Aleksandravičius. „Atsisakiau draudimo. Manau, kad draudimo kompanija pasielgė nesolidžiai ir nekorektiškai, padidinusi draudimo įkainius tiems, kurie yra nukentėję nuo šalnų ir gavę išmokas. Palaikiau šią kompaniją, kai jį skverbėsi į mūsų rinką, o dabar protestuoju ir nedraudžiu pasėlių“, – tarstelėjo ūkininkas.

Apsaugojo sniegas

Peržiemojusiais pasėliais nesiskundė Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas. „Mūsų krašte buvo sniego, kuris apsaugojo nuo didesnio iššalimo. Kviečių gal bus pražuvę iki 10 proc., o rapsai, atrodo, bus gerai peržiemoję“, – pastebėjo ūkininkas.

REKLAMA

Jis įsigudrinęs parinkti vietą žiemkenčiams. Šalčiams jautresnius rapsus sėjo miškais apsuptuose laukuose, kur vėjas taip nenupusto sniego nuo pasėlių. Kviečiai augo atviresnėse vietose, todėl mažiau sniegu pridengtus augalus bus pakandę šalčiai.

V.Ąžuolas pabrėžė, kad išsaugoti žiemkenčius padeda ir tinkami pasėlių priežiūros sprendimai. „Reikia laiku pasėti ir laiku bei tinkamai patręšti pasėlius rudenį. Jei to laikaisi, net ir prastesnę žiemą augalai turi daugiau šansų išgyventi“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkų atmintis trumpa

Po šaltų žiemų ne vienas ūkininkas metė auginti šalčiams jautrius žieminius rapsus. Tačiau pernai rudenį jų buvo pasėta kaip niekada daug. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2013 m. žieminių rapsų buvo deklaruota apie 118,8 tūkst. ha, o 2012 m. – 78,3 tūkst. ha. Didinti jų plotus paskatino tai, kad pernai ES buvo uždrausta nuo 2014 m. naudoti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas. Šie pesticidai sudygusius rapsus apsaugo nuo didžiausių kenkėjų – spragių. Jos ypač pavojingos vasariniams rapsams. Todėl, regis, ūkininkai planavo sėti daugiau žieminių, bet mažiau vasarinių rapsų.

REKLAMA

Z.Aleksandravičius užtikrino, kad uždraudimas naudoti pesticidus jo planams neturėjo įtakos. „Žieminius rapsus sėjau ir sėsiu, nors tenka susitaikyti, kad kas trejus metus jie pražūva. Bet jie turi pranašumų: yra derlingesni, anksčiau kuliami. Kita vertus, jei pavasaris sausas, o pastaraisiais metais toks ir būna, reikia spėriai pasėti vasarinius, kol dar yra drėgmės. Kai sėjami didesni plotai, sunku suspėti“, – aiškino ūkininkas.

Kupiškėnas pastebėjo, kad iš nelaimių reikia pasimokyti. „Mes jau ne kartą patyrėme, kad derlingos veislės neatlaiko mūsų žiemų. Yra tokių veislių kviečių, kurių iš vieno hektaro prikuliama iki 10 tonų. Bet jos bijo šalčių. Tačiau mūsų ūkininkų atmintis trumpa“, – samprotavo ūkininkas.

REKLAMA

Jis pats nuolat išbando naujas veisles. Rudenį pasėjo 14 veislių rapsus ir 7 veislių kviečius. „Rinkausi atspariausias. Reklaminiame lankstinuke parodyta, kad pasėliai ir lede auga. Jei kurie bus atsilaikę, vėl sėsiu. O nušalusių pasėlių veisles be gailesčio brauksiu iš sąrašo“, – teigė Z.Aleksandravičius.

Šalčiai buvo pražūtingi rapsams

Ne vieną žiemkenčių lauką apžiūrėjęs agronomijos mokslų daktaras Daivas Malinauskas pastebėjo, kad pasėlių pakenkimo lygis priklauso nuo regiono ir dirvožemio. Anot jo, pirmiausia daug nuostolių gali būti Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Joniškio, Pakruojo rajonuose – ten, kur buvo menka sniego danga. Nepalankios sąlygos žiemkenčiams buvo ir Suvalkijoje. Šiek tiek daugiau sniego pasėlius dengė dalyje Panevėžio rajono, Radviliškio, Kėdainių kraštuose ir kt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dvidešimt dienų trukę šalčiai, kai temperatūra laikėsi nuo12 iki 20 laipsnių, ir nuo 40 cm iki metro siekęs įšalas buvo pražūtingi rapsams. Šiai kultūrai kritinis yra 14 dienų trunkantis šaltis. Tačiau dar negalima tvirtinti, kad rapsai visur žuvo. Kiek palankesnė aplinkybė buvo ta, kad pūtė ne toks žvarbus rytų vėjas, buvo žema santykinė oro drėgmė. Geriau peržiemoti turėjo kviečiai, kurie yra atsparesni ir gali atlaikyti iki 20 dienų trunkantį šaltį“, – aiškino augalininkystės ekspertas.

Jis pabrėžė, kad žiemkenčių būklė priklausys ir nuo sėklų kokybės bei taikytų agrotechninių reikalavimų. „Yra daug įvairių produktų, kuriuos tinkamai panaudojus augalai sustiprėja, geriau pasiruošia žiemoti ir geriau atsilaiko nepalankiomis sąlygomis. Kas juos bus panaudoję, patirs mažiau nuostolių. Gruodį ir sausį pasėliai buvo labai gražūs, tačiau šalčiai padarė savo“, – sakė D.Malinauskas.

REKLAMA

Augalininkystės ekspertas kol kas negalėjo įvertinti, kiek žiemkenčių pasėlių gali tekti atsėti. „Bus aišku, kai prasidės augalų vegetacija. Iki to laiko gamta gali padėti žiemkenčiams atsigauti arba gali pakenkti. Jei 30–40 dienų nebūtų labai saulėtos ir pakaktų drėgmės, dar nepražuvę augalai atsitiestų“, – aiškino agronomijos mokslų daktaras.

Kiekvienas ūkininkas, įvertinęs išlaidas ir galimas pajamas, nuspręs, persėti žiemkenčius ar nepersėti. Specialistas patarė suskaičiuoti, kiek sveikų kviečių ūglių yra kvadratiniame metre. Jei jų yra 150, tinkamai patręšus ir apsaugojus nuo ligų, galima gauti 3 tonas iš hektaro.

REKLAMA

D.Malinauskas pripažino, kad nei ūkininkai, nei mokslininkai neturi daug patirties, kad galėtų įvertinti įvairių sąlygų įtaką žieminiams rapsams. Mat ši kultūra Lietuvoje plačiau auginama nuo 2 000 metų.

„Kasmet atliekami gamybiniai bandymai. Šiemet Kėdainių rajone išbandome 18 veislių žieminius rapsus. Šių bandymų tikslas – paruošti rapsus žiemoti tokiomis sąlygomis, kai dideli šalčiai ir nėra sniego. Kol kas dar negalima įvertinti, kaip jie atsilaikė tokiomis sąlygimis. Tačiau dabar jie atrodo geriau, palyginti su kitais kaimynystėje augančiais pasėliais“, – sakė mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Komentaras

Optimizmas prigeso

Dr. Vytautas Ruzgas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius

Sausio pradžioje džiaugėmės kviečiais, o dabar mūsų optimizmas prigeso. Tačiau dar anksti vertinti, kiek žalos padarė šalčiai. Kur buvo daugiau sniego, pasėliai labiau žaliuoja, jie gali atsitiesti. Kėdainių, Kauno kraštuose, Žemaitijos link neturėtų būti daug iššalusių žiemkenčių. Sniego nebuvo Šiaurės Lietuvoje, tad čia prasčiau. Štai važiuodamas iš Panevėžio į Kėdainius pakelyje mačiau ir žuvusių rapsų, ir daugiau ar mažiau žaliuojančių kviečių laukus. Aišku, labiau nukentėję bus derlingų veislių kviečiai, nes jie ne tokie atsparūs šalčiams. Visi ūkininkai dabar nori kuo gausesnio derliaus. Tačiau jei naujos veislės kviečių galima išauginti viena tona daugiau, jos atsparumas šalčiui vienu balu mažesnis, o jei 2 tonomis daugiau, atsparumas šalčiui 2 balais mažesnis. Tokios veislės, kuri būtų ir labai derlinga, ir atspari šalčiams, ir pavasarinėms ligoms, kol kas nėra. Iššąla ir atspariausia senoji mūsų ‘Širvinta’.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų