REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius skelbia, kokių veiksmų imasi sostinė, kad sumažintų viruso plėtros kelius ir kaip ruošiasi rimtesniems koronaviruso atvejams Vilniuje. Meras teigė, kad jau yra numatę pastatus, kurie prireikus galėtų būti panaudoti karantinavimui ir kuria logistikos modelį.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius skelbia, kokių veiksmų imasi sostinė, kad sumažintų viruso plėtros kelius ir kaip ruošiasi rimtesniems koronaviruso atvejams Vilniuje. Meras teigė, kad jau yra numatę pastatus, kurie prireikus galėtų būti panaudoti karantinavimui ir kuria logistikos modelį.

REKLAMA

Meras R. Šimašius teigė, kad koronavirusas dalyje Europos įsisiautėjo ne juokais, Italijoje pritaikytas turbūt mastu didžiausias karantinas Europos istorijoje.

„Stebime, ruošiamės, darome daug darbų, kurių reikia dabar, ir kurių gali reikėti ateityje, jei ir pas mus turėsime kitą krizės etapą. Kas bebūtų – išlikime ramūs, virusą mes įveiksime.

Kaip konkrečiai rengiamės? Asmens sveikatos priežiūros įstaigose nukėlėme planines operacijas, kurių atlikimo pacientai gali luktelti; esame numatę pastatus, kurie prireikus galėtų būti panaudoti karantinavimui. Jei reikės, jų turėsime ir daugiau; kuriame logistikos modelį, kaip miestas galėtų užtikrinti, kad didelio karantino atveju maistas ir kitos būtinos priemonės pasiektų visus, ypač vyresnius vilniečius, kuriems jų trūks. Tikiuosi, kad čia, jei reikės, galėsime įtraukti ir nevyriausybines organizacijas, ir maisto pristatymo į namus įmones“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė R. Šimašius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, pirmasis krizės etapas jau mums už nugarų. Kai sausio mėnesį išgirdome apie pirmuosius plintančius atvejus Kinijoje, iškart ėmėmės ruoštis viruso atėjimui į Lietuvą. Užpirkome pakankamai higienos priemonių, išplatinome informaciją apie prevenciją ir pasiruošėme aktyvesniems veiksmams, jei jų prireiktų. Ir prireikė – labai greitai.

REKLAMA

„Su pirmaisiais masiniais užkrėtimais Italijoje jau buvo aišku, kad virusas pasieks mus, ir krizės valdymas turi pereiti į kitą etapą. Todėl bent jau mes, nors ir kaltinami aliarmizmu, iš karto ėmėmės aktyvesnių veiksmų. Svarbiausias uždavinys – stabdyti viruso plėtimąsi konkrečiais veiksmais. O tai reiškia ypatingai aktyvią higienos edukaciją. Galiu konstatuoti, kad bent jau Vilniuje žmonės daug geriau plauna rankas, vėdina patalpas ir žino apie virusų prevenciją. Ir tai yra esminiai dalykai, kurie padeda dabar arba tais atvejais, jei nešiotojų atsiras daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Visuomenės sąmoningumas yra kertinė priemonė viruso užkardymui, tačiau yra daugybė veiksmų, kuriais miestas šiame etape mažina viruso plėtros kelius ir ruošiasi rimtesniems atvejams: apribojome socialinių globos įstaigų lankymą, kadangi vyresniems žmonėms virusas pavojingiausias; turime sukūrę algoritmus dėl atvirų renginių. Ir tai, kad dalis viešų renginių vyko ar vyks, yra pasekmė to, kad šie algoritmai jau taikomi, o ne priešingai. Miestas tikrai neignoruoja grėsmių, tačiau į visuotinį karantiną, kaip Kinija ar Italija, neužsidaro; jau anksčiau minėjau apie dezinfekcines priemones ugdymo įstaigose, viešajame transporte, kurias lydi informacinė kampanija. Be to, sutarėme ir su daugiabučių namų administratoriais dėl dažnesnio laiptinių dezinfekavimo; siekiame, kad koronaviruso testai galėtų būti atliekami ne tik Santaros klinikose, bet ir paimant mėginius namuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis paskutinis punktas labai svarbus ir mane asmeniškai neramina. Turbūt daugelis žiniasklaidoje skaitėte įvairių patirčių, kaip atliekami tyrimai dėl koronaviruso, ir dažnai tos patirtys nelabai džiugina, o tada dar apauga gandais, ir, kas blogiausia, kai kuriuos atbaido nuo tyrimų darymosi. Dabar taikomas algoritmas nėra nei labai draugiškas pacientams, nei labai patogus gydytojams. Teoriškai medikai su pilnai izoliuotais rūbais atvažiuoja pas galimai apsikrėtųsįjį, o praktiškai neretai žmonės atkalbinėjami nuo tokio prisidavimo, pasisakę – sugaišta daug laiko, švaistoma daug išteklių transporto priemonių dezinfekcijai. Ir kyla klausimas, ar tikrai visais šiais atvejais reikia tokio ilgo kelio, kai mėginį tiesiog galima paimti namuose, paprašyti žmogaus laukti atsakymo niekur nevaikštant ir jau turint tyrimo rezultatus vežti į ligoninę arba informuoti, kad viruso nerasta?

REKLAMA

Iliustracijai galime palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pas mus mėginių ištirta 2-2,5 karto mažiau vertinant pagal gyventojų skaičių (mėginių skaičiai iki šiandienos: Lietuvoje - 275, Latvijoje - 244, Estijoje - 311). Labai noriu klysti – tikiuosi, kad kol kas mums sekasi ir todėl turime vos vieną patvirtintą viruso atvejį, o ne dėl nenoro tirtis ir rečiau atliekamų tyrimų. Bet sistema veiks dar efektyviau, jei tokie mėginiai bus paimami namuose – tikiuosi, Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tokią procedūrą nieko nelaukdamas įteisins.

Efektyvūs tyrimai → karantinas arba saviizoliacija → viruso plitimo stabdymas. Taip supaprastinai galima apibūdinti šio, antrojo, etapo tikslą. Tikiuosi, kad čia veiksime efektyviai ir Lietuvoje nereikės patirti trečiojo krizės etapo“, – rašė R. Šimašius.

REKLAMA

„Koks būtų tas trečiasis krizės etapas? Tai, kas šiuo metu vyksta Italijoje ir Kinijoje, kur viruso plitimo ribojimui reikia pasitelkti drastiškas priemones jau iš reikalo – atskirų regionų ar net šalių karantiną, rūpintis masinėmis izoliacijomis, uždarinėti viešas įstaigas, stabdyti skrydžius, atšaukti visus renginius, sukurti maisto tiekimo grandinę tiems, kurie neturi atsargų arba negali pasirūpinti maistu. Tai milžiniškas iššūkis net ir turtingiausiems miestams ir valstybėms. Rengiamės tam, jei prireiktų, bet, tikiuosi, tai bus tik apsidraudimas, kurio nepanaudosime.

Grįžtant prie šiandienos ir visuomenės sąmoningumo. Girdime visokių atvejų apie saviizoliacijos ignoravimą, jei grįžote iš karštųjų viruso regionų. Prašau visų – būkite supratingi, čia ne vieta drąsai ar pokštams. Kol kas mums ir sekasi, ir dalis prevencinių priemonių veikia, tačiau negalime tikėtis, kad taip bus iki viruso išsikvėpimo – rūpinkitės savimi, savo aplinka, kiekvienu miestiečiu. Ypač pažeidžiamiausiais – vyresniais arba lėtinėmis ligomis sergančiaisiais ar silpnesnį imunitetą turinčiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes nežinome, kaip bus toliau. Ir nežadame apsimesti, kad esame numatę priemones visiems galimiems atvejams – koronaviruso epidemija per didelė, kad būtų galima su ja efektyviai be drastiškų priemonių kovoti jai įsisiautėjus. Todėl dar kartą prašau visų – tam, kad ateityje nereikėtų drastiškų priemonių, taikykime tas mažas saugumo priemones jau dabar: rankų plovimas, dezinfekavimas, patalpų vėdinimas, saviizoliacija grįžus iš karštųjų regionų. Ir, žinoma, pagarba kitam“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė R. Šimašius.

Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų