Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja dr. Ingė Auželienė papasakojo, kokios bakterinės ligos dažniausiai puola sodo augalus.
„Galime matyti miltligę ir juodąją dėmėtligę. Ypatingai miltligė reiškiasi nebūtinai ant lapų, bet ir ant žiedų, ant pumpurų ir tikrai jau reikia imtis priemonių, kad augalas nenumestų didelės dalies lapų ir čia geriau ilgiau nebelaukti, nes ir taip yra šiek tiek pavėluota“, – sakė I. Auželienė.
Atpažinti miltligę galima pagal šiuos požymius: sunkiau skleidžiasi ar gali visai neišsiskleisti pumpurai, pažeisti žiedkočiai, lapai. I. Auželienė pridūrė, kad tokį augalą tikrai reikia gelbėti.
Kita augalus kankinanti ligų grupė – dėmėtligės.
„Kai augalas serga dėmėtlige, tada matomos tamsios dėmės ant lapų, pradžioje jos būna tik tamsios, po to matomi lapų pašviesėjimai, pageltonavimai, bet tas dėmėtumas išsilaiko visą ligos laikotarpį“, – pasakojo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja.
Ekspertė patarė, kad rožių ar kitų dekoratyvinių augalų ir taip pat daržovių apsaugai galima naudoti chemines augalų apsaugos priemones – fungicidus. Tačiau tiems, kurie nenori chemijos, gali naudoti biologines ir kartu nuo seno žinomas priemones. Tai paprasta priemonė, kurią galima rasti kone kiekvienoje namų vaistinėlėje.
„Jodą mes žinome kaip dezinfekuojančią priemonę tai lygiai taip pat ji gali mums padėti ne tik nuo žmogaus žaizdų, bet ir nuo tų pažeidimų, kurie atsiranda ant augalo.
Tik visada jodą reikia naudoti atsargiai, jis gali nudeginti, reikia žiūrėti instrukcijas. Ir tokias ne chemines priemones reikia naudoti dažniau ir paisyti oro sąlygų“, – sakė I. Auželienė.
Jodą naudoti geriausia tada, kai pastebėta miltligės pradžia – preparatą geriau naudoti ne kai liga jau labai įsisenėjusi, bet kada matomi pirmi požymiai. Anot specialistės, jodo tirpalą galima naudoti tiek rožėms, tiek pomidorams ar agurkams, bet šių daržovių lapai minkštesni, todėl tirpalo koncentracija turi būti mažesnė.
Jodo tirpalui pasigaminti reikės trijų ingredientų: vandens, pieno arba pasukų ir jodo. Vandenį ir pieną sumaišyti santykiu 9:1 (9 dalys vandens ir 1 dalis pieno ar pasukų), į išmaišytą baltą mišinį sulašinti jodo. Svarbu jo nepadauginti – į 10 litrų vandens jodo eina tik 5 ml. Tirpalą išmaišyti, dėl mažo jodo kiekio balkšva mišinio spalva net neturi pasikeisti.
Specialistė priminė, kad tokiu tirpalu neužtenka vieną kartą papurkšti ligos varginamų augalų. Geriausia augalus apipurkšti keletą kartų, tirpalą naudoti kartojant procesą kas 5 dienas.
Daugiau patarimų pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
