REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieššventinis laikotarpis ir artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai turėtų būti gana džiaugsmingas metas, tačiau toli gražu ne visiems. Kaip neperdegti ruošiantis didžiosioms metų šventėms ir spėti tai, ką planuojate, pokalbis su psichologu ir knygos „Staigmena gyventi“ autoriumi Pauliumi Rakštiku.

Prieššventinis laikotarpis ir artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai turėtų būti gana džiaugsmingas metas, tačiau toli gražu ne visiems. Kaip neperdegti ruošiantis didžiosioms metų šventėms ir spėti tai, ką planuojate, pokalbis su psichologu ir knygos „Staigmena gyventi“ autoriumi Pauliumi Rakštiku.

Kalėdos yra džiaugsminga šventė, deja, kai kuriems žmonėms Kalėdos asocijuojasi su stresu, nes joms reikia ruoštis. Gal Jūs žinote, kaip galima būtų suvaldyti stresą?

Labai svarbu užduoti sau klausimą: „kas man yra šventės?”. Ar šventės yra apie jausmą: susikaupimas, laukimas, metų apžvalga bei reziumavimas, buvimas su šeima, ar Kalėdos yra darbas. Pastebiu, kad žmonės klausia tų pačių klausimų kiekvienais metais: kaip nurimti? Tai rodo, jog žmonės nelinkę mokytis, visus metus mes intensyviai bėgdami dirbame, lygiai taip pat mes ir į tas šventes įbėgame. O jeigu šventės yra labiau jausmas – tai svarbu suvokti, kad jausmas yra tai, kaip mes elgiamės, mąstome. Jei norime greitų atsakymų, galima tiesiog pasakyti – „nurimk”, bet visi žinome, kad tai neveikia. Kalbant apie konkrečius žingsnius, linkiu prisiminti, kad laikas, tai – proto kuriama būsena, skubėjimas gimsta galvoje, jo nėra išorėje. Jeigu mes tokius dalykus kontroliuotume galvoje, tada gal ir nepasiduotumėm tam skubėjimo impulsui, kad reikia daug visko padaryti.

Bet jei vienam šeimos nariui šventės yra apie jausmą, o kitam apie darbą, tai kaip tada tokią situaciją suderinti? Ar įmanoma tai padaryti?

REKLAMA
REKLAMA

Todėl aš ir pradėjau nuo klausimo, kas man yra šventės, bet šį klausimą lygiai taip pat galime užduoti ir savo šeimos nariams – pasiteirauti jų, kaip mes ruošimės joms. Taip pat linkiu visiems besiklausantiems įsidėmėti, kad mes nespėsime visko, ką norime, pasidaryti iki švenčių. Kalbu tiems, kurie gyvena įtemptai ir nuolat skuba. Ir atsispiriant nuo to, kad mes nespėsime visko padaryti, gal reikėtų išsirikiuoti visus darbus ir pažiūrėti, ką tikrai labai svarbu suspėti, o kurie darbai gali palaukti. Mes dažnai susikuriame tą būseną, kurios realybėje net nėra – kad privalome kažką spėti. Gal verta aprėpti tuos darbus, kurie padeda kurti šventinę nuotaiką? Gal vertėtų atidėti darbinius reikalus ir skirti laiko dovanų paieškai, nes statistika kiekvienais metais rodo tą patį – visi lekia į parduotuves paskutinę savaitę. Tad reikia susidėlioti prioritetus – gal geriau atlikti tuos darbus, kurie man padeda ruoštis šventėms ir kurti Kalėdinę dvasią, o ne bandyti suspėti daryti nebaigtus darbus.

REKLAMA

Kyla klausimas, kodėl žmonės nepasimoko iš savo klaidų ir kiekvienais metais pasilieka viską paskutinei minutei? Gal kai kuriems žmonėms patinka tas stresas?

Nemanau, kad patinka, nes visi klausia, kaip su juo tvarkytis, bet pirmoje klausimo dalyje yra atsakymas, kodėl taip yra. Ramybės, bendrumo jausmas – tai yra įgūdis, o ne momentiniai dalykai, šiam jausmui reikia ruoštis. Mes esame linkę šventes, atostogas praleisti taip, kaip mes esame linkę apskritai gyventi –  šventes švenčiame taip, kaip gyvename, atostogaujame taip, kaip gyvename. Jeigu mes kasdienybėje nesusitvarkom su nerimu ir stresu, tai neįmanoma, kad susitvarkysime ir per šventinį laikotarpį. Žmonės traktuodami tą sustojimą ir nusiraminimą kaip labai lengvą dalyką dažnai nusivilia, nes šiems dalykams reikalingas įdirbis.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek reikia žmogui laiko, kad jis turėtų sveikus planavimo įgūdžius?

Mes Kalėdoms galime pradėti ruoštis dabar – tik aš kalbu apie kitas Kalėdas. Nes jei matau, kad vėl šiais metais nesusitvarkau, turiu per daug darbų, tai gal tai yra pats tinkamiausias metas pagalvoti apie kitas Kalėdas. Metai gali atrodyti daug, tačiau žmonės yra linkę sumažinti šių žodžių svarbą, nes, pavyzdžiui, jei pasakyčiau, kad užtenka naujiems įgūdžiams įgyti dviejų mėnesių, tai žmonės tą laiką padalintų iš keturių ir galvotų, kad pabandys, jei nepavyks, tai nieko tokio, tada ir vėl atgal įšoka į automatinį režimą, vėl ateina Kalėdos, vėl skaitome, ką pataria psichologai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansininkai teigia, kad pats geriausias laikas pirkti Kalėdines dovanas yra sausis, nes tada kainos geresnės. Kalbant iš finansinės pusės, kad Kalėdos netaptų vienu dideliu nuostoliu – reikėtų nusimatyti sumą?

Aš nesu žinovas finansinių reikalų, tačiau manau, kad principai galioja panašūs: jeigu nori kontroliuoti procesus – planas yra neišvengiama to dalis. Tai atsiliepia ir mūsų emocinei būsenai, todėl finansai yra to dalis. Planavimas yra labai geras dalykas, bet tam reikia pastangų – skirti laiko, susėsti, pagalvoti. Šiaip žmonės nėra linkę dėti daug pastangų, galvoja „ai, kaip nors”, o tai labai atsiliepia tam, kaip jie vėliau jaučiasi. Reikėtų grįžti prie to „kaip nors” ir pagalvoti, kaip tikslingai reikėtų paskirstyti laiką, kad mes jį paverstume apčiuopiamu produktu.

REKLAMA

Paminėjote, jog planavimas leidžia užkirsti kelią stresui. Ką turite omeny?

Planavimas gali reikšti daug dalykų, bet jei grįžtume prie konkrečių pavyzdžių, tai jau iki likusių švenčių galime susiplanuoti laiką labai tiksliai, jei reikia, net valandos tikslumu, tačiau kviesčiau visada pasilikti pora valandų nesuplanuotų, kad jis būtų skirtas „niekam”, bet tas „niekas” iš tiesų skirtas tam tikriems dalykams, kurių nespėjame net suplanuotoje dienotvarkėje. Toks laikas amortizuoja mūsų nepamatuojamą užimtumą – mes suplanuojame darbus, susitikimus, bet yra ta dalis, kuri nuo mūsų nepriklauso – kažkas vėluoja, iš kažko negauname atsakymo, todėl visa tai kelia mums įtampą. Jei pasiliktume truputį to laiko, tada mes apsisaugotume nuo nepageidaujamų emocijų. Kalbant apie laiką iki Kalėdų, mes jį galime suplanuoti, susikurti rutiną, tik problema ta, kad teoriškai viskas suprantama, tačiau, kai žmogus realiai pabando sudėlioti struktūrą dienos, jis greitai pajunta naudą, čia kalbant apie valgymo, miego režimą, bendravimą su aplinkiniais – skubėdami mes dažniausiai tai darome eliminuodami pokalbius su artimaisiais, todėl būtų naudinga planuoti laiką, kurį ketiname skirti pabendravimui su artimaisiais, o tai irgi prisideda prie to, kaip mes jaučiamės, nes labai prastas jausmas, kai darbai atlikti, pinigai uždirbti, dovanos supirktos ir suplanuotos, o laiko artimiesiems neskirta. Dabar yra labai populiaru – dovanos JAI, dovanos JAM, iš vienos pusės, tai yra labai patogu, tačiau tai reiškia, kad aš nesistengiau ir neradau laiko pagalvoti apie savo žmoną ar kitą šeimos narį, todėl, jei mes įterpiame į kasdienybę bendravimą su artimais žmonėmis, netikėtai paskambindami jiems, palinkėdami smagių švenčių, pasikeičia ir mūsų momentinė būsena, mes suteikiame prasmės skubėjimui.

REKLAMA

Kartais atrodo, kad tas skubėjimas yra mados dalykas. Ar yra tam priežastis? O gal tai tampa mūsų kultūros dalimi?

Aš pastebėjau, kad kai žmonės sako, kad neturiu laiko, mes tai suprantame kaip savaime suvokiamą dalyką, mes net patys dažnai taip pat atsakome, kad irgi neturime laiko ir nespėjame. Bet gal taip neturėtų būti. Aš nežinau, dėl ko yra tas skubėjimas, yra tyrimai, kurie sako, kad naujosios technologijos labai prisidėjo prie tokio jausmo, didėjantys miestai irgi kuria jausmą, kad visur daug žmonių ir jie visi kažkur skuba, tai lyg ir yra tų objektyvių priežasčių, tačiau grįžčiau prie to, kad skubėjimas yra psichologinė būsena, o ne objektyvus faktas. Mes galime pasirinkti – kiek skubėsime, o planas – puiki to pradžia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra sakoma, kad prieš Naujus metus reikia pasibaigti senus darbus. Kaip galima paaiškinti tokius posakius?

Galime pagalvoti, kad seniau gyvenusiems žmonėms metų pabaiga buvo kažkoks simbolis ir gal jiems pavykdavo tuos darbus pasidaryti, tačiau aš nežinau. Derlius nuimtas, vestuvės atšoktos, tada jau tiesiog belieka laukti metų pabaigos. Kalbant apie miestus, mes tarsi perimam tuos senus modelius, tačiau kiek tai yra įmanoma – aš nežinau. Kodėl atskaitos taškas yra sausio pirma, tai, ko gero, kaip ir rugsėjo pirma – psichologiniai dalykai. Realiai, atskaitos taškas gali būti bet kuri data, nes jei tai yra psichologinė būsena, reiškia, galime ją keisti. Tokiu požiūriu – atskaitos tašku galime pasirinkti bet kurią datą, gal tuomet neprisipirksime sporto klubo abonimentų, kurie žinom, kuo baigsis. Ir tie patarimai, kurių manęs dažnai klausia, jie tarsi paguoda: „visi skuba, nėra greitų vaistų”, tai tarsi tampa patvirtinimu, kodėl aš taip jaučiuosi. Bet galime atskaitos tašką kitoje vietoje pasirinkti. Mano aplinkoje daugėja tokių atvejų, kai žmonės per Kalėdas tiesiog išvyksta ir nedaro jokių „silkių pataluose”, o daro kažką kitaip. Tai yra vienas iš būdų suteikti šventėms kitokio jausmo.

REKLAMA

Dažnai prieš šventes žmonės kalba apie prieššventinį stresą, o po jų – apie pošventinę depresiją. Kaip tai galima paaiškinti?

Prekybos centrai yra atspindys, ten visada yra proga nuolaidoms, tai žmogaus prastam jausmui irgi yra visada paaiškinimas, bet žmogui, kuris išmoksta su tuo būti, jis visada turi atsakymą, kodėl jam yra gerai, tai reiškia, kad jam nebūtinos išorinės aplinkybės, kad jis pasijustų geriau. Tai vėl mus grąžina prie to, kad žmogus nori greito rezultato, tačiau žinome, kad procesai nevyksta greitai, todėl sugrįžtame vėl prie tų dalykų, kuriems reikia valios ir pastangų – planavimas ir rutina.

Kitaip sakant, reikia jau dabar turėti planą, kaip pradėti Naujus metus?

Manau, kad tai pats laikas pagalvoti apie vasaros atostogas, artėjančias šventes, susidaryti planą. Mes su žmona turime tradiciją apmąstyti, kokie buvo metai ir susigalvoti tiek asmeniškus, tiek bendrus planus kitiems metams, net nesvarbu, pavyksta įgyvendinti juos ar ne, svarbu, kad randama laiko pokalbiui, o be to, planai ir norai kuria tam tikrą kontrolės jausmą – žinau, kur esu, žinau, kur buvau, žinau, kur noriu būti. Toks planas galimas bet kuriuo metu, tai nebūtinai turi vykti prieš naujuosius, žmonės gali kurti savas tradicijas. Bet esmė ta, kaip galima kur nors keliauti, kai nežinai, kur keliauji.

REKLAMA

Tai Jūs tiesiog metų eigoje pasitikrinate, kaip sekasi įgyvendinti planą?

Taip, pradedame nuo visų ankstesnių metų peržvelgimo. Verta rašyti ne tik džiaugsmus, verta rašyti svarbius įvykius gyvenime, nes tai didina sugyvenimo pojūtį, mes prie gyvenimo prisiliečiame per patyrimą, o prisiliesti prie jo galime tik reflektuodami. Jeigu viskas vyksta greitai ir impulsyviai, tada girdime posakius, kad nepastebėjome „kaip vaikai užaugo”. Gal tiesiog reikėjo stebėti?

Ko palinkėtumėte mūsų žiūrovams kitais metais?

Palinkėčiau atvirumo sau – nemeluoti, koks aš esu. Mes visada iš tikrųjų žinome, kokie esame, tiesiog mes visada linkę sakyti, kad esame geresni, šaunesni, tai gal tas tikrumo jausmas bus paskata pradėti tikrus pokyčius, o ne įsivaizduojamus.

Ačiū Jums už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų