REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais, jau nustojo galioti, o naujasis kol kas niekaip neprasiskina kelio iki Seimo. Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naująjį įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, kuriose mažumos atstovai sudaro ne mažiau negu trečdalį gyventojų, vietinius vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus rašyti vietine kalba šalia užrašo valstybine kalba. Pagal senąjį įstatymą taip ir buvo.

REKLAMA
REKLAMA

Bet, kaip žinia, šis gatvių pavadinimų rašymo lenkų kalba klausimas sukėlė Lietuvoje didelį konfliktą tarp tautinių mažumų atstovų, kurie nenori leisti sulietuvinti, ir pačių lietuvių, kurie žūtbūt nori sulietuvinti Vilniaus kraštą.

REKLAMA

Naujasis tautinių mažumų įstatymas jau parengtas, kitaip sakant – guli stalčiuje, tačiau Vyriausybės niekaip nepasiekia. „Jis užtruko ne dėl darbo grupės kaltės“, – patikino šiai darbo grupei iki praėjusio mėnesio pradžios vadovavęs etnologas Imantas Melianas. Nuo šiol vadovavimą į savo rankas perėmė Kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas.

Naujienų portalui Balsas.lt pasiteiravus, kas trukdo įstatymo teikimui ir priėmimui, I. Melianas pabrėžė, kad yra daug kitų institucijų, kurios politiškai skaičiuoja vieno ar kito žingsnio pasekmes.

REKLAMA
REKLAMA

„Darbo grupės daugumos manymu, šito pasiūlymo realizavimas tarnautų tautinės įtampos sumažinimui, kuris egzistuoja santykiuose tarp kai kurių tautų Lietuvoje“, – dėstė jis.

Pasak jo, per pastaruosius 30 metų, Europoje tapo norma atsižvelgti į tautines mažumas. Nors po Antrojo pasaulinio karo į tautines mažumas buvo žiūrima su nepasitikėjimu, kaip į grėsmę, nes kaimyninė valstybė gali norėti atplėšti teritoriją, panaudoti ją saviems tikslams, tačiau dabar civilizuotas požiūris remiasi tuo, kad tautinės mažumos, jų kultūra ir jų kalba praturtina šalį, kurioje jos gyvena, ir tai yra bendras valstybės turtas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietiją, kurioje net kitas tautos dialektas, smarkiai besiskiriantis nuo grynos kalbos, yra vertinas kaip tam tikras literatūrinis standartas, todėl nuvažiavus į kai kuriuos miestelius gali pamatyti užrašų žemutine saksų tarme.

Pasak I. Meliano, tokių teritorijų Lietuvoje nėra daug.

„Mes prieš kokių 20 metų buvome lyderiai politikos tautinių mažumų atžvilgiu, pas mus buvo vienas pirmųjų tautinių mažumų įstatymų 1989 metais, kuris buvo vadinamas pirmuoju Sąjūdžio įstatymu, nors Lietuva dar nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės atkūrimo, buvo įkurtas specialus departamentas, atsirado kitos institucijos, pas mus važiuodavo visi mokytis, ypač iš buvusių komunistinių šalių. Dabar išeina, kad mes kažkur sustojome ir iš esmės kartu su kaimynais latviais esame vieninteliai, kurie šių dalykų kratomės“, – komentavo etnologas.

REKLAMA

I. Melianas paaiškino, kad daugeliui tai atrodo pavojinga ir jie bijo, kad tai sustiprins lenkiškas pozicijas Lietuvoje, tačiau darbo grupės daugumos nuomone, bet kokie draudimai ir pastatymai prieš faktą kaip tik ir sukelia neigiamas emocijas ir priešiškumą. „Jei žmonės komfortiškai gyvena kaimyno šalyje, jiems nėra reikalo prieš kažką protestuoti“, – tikino jis.

De facto gatvių ir įstaigų pavadinimai jau yra rašomi dvejomis kalbomis. Priėmus įstatymą, būtų ir de jure, tada nebūtų prieštaravimo, nes kilus prieštaravimui, atsiranda ir suinteresuotos pusės, kurios ima tampyti į skirtingas puses ir konfliktuoti“, – teigė jis.

REKLAMA

Balsas.lt bandė domėtis, kokioje stadijoje tautinių mažumų įstatymas yra dabar, kokios jo nuostatos kelia daugiausiai ginčų darbo grupėje ir kodėl jis niekaip nenukeliauja iki Seimo, todėl nusiuntė užklausą į Kultūros ministeriją, atsakingą už šio įstatymo projekto parengimą, ir patį vicemerą S. Vidtmanną, tačiau gautas atsakymas situaciją nušvietė labai neryškiai.

„Dabartiniu metu tikslinama naujojo tautinių mažumų įstatymo koncepcija. Parengus koncepciją ir LR Vyriausybei pritarus, jos pagrindu bus rengiamas įstatymo projektas, kurį numatyta pateikti šiais metais. Rengiant naujojo tautinių mažumų įstatymo koncepciją vadovaujamasi LR Konstitucija, įstatymais bei orientuojamasi į 2000 metais Lietuvos ratifikuotos Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Kultūros ministro įsakymu sudarytos koncepciją rengiančios grupės sudėtyje yra ir tautinių mažumų – azerų, lenkų, rusų, totorių, žydų  bendruomenių atstovai. Įstatymo projekto rengimo etape taip pat numatytas tautinių mažumų atstovų dalyvavimas“, – teigiama raštiškuose Kultūros ministerijos spaudos tarnybos ir paties vicemero atsakymuose.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, paklaustas nuomonės apie ruošiamą įstatymą, atsakė trumpai: „Nemanau, kad Kultūros ministerija elgsis antikonstituciškai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų