Įžvelgia gudrų Žemaitaičio planą: „Visi padedame“

Feisbuke jis pasidalino komentaru, kaip, jo manymu, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis ne tik gaus populiarumo, bet ir mobilizuos savo rinkėjus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius bando taikytis su kultūros bendruomene: „Labai liūdna“

Skirmantas Malinauskas prabilo apie naujo Lietuvos kultūros ministro tėtį: jis – galimai laidos „Farai“ herojus

Šimonytė kirto Ruginienei: „Kiek kainuoja savigarba“

„Taip, durnas ministras.

Taip, išlėks – visi anksčiau ar vėliau išlekia.

Taip, džiaugsis visi protestavę – ir taip, labiausiai džiaugsis Remigijus“, – akcentuoja A. Baranauskas.

„Elito ministerija“

Komunikacijos ekspertas pateikia kelias priežastis, kodėl didžiausią naudą šioje situacijoje gaus R. Žemaitaitis.

„Pirma: Kultūros ministerija yra teisi skųsdamasi, kad lyginant su likusiomis gauna mažiausiai dėmesio. Bet priežastis kita, nei nuolat kartojamas argumentas apie „nepagarbą kultūrai“ ir panašūs į jį.

Kultūros ministerija gauna mažiausiai dėmesio, nes ji mažiausiai ir naudinga paprastam piliečiui.

VRM atsidurtų ten pat, jei dirbtų tik policininkams ir ugniagesiams ir nesuktų galvos apie eilinį žmogelį tamsioje gatvėje.

KAM atsidurtų ten pat, jei domėtųsi tik kariais, o ne visų mūsų saugumu.

SAM atsidurtų ten pat, jei orientuotųsi vien į medikus ir pamirštų pacientus.

Bet kuris praeivis Šeškinėje, Vilijampolėje ar kokiame Rietave jums mikliai atsakys, kodėl jam reikia VRM, KAM ar SAM.

KultMin? Patys žinot atsakymą. Ir žinot – lygiai kaip žino tie praeiviai – kad niekas jų gyvenime nepasikeis net sudegus Kultūros ministerijai, ką jau kalbėt apie pokyčius paskyrus naują ministrą. Bibliotekoms ir FinMin’as gali pinigus pervesti, Scanoramoje jie nebuvo ir šiaip.

Kultūros ministerija su jos ministrais gauna lygiai tiek dėmesio, kiek šalyje turim žmonių, kuriems ji dirba. Ir lygiai tiek visuomenėje yra svarbi. Elito ministerija“, – rašo A. Baranauskas.

Baranauskas: jie neprotestavo, kai Remigijus...

Komunikacijos ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad protestuojanti kultūros bendruomenė savo balsą reiškia selektyviai, t. y. protestuoja tada, kai neteisybė tiesiogiai liečia juos.

„Čia pereinam prie du: kultūros žmonės ne tik protestuoja prieš ministrą – jie tuo pačiu dar ir patvirtina tai, ką perskaitėt pirmam punkte.

Jie neprotestavo, kai Remigijus kalėsi politinį kapitalą antisemitiniais pareiškimais.

Jie neprotestavo, kai Remigijus kalėsi būsimus balsus ir suplukęs lakstė po kaimus bei miestelius.

Jie neprotestavo, kai Remigijus įžygiavo į koaliciją prieš metus.

Jie neprotestavo net tada, kai Remigijus koalicijoje atsidūrė antrąsyk.

Ir tik gavę načialnyką iš deržimordų jie ėmėsi piktintis, siuntinėt nac#ui ir dangstyt prezidento nuotraukas parodose“, – teigia A. Baranauskas.

Istorija turi visai kitą tikslą?

Anot komunikacijos eksperto, R. Žemaitaitis išlos per visą šią istoriją su kultūros ministru užsiaugindamas savo rinkėjų ratą ir susirinkdamas jų palaikymą.

„Trys: taip, šitu pasipiktinimu jie laimės naują ministrą – užtat Remigijus laimės dar daugiau.

Šarūnas Černiauskas jau rašė apie įtarimą, kad visa šita istorija gali turėt visai kitą tikslą. Tik tas tikslas paprastesnis, Šarai: naujos galios šiandien ir nauji balsai rytoj.

Nes aišku, kad specialiai jis įkišo tokį kandidatą – ir aišku, kad ras ko paprašyti iš koalicijos partnerių nusileisdamas dėl jo. Rezultate gaus papildomos įtakos.

O dar aišku, kad šalia trumpalaikės pergalės jis turi progą susirinkti ilgalaikę sėkmę. Vėl pasileis tekinas per visus tuos kaimus, vėl kalbins praeivius Šeškinėje, Vilijampolėje ar kokiam Rietave.

Vėl pasakos, kad elitas pasipriešino jų, dorų žmonių, išrinktai valdžiai, kad siuntinėjo nac#ui, kad menkino jų rinktą Prezidentą.

Vėl šypsosis, skaičiuodamas naujus balsus“, – dėsto A. Baranauskas.

Tarp ministro ir kultūrininkų kovos yra ir trečias asmuo

Visgi, anot A. Baranausko, tai nereiškia, kad I. Adomavičius turi išlikti poste. Jo teigimu, „kąst reikia ne lazdą, o ją laikančią ranką“, kitaip tariant, imtis R. Žemaitaičio, o kultūros ministrui leisti klysti tiek, kad reikėtų jį pakeisti.

„Kultūros žmonės padarė tipinę klaidą: jie mano, kad kova vyksta tik tarp dviejų. Kad yra jie – ir yra ministras, ir tuoj pažiūrėsim, kuris čia kurį.

Tai atsisukit į save: yra dar ir trečias, kurio vardas Žiūrovai. Va jie svarbiausi, įskaitant tuos iš Šeškinės ir iš Rietavo.

Žiūrovai galėjo išbalsuoti ministrą – tereikėjo leisti jam ramiai dirbti. Mėnuo, kitas – ir žmogus prisidirbtų tiek, kad iš jo šaipytųsi kiekvienoj kaimo karčemoj.

Kartais geriausia pergalė yra leisti herojui pačiam griūti veidu į purvą.

Durniai valdžioje nebijo siuntimo nac#ui – tą ir patys moka. Jie bijo pajuokos, ypač – kai patys suvokia, kad verti tik jos, o ne kovos“, – tęsia A. Baranauskas.

Visgi, įmanomas ir kitas scenarijus ir jis jau pildosi. Dalis visuomenės palaiko tiek R. Žemaitaitį, tiek jo partijos deleguotą I. Adomavičių, todėl jeigu pastarasis praras postą, anot A. Baranausko, tai tik patvirtins „aušriečių“ naratyvą „elitas prieš paprastą žmogų“.

„Bet žiūrovai gali ir palaikyti ministrą, ko ir siekia Remigijus. Ir visi padedam jam to siekti – Remigijus jau dabar turi puikią istoriją apie elito kovą prieš paprasto žmogaus rinktą valdžią. Taip, „Scanoramos“ lankytojai pasukios pirštą prie smilkinio, ją išgirdę. Bėda, kad „Scanoramos“ nelankytojų gerokai daugiau.

Tai taip, durnas ministras.

Taip, išlėks. Taip, pergalė“, – įžvalgomis dalijasi komunikacijos ekspertas.

Kultūros bendruomenė kviečia į įspėjamąjį streiką

Tęsiantis pasipiktinimui dėl Kultūros ministerijai vadovauti paskirto „aušriečio“ I. Adomavičiaus, kultūrininkai tikina, jog, neatsižvelgus į bendruomenės reikalavimus atriboti „Nemuno aušrą“ nuo šios srities, spalio 5 d. bus organizuojamas įspėjamasis streikas.

„Kultūros bendruomenė viliasi, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai reikia streikuoti ir reikalauti pagarbos. Ir ragina nepamiršti, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kuriame ir buriamės laisvi“, – teigia Kultūros protesto iniciatyvinės grupės nariai.

Nurodoma, jog streiko šūkis bus „tai gali būti paskutinis kartas“, o vienijantis motyvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.

Įspėjamojo streiko dieną, 14 val., bendruomenės nariai ir visuomenė kviečiami susiburti miestų ir miestelių aikštėse, kultūros centruose, muziejuose ir klausytis arba sugroti „Jūrą“. 

Kultūros protesto iniciatyvinės grupės parengtose gairėse raginama nesileisti į kalbas apie konkrečias kandidatūras ar finansavimą. Bendruomenė tikina, kad laikosi vertybinės pozicijos – jog Lietuvos kultūrą ir jos ministeriją reikia atriboti nuo partijos „Nemuno aušra“.

Įspėjamasis streikas organizuojamas valdantiesiems neatsižvelgus į daugiau nei 57 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją ir praėjusį ketvirtadienį įvykusį kultūros protestą Simono Daukanto aikštėje, reikalaujant atsieti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos.

Priduriama, kad trečioji Kultūros asamblėja įvyks spalio 1 d., 18 val., Kultūros komplekse SODAS 2123.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ I. Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.

Ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad ministerijai vadovautų kompetentingas, jų interesus tinkamai atstovaujantis profesionalas, kad institucija neliktų „Nemuno aušros“ rankose. Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 58,5 tūkst. žmonių.

Be to, po I. Adomavičiaus paskyrimo ministru, nuo Prezidentūros bei Vyriausybės atsiribojo ne viena kultūros organizacija ir iniciatyva – pavyzdžiui, Europos šalių kino festivalis „Scanorama“, Vilniaus knygų mugė atsisakė G. Nausėdos globos.