imantas melianas

Prieš keletą dienų internetiniuose portaluose pasirodė pagiežingas ir pilnas neapykantos Imanto Meliano straipsnis. Jame daug dėmesio skiriama tarpukario Lietuvą valdžiusiai ir dabar sparčiai populiarėjančiai politinei partijai – Tautininkų sąjungai, kuri spalio 28 dieną organizavo 74-ųjų Vilniaus grįžimo Lietuvai metinių minėjimą ir asmeniškai šių eilučių autoriui. Iš pradžių norėčiau atsakyti į Imanto Meliano pastabas, kurias galima būtų priimti, kaip asmenines.

Trečiadienį rastas nužudytas Lietuvos baltarusių vienas lyderių Romanas Voinickis prieš porą metų skundėsi patiriantis Baltarusijos ambasados Lietuvoje politinį spaudimą, o visai neseniai sakėsi gavęs mįslingą skambutį iš Amerikos, - teigia buvęs ilgametis (1996-2012 m.) Lietuvos tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, neseniai buvęs Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais, jau nustojo galioti, o naujasis kol kas niekaip neprasiskina kelio iki Seimo. Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naująjį įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, kuriose mažumos atstovai sudaro ne mažiau negu trečdalį gyventojų, vietinius vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus rašyti vietine kalba šalia užrašo valstybine kalba. Pagal senąjį įstatymą taip ir buvo.

„Vienas nacionalistas Lenkijoje pasisakė, kitas sureagavo Lietuvoje", - taip Seimo nario Gintaro Songailos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą įvertino Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys G. Songaila kreipėsi į teisėsaugą, prašydamas įvertinti, ar Lenkijos kresų organizacijos kėsinasi į Lietuvos teritorinį vientisumą.

„Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių.“ Taip Imantas Melianas pradėjo savo straipsnį, pavadintą „Istorinė tiesa ar nesibaigiantis neapykantos kurstymas?“, kurį paskelbė balsas.lt. gegužės 21 dieną.

  Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai, negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių. Tai pasakytina ir apie šimtus tūkstančių Turkijos armėnų, žuvusių rytiniuose Osmanų imperijos provincijose Pirmojo pasaulinio karo ir tuomet vykusių tarpbendruomeninių susirėmimų metu.

Vėlų sekmadienio vakarą kartu su kolega žurnalistu grįžome iš daugiadienės varginančios kelionės, kurios metu buvome priversti nuolat keisti mus skraidinančius lėktuvus (vienas jų taip ir nesugebėjo pakilti), ir vos ne pusiau išsirenginėti kiekviename tranzitiniame oro uoste mus tikrinančių pareigūnų nurodymu. Ka gi, tvarka yra tvarka, ir nėr čia ko šakotis. Kaip sakoma, nieko asmeniško, ir jokių pretenzijų.

Iškart skubu atsiprašyti skaitytojų dėl keistoko šio teksto pavadinimo, bet būtent profesorius Vytautas Landsbergis, žydų tautybės JAV piliečiai ir paslaptingieji „kedofilai” (matomai pedofilų priešininkai) dažniausiai minimi kaip blogį įkūnijančios jėgos. Tokį įspūdį kelia „Balso.lt” kai kurių skaitytojų komentarai po šio tinklalapio autorių rašiniais.