Mokykloms kliūva ir ukrainiečių ugdymui skiriamų papildomų lėšų tvarka – esą su ukrainiečiais dirbančių mokytojų priedams kai kuriose mokyklose lieka vos po 15–20 eurų.
Vaikai ukrainiečiai vietoj lietuvių kalbos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje turi ukrainiečių kalbos pamoką. Pradinėse klasėse besimokantiems ukrainiečiams labai patinka jų lietuviška mokykla, mokytojai, draugai, ir pati Lietuva:
„Man patinka, kad čia labai gražu, o nepatinka, kad čia labai daug lyja ir vėjuota.“
„Man patinka, kad čia švaru. Visai šiukšlių nėra.“
Kai kurie vaikai sako, kad žino ir nemažai lietuviškų žodžių.
„Aš mokausi po truputėlį. Ne taip jau ir sudėtinga“, – sako Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokinys Artiomas.
Ir visgi, kad ir kaip vaikams patiktų mokytis ir gyventi Lietuvoje, jie pasakoja, kad jiems labai ilgu Ukrainoje likusių giminaičių.
„Artimųjų, visų. – O kas pas tave liko Ukrainoje? – Močiutė, senelis, tėtis ir dar močiutė, senelis“, – kalba Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokinys Kirilas.
O vienuolikmetė Nataša į Lietuvą atvyko prieš mėnesį. Jai teko išvažiuoti iš savo gimtojo Mariupolio. Guvi ir linksma mergaitė labai giria savo dabartinę mokyklą.
„Mokykloje man labai patinka mokytojai. Pas mus mieste ne tokie geri mokytojai buvo. Puikūs čia. Noriu pabrėžti, kad su matematika labai gerai“, – tikina Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokinė Nataša.
Tiesa, mergaitei matematikos mokytis gimtajame mieste nebeliko kur.
„Mariupolyje yra pusė mano mokyklos“, – sako Nataša.
Mokyklos turi pateikti dokumentų, o jų nėra iš kur gauti
Nors Natašos ir kai kurių kitų vaikų mokyklos Ukrainoje sugriautos, dabartinės mokyklos Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos akreditavimo tarnybai turi pateikti vaikų pasiekimus tėvynėje įrodančius dokumentus. Tai vienas iš keliolikos patikrinimams reikalingas dokumentas. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad tai yra neadekvati ir bereikalinga biurokratija ir mokyklų direktoriai susiėmę už galvų laksto ir ieško, iš kur gauti įvairius popiergalius.
„Pažiūrėjau, dokumentai, dokumentai. Paskui galvojau, kaip mes juos gausime. Pradėjau kalbėti su vienais, su kitais. Sako: mokyklos nebėra. Mes nepaprašėm tos pažymos“, – teigia Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Visgi švietimo, mokslo ir sporto ministrė ramina, kad ukrainiečių vaikų pasiekimus įrodančių dokumentų nereikalaus.
„Daugeliu atvejų, jų neįmanoma gauti. Tai yra įprasta procedūra. Tai ministerija seniai yra išplatinusi šitą informaciją. Man keista, kad kažkas to teiraujasi. Mokyklos pačios turi teisę ir galimybę įsivertinti mokinio pasiekimus“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos istorijos mokytoja Auksė rodo, kokias užduotis paruošė ukrainiečių vaikams. Pati mokytoja jas į ukrainiečių kalbą ir vertė.
„Taip, tai kainuoja didesnį pasiruošimo laiką. Asmeniškai aš ruošiu užduočių lapus kiekvienai pamokai su atskiromis užduotimis. Kai vaikai dirba su pratybų sąsiuviniais, ukrainiečiai dirba su užduočių lapais. Ar tai yra didžiulis krūvis? Aš įvardinčiau normaliai didžiulis“, – kalba istorijos mokytoja Auksė Michailinaitė.
Tiesa, už papildomą darbą su ukrainiečių vaikais mokytojai progimnazijoje gavo tik simbolinį mokestį.
„Išmokėti mes galėjome labai nedaug. 15–20, 25 eurai. Priklausomai nuo to, kiek vaikų klasėje“, – sako R. Remeika.
„Mūsų savanorystės forma galbūt yra tokia. Kažkas dirba pabėgėlių centre. Kažkas renka rūbus, kažkas perka ginklus, renka pinigus ginklams. Mes dirbam tokia tvarka“, – kalba A. Michailinaitė.
Pačios mokyklos sprendžia, kaip paskirtys iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomai gautas lėšas už ukrainiečių ugdymą. Tačiau, anot progimnazijos direktoriaus, jie papildomai samdė ukrainiečius mokytojus ir padėjėjus, psichologus, meno terapijos specialistus vaikams, tad didesniems mokytojų priedams už papildomą darbą lėšų ir nebeliko. Nors jas perskirsčius, pasak direktoriaus, mokytojams galima būti sumokėti ir daugiau. Esą dabar su ukrainiečiais dirbančios lietuviškos mokyklos turi daugiau įvairiausių išlaidų nei tą patį darančios rusiškos mokyklos.
„Daugelis vaikų buvo nukreipiama į rusiškas mokyklas ir ten skiriamos didelės lėšos mokytojų padėjėjams ir taip toliau, ir taip toliau, kai to mažiausiai reikia, nes ten jie rusiškai mokomi. Ne taip, kaip mes mokome. 2 kalbos klasėje, 3 kalbos klasėje. Ir galbūt tie pinigai yra ir menki, tai juos kitaip reikėtų ir perskirstyti“, – teigia R. Remeika.
„Mes tikrai peržvelgti neplanuojame. Yra aiškiai valstybės nustatytas finansavimas ir taip, kaip mes finansuojame, manome, kad taip yra teisinga. Tikrai dabar būtų sudėtinga skirstyti, kažkur išskirti kažkokias mokyklas“, – aiškina J. Šiugždinienė.
Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė beveik 7 milijonus eurų. Lėšos bus skirtos vaikų ugdymui ir pavėžėjimui į mokyklas finansuoti iki šių mokslo metų pabaigos.
