Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas.
Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.
Apdovanojo ir nuvainikavo
Rusijos pilietis, su jos kariniu-pramoniniu kompleksu siejamas verslininkas, buvęs Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas ir dabar neketina atsisakyti valstybės apdovanojimo.
2001 metais Valstybės dienos proga jį apdovanojęs Valdas Adamkus dabar yra pasirašęs dekretą dėl apdovanojimo atėmimo ir reikalauja, kad J. Borisovas sugrąžintų S. Dariaus ir S. Girėno medalį bei dokumentus. Taip buvo nutarta po to, kai 2005-ųjų spalio 18-ąją Aukščiausiasis Teismas už grasinimus nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui verslininkui skyrė 10 tūkst. litų baudą.
Pagal įstatymą valstybės ordinais ir medaliais negali būti apdovanoti teisti asmenys, pažeminę apdovanotojo vardą.
Jaučiasi nepelnytai nuskriaustas
J. Borisovas „Balsas.lt savaitei“ sako neabejojąs, kad siekis atimti iš jo apdovanojimą yra susijęs su skandalingu R. Pakso prezidentavimu.
„Tada ten buvo braižomos kažkokios schemos ir panašiai. R. Paksas tegul gina savo teises pats. Aš ginu savąsias. Reikėjo pasakyti, kad Borisovas blogas, ir buvo pasakyta. Tačiau manęs netenkina, kada norintys tai pasakyti žmonės ima pažeidinėti įstatymus. Apdovanojimą man atėmė neteisėtai ir tik tam, kad įrodytų, jog nesu vertas Lietuvos pilietybės. Taip pat buvo pažeista krūva įstatymų.
Pirmiausia, medalio atėmimo galimybė apskritai nebuvo įstatymuose numatyta. Vėliau medalį iš valstybės apdovanojimo padarė žinybinį. Tokiu būdu du ar trys šimtai žmonių, kurie dar buvo apdovanoti, gavo spjūvį į veidą. Ir viskas tik tam, kad kažkaip būtų apjuodintas mano vardas. Aš manau, kad tai yra neteisinga, ir ginčysiu tai iki galo, nes prieš įstatymą visi turi būti lygūs“, – aiškino jis.
J. Borisovas tikino pirmiausia kovojąs už įstatymo viršenybę. „Kol tavęs kas nors nepaliečia, tikiesi, kad ir nepalies. Bet juk tai gali nutikti bet kam. Jei gyvename demokratinėje šalyje, tai ir laikykimės įstatymų. Man svarbus ne apdovanojimas, o principas“, – teigia verslininkas.
Jis tikina medalio kaip daikto nesureikšminąs ir net nelabai atsimenąs, kur tiksliai pasidėjęs valstybės apdovanojimą. „Matyt, kažkur turiu – seniai nemačiau. Reikėtų paieškoti“, – juokavo J. Borisovas.
J. Borisovo advokatas Vytautas Sirvydis „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad jam žinomas tik vienas apdovanojimo atėmimo atvejis, kuris esą visai nepanašus į jo ginamojo situaciją. Prieš keletą metų apdovanojimą prarado visame pasaulyje išgarsėjusio Klaipėdos šokių kolektyvo „Žuvėdra“ šokėjas Marius Plioraitis, kai įkliuvo dėl automobilių vagysčių.
Klaidžios įstatymų peripetijos
Bylinėjimasis dėl J. Borisovo apdovanojimo užsitęsė. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis medalis nebėra valstybės apdovanojimas – šiuo medaliu dabar apdovanoja ne prezidentas, o krašto apsaugos ar susisiekimo ministrai.
Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas vėl kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, valdžių atskyrimo principui bei Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui. Teismas klausimą nagrinėti atsisakė. Šiuo metu byla laukia tęsinio – artimiausias teismo posėdis numatomas kovo mėnesį.
Valdininkai siūlo keisti įstatymą
Valstybės apdovanojimų kancleris Giedrius Krasauskas atsisakė kaip nors komentuoti konkrečius, daug aistrų sukėlusius apdovanojimo skyrimo atvejus. „Galutinį sprendimą priima ir dekretą pasirašo prezidentas. Man nebūtų korektiška aiškinti, ar čia viskas gerai“, – išsisuko kancleris.
G. Krasauskas įsitikinęs, kad reikėtų keisti patį procedūrą reglamentuojantį įstatymą, kurio galiojanti redakcija patvirtinta 2002 metais. „Įstatymas orientuotas į prieškaryje galiojusią tvarką, tad pats laikas reikalauja kažką keisti. Apdovanojimų atėmimą taip pat reiktų aiškiau reglamentuoti. J. Borisovo atvejis, kai tiesiog atsisakoma grąžinti apdovanojimą, tai aiškiai parodo“, – kalbėjo jis.
Neaiškūs atrankos kriterijai
J. Borisovo apdovanojimo atvejis ne vienintelis, kai kyla aštrių ginčų ir diskusijų. Praėjusią vasarą dvidešimtųjų Sąjūdžio metinių proga vėl kilo nepasitenkinimas dėl valstybės aukščiausių apdovanojimų.
Dalis sąjūdininkų tuomet piktinosi, jog aukščiausio rango karinius ordinus yra gavę vos kelios dešimtys partizanų, karinių nuopelnų turinčių asmenų. O tokius apdovanojimus siūloma duoti ir politikams. Daugelio nuomone, masinis valstybės apdovanojimų dalijimas juos nuvertina.
Siekiant įvertinti sąjūdininkų nuopelnus už 1988–1991 metų veiklą Seime pasiūlyta aukščiausius karinius apdovanojimus skirti tokiems veikėjams kaip profesorius Vytautas Landsbergis (Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių), Kazimiera Prunskienė (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių), Vytautas Petkevičius (Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių) ir kiti. Kilus ginčams ir pasipiktinimui, šių sumanymų atsisakyta.
Dalį Lietuvos menininkų bendruomenės šokiravo V. Adamkaus sprendimas ordinais apdovanoti beveik visus nykstančios Čikagos lietuvių operos solistus. Daugelį stebina tai, kad pasaulinio garso dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika apdovanoti tokio pat lygio apdovanojimais, kaip ir keleriopai mažiau nusipelnę išeivijos dainininkai.
Gavo ir KGB karininkas
KT dar pernai balandį pasiekė prašymas paaiškinti, ar atitinka šalies pagrindinį įstatymą dar vienas V. Adamkaus pasirašytas dekretas dėl valstybės apdovanojimo. Į KT kreipėsi grupė Seimo narių. Klausiama, ar V. Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai.
Anot dekreto, jame nurodyti asmenys apdovanojami Valstybės dienos proga „už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje“. Prie apdovanojamojo Vladimiro Jakunino pavardės taip pat nurodyta, kad jis apdovanojamas kaip fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas bei Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas. Taigi, pareiškėjų manymu, iš dekreto teksto darytina išvada, kad V. Jakuninas buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei remiant dvišalius jos santykius su Rusija, o ne pagal tarptautinio diplomatinio protokolo reikalavimus.
Parlamentinio tyrimo medžiagoje ir žiniasklaidoje yra duomenų apie tai, kad V. Jakuninas yra buvęs SSRS KGB generolas majoras, Sovietų Sąjungos žvalgybos rezidentas Austrijoje, su priedanga dirbęs KGB pirmajai valdybai. Teigiama, kad V. Jakuninas iki šiol glaudžiai susijęs su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB) ir jai artimais asmenimis.
Saugumiečių nuomonė nerūpi
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas Imantas Melianas „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, jog iki pirmosios V. Adamkaus kadencijos pabaigos teikiamų apdovanoti kandidatų sąrašai buvo duodami peržiūrėti šiai institucijai.
Paskui kažkas pasikeitė. „Jau po to, kai buvo išrinktas R. Paksas, 2003 metų vasarį paskelbtas dar ėjusio pareigas V. Adamkaus dekretas. Jame apdovanotos personos nepraėjo VSD „filtro“. Nustėrome pamatę, kad už integraciją į NATO apdovanotas šiam procesui nepritaręs profesorius, dabar jau velionis Rolandas Pavilionis. Buvo ir daugiau labai keistų asmenų, kurių dabar nenoriu minėti, nes kai ką nutylėti įpareigoja buvusi tarnyba“, – kalbėjo buvęs saugumietis.
Nuo to laiko, pasak ekspareigūno, su jo padaliniu kandidatų niekas nebederino.
TIK FAKTAI
J. Borisovo medalis neteko savo statuso 2002 metų birželio 18 dieną. Nuo tos dienos jis tapo tik žinybiniu apdovanojimu, kurį teikia ne prezidentas, o krašto apsaugos ar susisiekimo ministrai.
Svetainės www.president.lt duomenimis, jau išdalyti 13 252 valstybės apdovanojimai. Iš jų – 4091 Sausio 13-osios medalis.
Kandidatų sąrašai šalies prezidentui pateikiami ir dekretais dėl apdovanojimo virsta du kartus per metus: vasario 16 ir liepos 6 dienomis.
Pernai į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių. Buvo klausiama, ar V. Adamkaus 2002 m. birželio 14 dienos dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas KGB generolas Vladimiras Jakuninas, atitinka šalies pagrindinį įstatymą.
Tomas Čyvas ir Dailius Dargis
