TV3 laidoje „Svajonių sodai“ rožių auginimo subtilybėmis dalinosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja, mokslų daktarė Elena Survilienė-Radzevičė bei įmonės „Sodo rožė“ gėlininkė, agronomė Valentina Minkienė.
Štai, ką būtina žinoti
Pati svarbiausia rožių auginimo taisyklė – pasodinti jas į kuo trąšesnę žemę. Valentina pastebi, kad žemė turi būti pralaidi vandeniui, tačiau nebūti panaši į byrantį smėlį. Anot gėlininkės, rožes, kurios auga ir vazone, ir gėlyne, reikia lieti gausiai, bet retai.
„Vienam augalui galima ir iki 10 litrų pripilti, bet šiukštu negalima lieti ant lapų, tik į žemę. Jeigu pradėsite gausiai purkšti ar norėsite karštą dieną augalą „atvėsinti“, tai iškart užpuls ligos, dėmėtligė, nubyrės lapai“, – įspėja V. Minkienė.
Jai taip pat pritaria ir dr. E. Survilienė-Radzevičė, sakydama, kad vanduo paprasčiausiai gali nudeginti augalo lapus, ant kurių vėliau galite pastebėti atsiradusių ir šviesių dėmelių.
Norint išsaugoti augalo dekoratyvumą, būtina nuo rožės nuskinti peržydėjusius lapus, kadangi tik taip paskatinsite augalą leisti naujus ūglius. Peržydėję lapai yra negyvi audiniai, kurie vėliau pradeda dar ir pūti.
Tačiau skinti nužydėjusių žiedų taip pat negalima bet kaip – tam reikia laikytis kelių svarbių taisyklių:
„Daugiažiedes ar kekines rožes reikia skinti po vieną žiedą, iš kurio vėliau išaugs kitas. Kuomet augalas pražydi, jis gali pradėti auginti naują šakelę, kurią reikės nukirpti – tai daryti turime ties sveiku penkialapiu, nukerpant viršūnėlę.“
Nužydėjusias arbatines rožes reikia kirpti žemai, kadangi tarp 5-6 lapo auga patys stipriausi ūgliai, iš kurių vėliau išaugs stiprūs, gražūs žiedai. Jeigu nukirpsite iš karto po žiedu – išaugs tik maži, silpni žiedeliai.
Valentina sako, kad vazonuose auginti galima ne tik daugiažiedes, kekines ar arbatines rožes, tačiau ir stiebines. Jas galima arba auginti dideliame vazone, arba sodinti tiesiai į gruntą.
Norint šias rožes taisyklingai prižiūrėti, reikia tik įsivaizduoti, kad vazone jos auga lygiai taip pat kaip žemės paviršiuje, tad priežiūra yra vienoda, kaip ir prižiūrint įprastą rožių krūmą.
Tinkamos trąšos – vienas svarbiausių žingsnių
Kad rožės kuo greičiau įsišaknytų ir vėliau puikiai augtų, tik pasodinus jas pavasarį reikia praturtinti trąšomis, kuriose gausu fosforo. Ši medžiaga padeda augalams greičiau prabusti, įsišaknyti. Kuo geriau rožė įsišaknys, tuo geriau ji gaus visas reikiamas maistines medžiagas ir vėliau sulauksite nuostabių jos žiedų.
„Kaip sako Valentina – „šaknys yra – duokite joms valgyti“ (juokiasi). Augalas maitinasi per šaknis lygiai taip pat, kaip ir žmogus maitinasi per burną“, – priduria dr. E. Survilienė-Radzevičė.
Be to, mokslų daktarė pastebi, kad augalų mylėtojai dažnai renkasi specializuotas, tik tam tikriems augalams skirtas trąšas.
Norint užtikrinti, kad rožės gautų visas joms reikalingas medžiagas, šiuo metu rinkoje galima rasti specialiai sukurtų vandenyje tirpių trąšų. Jos ne tik maitina augalą, tačiau ir apsaugo jį nuo visokiausių ligų. Idealu, jeigu rožė su trąšomis gauna ir kalio, ir azoto, ir fosforo, ir kitų mikroelementų.
„Rožė – gėlių karalienė, ypatinga, todėl bet koks meniu jai netinka. Rožėms skirtos trąšos turi būti subalansuotos, su visais mikroelementais ir makroelemtais, kad patenkintų visus jos augimo poreikius“, – užtvirtina dr. E. Survilienė-Radzevičė.
Be to, apsisaugoti rožėms padės ir trąšos su siera, kadangi siera, anot specialisčių, yra vienas geriausių „vaistų“ norint augalus apsaugoti nuo įvairių ligų, erkių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Svajonių sodai“.
