pasėliai

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai (EK).  „Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, –  Žemės ūkio minister...

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ūkininkams kylantys klausimai ir problemos dėl pasėlių deklaravimo yra natūralus procesas, o deklaravimo sėkmę ji vertins ne pagal atskirus jo epizodus.  „Tokie procesai niekada nebūna be jokių problemų, neatsimenu, kada būtų nebuvę jokių problemų ir dėl pačių problemų buvimo ar klausimų, čia yra natūralus dalykas.

Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo laikui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jį žada pratęsti iki birželio 30 dienos.  Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. hektarų patvirtinta 2,4 mln. hektarų ploto.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Ketvirtą savaitę vykstant pasėlių deklaravimui pagal naują taisykles, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiuo metu jau patvirtinta beveik 16 tūkst. paraiškų.  Anot jo, pirmosios paraiškos apima nedaug hektarų, tačiau jų skaičius palaipsniui auga.  „Vidurkis pačioje pradžioje buvo 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja prie 10 hektarų, po truputį didėja deklaruotas plotas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.

Estijoje dirbamos žemės hektaro vidutinė kaina 2022-aisiais buvo 25 proc. didesnė nei 2021 metais – 5306 eurai, pranešė Estijos žemės departamentas. Kainos šuolis pernai buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, o per šį laikotarpį dirbama žemės šalyje pabrango 77 procentais.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, peržiūrėtas ir atnaujintas pareiškėjams nemažai klausimų sukėlęs paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis. Žemės ūkio ministerija praneša, kad kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nusprendė sumažinti sluoksnio apimtį ir jame palikti tik daugiametes pievas ir šlapynes. Atnaujintas sluoksnis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turėtų būti matomas jau kitą savaitę.