Pirmiausia, šioje situacijoje pralaimės valstybė, sako Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga.
„Tai yra lygioje vietoje sukurtas supriešinimas, yra kultūros bendruomenės nepasitenkinimas ir labai gilus ne tik nepasitenkinimas, bet ir nusivylimas. Tai yra faktai, kurie atskleidžia, kad mūsų aukščiausieji vadovai nesupranta atsakomybės ir dažnai painiojasi, prieštarauja patys sau“, – komentavo jis.
Savo ruožtu Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili Lietuvos politikoje pastebi išryškėjusį neigiamą reiškinį.
„Šią akimirką apskritai susiduriame su politikos labai dideliu profesionalizacijos trūkumu arba, labai nesinori to žodžio minėti, bet kol kas kitas net ir neateina į galvą, – degradacija“, – teigė ji.
Politologė paaiškina, kad skiriant politikus į svarbius postus galioja tam tikros tvarkos ir taisyklės, todėl iš valstybės vadovų tikimasi, kad jie turės moralinę atsakomybę į ministrus pasiūlyti kvalifikuotus ir kompetentingus kolegas.
Todėl viešumoje girdimi argumentai, esą anksčiau yra buvę dar blogesnių ministrų, G. Burbulytės-Tsiskarishvili neįtikina.
„Be abejo, jeigu mes gilinsimės į praeitį, visada galima sakyti, kad taip, yra buvę ir blogiau. Bet mes juk norime, kad visgi būtų geriau. Juolab kad sąlygos tobulėti dabar yra tikrai žymiai geresnės“, – akcentavo politologė.
„Čia ir slypi didžiausia problema, kurią aš matau Lietuvoje ir tai nėra susiję vien tik su kultūros ministru – apskritai yra labai didelio politikos profesionalizacijos silpnėjimo tendencija“, – prdūrė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Daugiausiai išloš viena partija
Tuo metu laimėtojais šioje situacijoje greičiausiai taps gerai žinoma politinė jėga.
„Iš tiesų „Nemuno aušra“, kuri yra partija, surenkanti tuos vadinamus protesto balsus. Surinkti tuos balsus pretenduoja dažnai ne viena partija“, – kalbėjo S. Spurga.
„Viskas prasidėjo nuo antisemitinių šūkių ir, tiesą sakant, būkim biedni, bet teisingi, kai mes smerkėme, tuomet Žemaitaičio reitingai pašoko, o dabar bet ką bus galima šnekėti, bet kokius šūkius mesti“, – pridūrė politologas.
Šiuo metu „Nemuno aušra“ yra viena dažniausiai viešumoje minimų partijų, o jos lyderis R. Žemaitaitis gauna daug eterio laiko. Tai prisideda prie to, kad „aušriečiai“ augintų savo populiarumą ir rinkėjų ratą.
„Tie, kurie iš tikrųjų nepatenkinti, kurie skeptiškai žiūri į valstybę dėl vienų ar kitų priežasčių, kurie nusivylė tradicinėmis partijomis, tai žinoma, visi rinksis „Nemuno aušrą“, – kalbėjo S. Spurga.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili sutinka su svarstymais, kad „Nemuno aušra“ dėl kilusio šaršalo gali stipriai išlošti.
„Ir natūralu, kad jos lyderis tikrai didelę dalį savo rinkimų kampanijos grindė būtent to vadinamojo „priešo“ ieškojimu. Tai yra populistinės politikos politikų veikimas.
Dabar „priešai“ jau kaip ir yra, kyla kažkas, kviečiantis į kovą prieš juos, tad natūralu, kad tai tik padeda susitekti politinei jėgai“, – komentavo politologė.
Visgi ji atsargiai vertina teiginius, kad R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ gaus daugiausiai naudos. Pašnekovės manymu, Lietuvos visuomenė yra pakankamai brandi, todėl daliai žmonių tai, ką daro „aušriečiai“, yra nepriimtina.
„Tada ant svarstyklių lėkščių mes dedame: iš vienos pusės to „priešo“ ieškojimo naratyvą, iš kitos pusės tai, kad visuomenė yra priešinama dirbtinai. Man atrodo, kad daliai visuomenės tai yra labai nepriimtinas dalykas ir aš visgi atsargiai vertinčiau, ar tikrai ponas Žemaitaitis yra tikrasis laimėtojas“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mato protestų pabaigą – jie tiesiog išsikvėps?
Šiuo metu vienas po kito protestuoja kultūros atstovai: vieni nebekviečia į renginius ministro ir prezidento, kiti atsistoja su plakatais, treti išsako savo poziciją, bet pasirodymų nestabdo.
Tačiau ekspertai pastebi, kad kultūors bendruomenės protestai gali neatnešti norimo rezultato. Viena iš priežasčių – nėra vieno aiškaus protestų organizatoriaus, kuris vienytų protestuojančius.
„Jie neturi nei organizacijos, nei požymio, kad jie veikia vieningai ir kad jie turi būti vieningi“, – įžvalgomis dalijos S. Spurga.
„Viskas jų grindžiama ne kažkokios organizacijos valdymu ir nurodymais, kad kažkas turi paklusti ir vykdyti boikotus, o tai susideda iš atskirų iniciatyvų, iš atskirų nuomonės, pozicijos pareiškimų. Matyt, taip ir klostysis (situacija – red. past.), deja, bet tikėtina, kad klostysis ilgą laiką ir tai atitinkamai atneš nemažai žalos“, – dėstė jis.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad be lyderių kultūros bendruomenės protestai gali išsikvėpti.
„Mes dar neturime labai gilių protesto tradicijų ir natūralu, kad kiekvienas protestas, koks jis bebūtų, – ar kalbėtume apie mokytojus, policijos darbuotojus ar ūkininkus – reikalauja laiko, energijos ir, aišku, finansų. Nes žmonės yra atitraukiami nuo darbų, atitinkamai gali mažėti jų atlyginimai ir t. t. Dėl to natūralu, kad protesto akcijos turi tendenciją išsikvėpti, ypač jeigu trūksta centralizuotos arba aiškios lyderystės“, – sakė politologė.
Taip pat, anot ekspertės, labai svarbūs reikalavimai – ko konkrečiai iš valdžios reikalauja kultūros atstovai?
„Jeigu jie yra nesuprantami arba mažiau suprantami tiek pačių protestuotojų, tiek ir plačiosios visuomenės, natūralu, kad tada protestas irgi gali išsikvėpti“, – kalbėjo ji.
„Aš matau pakankamai daug rizikos, kad gali ir nepavykti pasiekti tų tikslų, kuriuos šiandien yra išsikėlę protestuotojai“, – apibendrino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paneigė prezidento žodžius
Prezidentas Gitanas Nausėda užsimena apie bandomąjį laikotarpį kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui – esą jis per kelis artimiausius mėnesius turės įrodyti, kad gali veiksmingai dirbti.
S. Spurga tokias prezidento kalbas kritikuoja. Politologas primena, kad prezidentas pats savo nuožiūra negali atleisti ministro, tai turi būti padaryta ministro pirmininko teikimu.
Be to, šalies vadovas nekalba apie tai, kokiais kriterijais būtų vertinamas I. Adomavičiaus darbas.
„Atleisti ministrą, kad jis blogai dirba, nėra tokių kriterijų, nėra tokio mechanizmo. Kaip ten bebūtų, turi būti kažkokie motyvai“, – teigė S. Spurga.
„Visi suprantame, kad po mėnesio reikalauti iš ministro rezultatų neišeina. Neišeina ir po dviejų mėnesių, ir po trijų mėnesių, nes ministerijoje veiklos nevyksta taip sparčiai“, – pabrėžė jis.
Kitas dalykas, atleisti ministrą nėra tik premjero ir prezidento reikalas. Šalia egzistuoja daug kitų dedamųjų: tai, kas parašyta koalicinėje sutartyje, ką susitaria partijos koalicijos partnerės, kokia yra ministro pirmininko, socialdemokratų pozicija ir kt.
„Tai nėra taip, kad, kaip sako prezidentas, įveskime bandomąjį laikotarpį ir po jo atleiskime. Taip nėra“, – pabrėžė S. Spurga.
„Iš tikrųjų reikėtų pasakyti, ko tiksliai norime, bent jau ką įmanoma įvardyti, bet čia susidėlioja bendras paveikslėlis. Kai nėra tinkamo valdymo, tinkamų kriterijų, tinkamos atsakomybės, štai taip ir neatsakingai kalbame: mes paskyrėme, dabar atleisime ir taip toliau“, – kalbėjo politologas.
Tuo metu G. Burbulytė-Tsiskarishivili sako, kad ministro pakeitimas suradus kitą tinkamą kandidatą nėra labai sudėtingas ar teisiškai stipriai apribotas procesas: „Norint visada galima tai padaryti.“
Šiuo atveju viskas priklauso nuo premjero valios, tačiau situaciją apsunkina du dalykai.
„Pirmiausia, ar atsiras noras (pakeisti minsitrą – red. past.), nes puikiai suprantame, kad tiek, kiek mes matome viešojoje erdvėje, ministerijų keitimas vyko dėl tam tikrų svarių priežasčių. Vadinasi, susikeitimas paskutinę akimirką“, – komentavo politologė.
„Kitas dalykas yra kandidatas – o kas būtų tas visiems tinkantis asmuo?“ – retoriškai klausė ji.
Baranauskas įžvelgia gudrų Žemaitaičio planą
Nors naujasis kultūros ministras I. Adomavičius gauna didžiausią bangą kritikos strėlių, šioje situacijoje laimės Remigijus Žemaitaitis, sako komunikacijos ekspertas, „Winning“ agentūros įkūrėjas Andrius Baranauskas.
Feisbuke jis pasidalino komentaru, kaip, jo manymu, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis ne tik gaus populiarumo, bet ir mobilizuos savo rinkėjus.
„Taip, durnas ministras. Taip, išlėks – visi anksčiau ar vėliau išlekia.
Taip, džiaugsis visi protestavę – ir taip, labiausiai džiaugsis Remigijus“, – akcentuoja A. Baranauskas.
Anot komunikacijos eksperto, R. Žemaitaitis išlos per visą šią istoriją su kultūros ministru užsiaugindamas savo rinkėjų ratą ir susirinkdamas jų palaikymą.
„Šarūnas Černiauskas jau rašė apie įtarimą, kad visa šita istorija gali turėt visai kitą tikslą. Tik tas tikslas paprastesnis, Šarai: naujos galios šiandien ir nauji balsai rytoj.
Nes aišku, kad specialiai jis įkišo tokį kandidatą – ir aišku, kad ras ko paprašyti iš koalicijos partnerių nusileisdamas dėl jo. Rezultate gaus papildomos įtakos“, – dėsto A. Baranauskas.
Šalia šalia trumpalaikės pergalės, anot A. Baranausko, R. Žemaitaitis turi progą susirinkti ilgalaikę sėkmę – rinkėjų balsus.
„Vėl pasileis tekinas per visus tuos kaimus, vėl kalbins praeivius Šeškinėje, Vilijampolėje ar kokiam Rietave. Vėl pasakos, kad elitas pasipriešino jų, dorų žmonių, išrinktai valdžiai, kad siuntinėjo nac#ui, kad menkino jų rinktą Prezidentą. Vėl šypsosis, skaičiuodamas naujus balsus“, – dėsto A. Baranauskas.
Nausėda kalba apie bandomąjį laikotarpį Adomavičiui
G. Nausėda sako, kad naujasis kultūros ministras „aušrietis“ Ignotas Adomavičius per kelis artimiausius mėnesius turės įrodyti, jog gali veiksmingai dirbti. Kitu atveju, tvirtino šalies vadovas, reikės ieškoti naujos ministro kandidatūros.
„Situacija yra tokia, kad šiam ministrui tikrai bus labai sudėtinga dirbti. Su premjere šiandieną kalbėjome, kad premjerė tikrai galėtų atlikti tokį savotišką patronažo vaidmenį ir pasistengti atliepti kultūros bendruomenės iššūkius kartu su ministru“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Jeigu per tuos artimiausius mėnesius išaiškėtų, kad kultūros ministras arba dėl priežasčių, kurios yra susijusios su juo pačiu, arba dėl kitų priežasčių, negali normaliai ir efektyviai dirbti – šiandieną tokių abejonių tikrai yra – tada tiesiog reikėtų ieškoti naujos ministro kandidatūros“, – akcentavo šalies vadovas.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė sako šiuo metu matanti „pozityvią padėtį Vyriausybėje“, tačiau jeigu kuris nors ministras nuspręs dirbti kitaip, nei yra numatyta programoje, ministrė pirmininkė žada atitinkamus sprendimus.
„Kiekvienas ministras atėjęs į Vyriausybę turi dirbti sąžiningai dėl Lietuvos valstybės. Ir jeigu kažkam ateis noras dirbti kitaip, tuomet atitinkami sprendimai bus ir iš manęs“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Ruginienė.
Premjerė teigia, kad vertindama ministrų darbą atsižvelgs į tam tikrą laikotarpį – 3 metus, t. y. laikotarpį iki kadencijos pabaigos. Visgi ji tvirtino šių 3 metų nevadinanti bandomuoju laikotarpiu.
„Aš nenoriu pavadinti šio laikotarpio bandomuoju. Atėjome dirbti, dirbti sąžiningai ir įgyvendinti programą. Kiekvienas turi tą užduotį ir turi vykdyti. Ir jeigu kažkas galvoja kitaip, man toks požiūris nepriimtinas“, – komentavo premjerė.
I. Ruginienė tvirtino šiuo metu matanti „pozityvią padėtį Vyriausybėje“. Tačiau neatmeta, kad prireikus laikysis griežtos pozicijos.
„Kol kas matau koncentraciją į bendrą darbą, kol kas matau aktyvius veiksmus ir mes jau dalinamės pirmais darbais, tai tikrai matau pozityvią padėtį Vyriausybėje“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Bet, jeigu kažkam kils noras dirbti kitaip, tai tada mano irgi bus griežtas žodis“, – pridūrė ji.
G. Nausėdai paskyrus „aušrietį“ naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.
Po šio sprendimo nuo Prezidentūros bei Vyriausybės atsiribojo ne viena kultūros organizacija ir iniciatyva – pavyzdžiui, Europos šalių kino festivalis „Scanorama“ ir Vilniaus knygų mugė atsisakė G. Nausėdos globos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
