REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

8

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:46 | Ukraina skelbia smogusi aukšto rango rusų karininkams

Antradienį, birželio 28 d., Ukrainos artilerija Chersono kryptimi smogė aukšto rango rusų karininkų susitikimui, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Kaip rašo UNIAN, rusų karininkams ukrainiečių ugnis smogė jiems esant viename iš viešbučių kompleksų. Apie tai O. Arestovyčius kalbėjo „Feygin Live“.

Anot jo, per smūgį žuvo nemažai rusų.

„Chersono kryptimi daug judėjimo nėra, tačiau ten švenčia mūsų artilerija. Vien šiandien buvo suduoti septyni dideli smūgiai prieš karių, įrangos ir amunicijos telkinius. O svarbiausia, kad vakar viename viešbučio komplekse vyko aukštų pareigūnų susitikimas. Manau, kad ten žuvo nemažai žmonių“, – sakė O. Arestovyčius.

REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos skaičiavimais, nuo karo pradžios Rusija neteko 35 450 savo karių.

23:26 | Lysyčanske yra likę apie 15 tūkst. žmonių

Rusijos pajėgų toliau šturmuojamame Lysyčanske šiuo metu yra apie 15 tūkst. žmonių, teigia vietos vadovas Serhijus Haidajus, rašo CNN.

REKLAMA

„Kovos tęsiasi miesto pakraščiuose, [rusai] nuolat bando šturmuoti“, – teigia jis.

„Pastaruoju metu mūsų vaikinai smogė į sandėlius, štabus ir kareivines [Rusijos pajėgų]. Ir tai leidžia padaryti šių atakų pertrauką“, – tęsė S. Haidajus.

Anot jo, Lysyčanske šiuo metu tebėra 15 tūkst. žmonių, nors pastarosiomis dienomis vietos gyventojams buvo primygtinai rekomenduojama evakuotis. Dabar, kai miestas nuolat apšaudomas, žmonėms tapo daug sunkiau išvykti.

„Dabar ugnies tankis toks didelis, kad į autobusą galime sutalpinti tik 30 žmonių“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Todėl esame labai atsargūs“, – pridūrė S. Haidajus.

„Bachmuto-Lysyčansko greitkeliu jau seniai niekas nesinaudoja. Tačiau turime kitų maršrutų, jų neįvardijame, ir kartais turime galimybę ką nors pasiimti“, – sakė jis.

„Dabar yra pats karo veiksmų įkarštis“, – pridūrė jis.

23:00 | Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

„Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali. Jeigu atsirastų kažkokie pasiūlymai, reiškia Lietuva ne viešai, bet sutiko“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.

Jos teigimu, poziciją dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios EVT metu.

„Lietuva turi ne tik siuntinėti nuomonę, bet Lietuva jau turėjo pasakyti buvusioje, ką tik praėjusioje, EVT, savo griežtą poziciją. Jeigu ji nebuvo išsakyta ir durys liko atviros įvairioms interpretacijoms ir įvairių popieriukų siuntinėjimui, tai jau čia didele dalimi ir Lietuvos problema“, – teigė D. Grybauskaitė. 

EVT susitikimuose Lietuvai atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda. 

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvos reakcija į kilusią Kaliningrado tranzito problemą buvo pavėluota. 

REKLAMA

„Be abejo, kad pavėluota, bet gerai, kad tas procesas iš viso prasidėjo“, – teigė kadenciją baigusi šalies vadovė. 

„Lietuva turi vadovautis savo interesais ir ypač savo saugumo interesais, ir savo Konstitucija. Ir tai, kaip pareigą, turėjo atlikti mūsų vadovaujantys asmenys“, – sakė D. Grybauskaitė. 

Birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Tuo metu Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

REKLAMA

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

22:48 | Ukraina ir ES pasirašė susitarimą dėl kelių liberalizavimo

Ukraina ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą, kuriuo liberalizuojamas kelių transportas, praneša „Kyiv Independent“.

Pagal šį susitarimą Ukrainos vežėjams nebereikia gauti leidimų įvažiuoti į ES.

Susitarime taip pat „numatyta, kad ES pripažins Ukrainos vairuotojų pažymėjimus“.

22:34 | Beveik visi į Ukrainą grįžę kariai sunkiai sužeisti

Trečiadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais, į Ukrainą grįžo 144 kariai. Tai buvo didžiausias apsikeitimas karo belaisviais nuo Rusijos invazijos pradžios. Aiškėja, kad dalis į Ukrainą grįžusių karių yra sunkiai sužeisti.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija, rašo „Kanal 24“.

Vos sugrįžę kariai buvo apžiūrėti, šiuo metu gydytojai teikia jiems medicininę ir psichologinę pagalbą. Dažniausiai pasitaikančios karių traumos yra šios: šautinės ir skeveldrų žaizdos, sprogimų sužalojimai, nudegimai, lūžiai, kai kuriems kariams reikalingos galūnių amputacijos.

REKLAMA

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Karo belaisvių elgesio koordinavimo štabas ir toliau dirba, jog būtų išlaisvinti visi Ukrainos karo belaisviai.

Trečiadienį į Ukrainą grįžo 144 Ukainos kariai. 95 iš jų yra „Azovstal“ gynėjai.

Į Ukrainą trečiadienį iš viso grįžo 59 krašto apsaugos kariai, 30 karinio jūrų laivyno karių, 28 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, 17 Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos karių, 9 teritorinės gynybos kovotojai, 1 Ukrainos nacionalinės policijos karys.

22:05 | Rusija pergrupuoja karius Slavjansko kryptimi

Rusijos pajėgos pergrupuoja savo karius Slavjansko kryptimi ir užima jau anksčiau užimtas pozicijas, remdamasi naujausiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo situacijos vertinimu, rašo UNIAN.

REKLAMA

Šia kryptimi buvo apšaudomos Dolynos, Bogorodyčnės, Nikolskojės, Gruševachos ir Dolgenkojės vietovės. Okupantai taip pat surengė oro antskrydį netoli Husarovkos.

Donecko kryptimi rusai bando blokuoti Lysyčansko miestą ir perimti kelio Lysyčanskas-Bakhmutas ruožo kontrolę. Rusija apšaudė civilinę ir karinę infrastruktūrą Lysyčansko, Verkhnekamenkos ir Seversko vietovėse bei sudavė oro smūgį Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos teritorijai.

Bachmuto kryptimi rusai artilerijos apšaudė ukrainiečių karių pozicijas prie Klinovojės, Razdolevkos, Vyemkos ir Ivano Darjevkos. Taip pat surengė oro smūgį netoli Vozroždenijos kaimo, bandė pagerinti taktinę padėtį prie Spornojės kaimo puolamaisiais veiksmais, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė. Ukrainos kariai neutralizavo priešo žvalgybos grupę netoli Berestovojės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Avdejevkos, Kurachovės, Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis priešas apšaudė Ukrainos pozicijas Avdejevkos, Veseloe, Pavlovkos, Bilogorjės, Inženernojės, Olgievskės, Preobraženskos ir Guliapolskojės gyvenviečių rajonuose. Be to, Rusijos okupantai iš oro smogė civilinei infrastruktūrai netoli Orechovo ir Ščerbakovo.

Južnobugsko kryptimi priešas sistemingai apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą iš statinių ir raketinės artilerijos ir pergrupuoja karius.

21:42 | Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui.

REKLAMA

Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Kalbėdamas per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose R. T. Erdoganas sakė: „Mes bandome sureguliuoti šį procesą taikydami derinimo politiką. Tikimės, kad ši politika duos rezultatų ir suteiks galimybę kuo greičiau [humanitariniu] koridoriumi pristatyti grūdus į šalis, kurios šiuo metu susiduria su jų trūkumu.“

„Yra šalių, kurioms trūksta grūdų, todėl mes atidarysime koridorius ir leisime joms gauti grūdų, kurių joms taip reikia“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Turkija atlieka svarbų vaidmenį derybose su Rusija ir Ukraina, bandydama pasiekti susitarimą, kuris leistų padidinti iš Ukrainos išvežamų grūdų kiekį karo metu.

Dalis grūdų iš Ukrainos geležinkeliais buvo vežami į Vakarus. Tačiau ekspertų teigimu, norint sušvelninti pasaulinį maisto trūkumą, būtina atkurti Ukrainos galimybes eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Tuo metu J. Bidenas pagyrė R. T. Erdoganą už tai, kad jis pritarė Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir už „neįtikėtiną darbą, kurį atliekate bandydamas išvežti grūdus iš Ukrainos“.

Viena aukšto rango JAV pareigūnė taip pat išreiškė tvirtą paramą Turkijos norui atnaujinti savo oro pajėgas naujais naikintuvais F-16 ir patobulinti turimą senesnį lėktuvų parką.

REKLAMA
REKLAMA

„JAV gynybos departamentas visiškai remia Turkijos modernizavimo planus“, – žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander (Selestė Volander).

„Turkija yra labai pajėgi, labai vertinama strateginė NATO sąjungininkė, o Turkijos gynybiniai pajėgumai, stiprūs Turkijos gynybiniai pajėgumai, prisideda prie stiprių NATO gynybinių pajėgumų“, – sakė ji.

21:25 | Arestovyčius: per 4 dienas Rusija į Ukrainą paleido 131 raketą

Per keturias dienas į Ukrainos teritoriją buvo paleista 131 Rusijos raketa, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Pasak jo, smūgis Kremenčuko prekybos centrui parodė, kad Kremlius visiškai neskaičiuoja civilių aukų Ukrainoje. Jis priminė, kad į miestą tądien pataikė dvi rusų raketos. Vienas smūgis pataikė į automobilių remonto gamyklą, kitas – į prekybos centrą.

„Yra trys įvykio versijos: jie taikėsi į gamyklą, bet pataikė ir į prekybos centrą, ir į gamyklą; jie taikėsi į prekybos centrą, bet pataikė ir į gamyklą; jie taikėsi į abu objektus vienu metu. Bet kokiu atveju tai pažeidžia karybos ir žmogiškosios moralės principus. Nors jau seniai žinome, kad Kremliui tai negalioja“, – pažymėjo jis.

Anot jo, popiet taikytis į miestą raketomis, kurių pataikymo tikslumas siekia 600 metrų, yra nusikaltimas.

REKLAMA

„Tas pats, kas ir gimdymo namų bei dramos teatro Mariupolyje bombardavimas. Tie patys nusikaltimai kaip ir Bučoje. Kasdien Rusijos kariuomenė paleidžia raketas į Charkivą ir Kykolajivą, Kyjivą, Dnieprą, Odesą ir kitus miestus“, – sako O. Arestovyčius.

Ukraina teigia, kad bombarduodama Ukrainos miestus, Rusija siekia įbauginti ukrainiečius.

„Bet mes nepalūžome vasario ir kovo mėnesiais, nepalūšime ir dabar“, – pabrėžia O. Arestovyčius.

20:55 | JAV pareigūnė: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos

Antradienį vyriausioji JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užimti didžiąją Ukrainos dalį, o karo padėtis šalyje išlieka „gana niūri“, rašo „Reuters“.

„Mes ir toliau esame tokioje padėtyje, kai žvelgiame į prezidentą V. Putiną ir manome, kad jis iš esmės turi tuos pačius politinius tikslus, kuriuos turėjo anksčiau, t. y. nori užimti didžiąją Ukrainos dalį“, – sakė ji.

A. Haines teigė, kad JAV žvalgybos agentūros artimiausiu metu mato tris galimus scenarijus, iš kurių labiausiai tikėtinas – besitęsiantis konfliktas, per kurį Rusijos pajėgos tik palaipsniui siekia naujų laimėjimų, tačiau neįgyvendina pagrindinio V. Putino tikslo.

REKLAMA

Kiti galimi scenarijai: Rusijos proveržis, Ukrainos sėkmė stabilizuojant fronto linijas, nedideli Ukrainos laimėjimai netoli Chersono ir kitose teritorijose.

„Trumpai tariant, vaizdas išlieka gana niūrus“, – sako A. Haines.

20:19 | Žiniasklaida: ES svarsto atšaukti tranzito į Kaliningradą ribojimus, kad sušvelnintų konfliktą su Rusija

Europos pareigūnai derasi, kad tranzito iš Kaliningrado per Lietuvą ribojimai nebebūtų taikomi, jog būtų sušvelnintas konfliktas su Maskva, rašo „Reuters“.

Minėta naujienų agentūra cituoja du „su šiuo klausimu susipažinusius“ šaltinius.

„Turime pažvelgti tiesai į akis“, – sakė vienas iš agentūros šaltinių.

„Putinas turi daug daugiau įtakos nei mes. Esame suinteresuoti rasti kompromisą“, – teigė jis.

Vienas šaltinis teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas iki liepos 10-osios, o kitas šaltinis sako, kad susitarimas gali būti pasiektas jau kitą savaitę.

Vienas iš kompromisinių sprendimų galėtų būti toks, kad krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado nebūtų taikomos ES sankcijos. Tokia nuolaida galėtų būti padaryta tik su sąlyga, kad kroviniai, kuriems taikomos sankcijos, bus naudojami Kaliningrade, o ne eksportuojami per jo uostą, kuriame įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas.

REKLAMA

Kitas asmuo teigė, kad išimtis Kaliningradui gali būti taikoma humanitariniais sumetimais. Vis dėlto teigiama, Lietuva turi rimtų abejonių dėl nuolaidžiavimo Maskvai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „Reuters“ komentavo, kad tęs konsultacijas su Europos Komisija dėl sankcijų taikymo.

„Sankcijos turi būti taikomos. Bet kokie priimti sprendimai neturi pakenkti ES sankcijų politikos patikimumui ir veiksmingumui“, – pabrėžiama komentare.

Kol kas ES sankcijos Rusijai užkerta kelią geležies, plieno ir metalų gabenimui į Kaliningradą per ES valstybes.

Nuo liepos 10 d. į sankcionuojamų prekių sąrašą bus įtrauktas cementas ir alkoholis, rugpjūtį – akmens anglis, o gruodį – naftos produktai, pavyzdžiui, degalai. Kai prasidės galutinis etapas, sankcijos bus taikomos maždaug pusei iš Rusijos į Kaliningradą siunčiamų krovinių.

Nei keleiviai, nei maisto produktai nesankcionuojami, o Kaliningradą vis dar galima pasiekti lėktuvu arba jūra.

19:38 | Rusijos politikas atvirai pagrasino Lietuvai ginkluotu konfliktu

Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad uždraudus subankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, Vilnius gali sukelti ginkluotą konfliktą su Rusija, rašo UNIAN.

Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalui „Vmeste-RF“, o jo žodžius cituoja rusų naujienų agentūrą „Interfax“.

REKLAMA

„Jei tai (Kaliningrado blokada, kaip mėgsta sakyti Rusija – aut. past.) įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas. Ir reikia sakyti tiesą į akis. Pagal mūsų Konstitucijos 4 straipsnį Rusijos valstybė privalo saugoti savo teritoriją ir užtikrinti jos saugumą.

Jei manysime, kad šis saugumas yra pažeidžiamas ir gresia teritorijos praradimu, žinoma, imsimės kraštutinių priemonių ir niekas mūsų nesustabdys“, – kalbėjo jis.

Kaliningrado blokada Rusija vadina tam tikrų ES sankcionuotų prekių tranzito ribojimą.

19:23 | Zelenskis žada prisijungti prie G-20 viršūnių susitikimo, priklausomai nuo kitų dalyvių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo (Džokui Vidodui) trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, priklausomai nuo to, kas dar jame dalyvaus.

„Žinoma, priimu kvietimą. Ukrainos dalyvavimas priklausys nuo saugumo padėties šalyje ir nuo aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių sudėties“, – sakė V. Zelenskis po derybų su J. Widodo Kyjive, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimą dalyvavimą.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

REKLAMA

Išvakarėse Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) sakė, kad J. Widodo atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Tuo metu Kremliaus patarėjas sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

J. Widodo iš Kyjivo planuoja vykti į Maskvą susitikti su V. Putinu.

Indonezijos prezidentas yra sakęs, kad per abu šiuos susitikimus ragins derėtis dėl taikos.

Kai kurie Vakarų lyderiai sako, kad dalyvaus lapkričio susitikime, net jei jame dalyvaus ir V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) užsiminė, kad neatmeta galimybės dalyvauti.

„Svarbu pasakyti jam (V. Putinui) į akis, ką apie jį galvojame“, – sakė U. von der Leyen.

G-20 šalys sudaro maždaug 80 proc. viso pasaulio ekonomikos, o Didžiojo septyneto (G-7) – maždaug 31 procentą.

V. Putinas pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime dėl koronaviruso krizės dalyvavo vaizdo ryšiu.

REKLAMA

18:53 | JAV įvedė sankcijas 5 Kinijos bendrovėms: kaltina parama Rusijai

JAV įvedė sankcijas penkioms Kinijos bendrovėms, rašo UNIAN. Teigiama, kad sankcijų priežastis – jų parama Rusijos gynybos ir kariniam sektoriui prieš ir po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pasak „Financial Times“, JAV Prekybos departamentas įtraukė penkias Kinijos bendroves į specialų subjektų sąrašą.

Į sąrašą įtrauktos šios įmonės: „Connec Electronic“, „King Pai Technology“, „Sinno Electronics“, „Winninc Electronic“ ir „World Jetta (HK) Logistics“. Dėl naujų sankcijų šioms bendrovėms draudžiama eksportuoti JAV produktus.

„Šiandienos veiksmai – tai aiškus signalas viso pasaulio subjektams ir asmenims, kad jei jie siekia remti Rusiją, JAV atsisakys tai daryti“, – cituojamas JAV prekybos sekretoriaus pavaduotojas Alanas Estevezas.

Primename, kad birželio 10 d., po JAV ir Kinijos gynybos ministrų susitikimo, Kinija  pareiškė, jog nesuteikė Rusijai karinės pagalbos. Po dviejų dienų Kinija santykius su Rusija pavadino „partneryste, o ne aljansu“.

JAV valstybės departamentas mano, kad Kinija remia Rusiją ir kartoja Kremliaus propagandą. Kinija taip pat perka daug naftos iš Rusijos, o JAV Kiniją dėl to kritikuoja bei kaltina nuolaidžiavimu Rusijai.

REKLAMA

18:37 | Kyjivas sveikina NATO poziciją dėl Rusijos

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

„Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai. Tokia pat tvirta ir aktyvi pozicija dėl Ukrainos padės apsaugoti euroatlantinį saugumą ir stabilumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

18:17 | Stiprinama miesto Ukrainos rytuose gynyba

Besitęsiant Charkivo apšaudymams, Ukraina stiprina miesto gynybą, rašo UNIAN. Charkivas stiprinamas keliais žiedais, sako miesto meras Igoris Terechovas.

Anot jo, rusai miestą apšaudo kasdien, o Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema nepajėgia susidoroti su tokiu krūviu.

„Akivaizdu, kad šiandien esame apšaudomi kiekvieną dieną. Akivaizdu, kad raketos mus pasiekia nepaisant to, kad turime priešlėktuvinės gynybos sistemą ir ginkluotę, deja, šiandien turime tokį atstumą, o rusai dabar negailestingai apšaudo Charkivo miestą Belgorodo srityje.

Ten, kur oro gynybos sistema yra, ji neveikia. Tačiau šiandien mes stipriname Charkivą keliais gynybos žiedais“, – sako meras.

I. Terechovas pažymėjo, kad įrengti gynybinius statinius kariuomenei padeda ir Charkivo komunalininkai bei statybininkai.

17:41 | Į Ukrainą grįžo 144 Ukrainos gynėjai

Ukraina ir Rusija surengė didžiausią apsikeitimą karo belaisviais nuo karo pradžios, praneša „Kanal 24“.

Pranešama, kad per mainus į Ukrainą grįžo 144 kariai, dauguma jų yra Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjai. UNIAN detalizuoja, kad 95 kariai iš 144 buvo „Azovstal“ gynėjai.

Dar gegužę „Azovstal“ gynėjams buvo įsakyta saugoti gyvybes ir palikti gamyklos teritoriją. Ten tūkstančiai karių ir civilių laikėsi kelis mėnesius.

Evakuoti Ukrainos gynėjai buvo nugabenti į rusų kontroliuojamas teritorijas.

17:23 | Ekspertas: Ukraina pralaimi rytuose, bet laimi kitose dviejose srityse

Ukraina pralaimi rytuose, bet laimi dviejose kitose srityse, teigia gynybos ir saugumo analitikas, buvęs Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitinio centro direktorius, profesorius Michaelas Clarke, rašo „Sky news“.

Anot jo, vertinimai, ar Ukraina laimės karą, nuolat keičiasi.

„Žmonės turi stebėti bendrą vaizdą: šis karas vyksta trijose vietose“, – sakė jis.

Jo vertinimu, rusams pavyks užimti nedidelį tarpą rytiniame Donbaso regione. Rusijos pajėgos jau kontroliuoja didžiąją dalį šio regiono.

„Ukrainiečiai atsitraukia, kaip jiems ir reikia daryti – jie nenori pakliūti į spąstus“, – teigė jis.

Anot M. Clarke, tuo pat metu Ukrainiečiai puola į šiaurę ir į pietus nuo Izyumo.

„Jie gana lėtai puola Charkivą, o pietvakariuose, aplink Chersoną, pasiekia gana didelių laimėjimų“, – teigė jis.

„Tai, ką ukrainiečiai praras Donbase, jie gali laimėti šiaurėje ir pietuose“, – pridūrė jis.

Ekspertas teigė, kad Ukraina turi gauti daugiau karinės pagalbos, tačiau ji šaliai bus suteikta tik rudenį.

„Jie turi išsilaikyti artimiausią mėnesį ir nebūti nugalėti, kol atvyks visi šie nauji dalykai“, – sakė jis.

M. Clarke vertinimu, dabartinis laikotarpis yra pavojingas, todėl reikėtų plačiai stebėti bendrą situaciją.

„Jie pralaimi vienoje vietoje – jie pasitraukia vienoje vietoje; jie laimi dviejose kitose“, – teigia jis.

17:09 | Maskva kaltina Norvegiją blokuojant prekių patekimą į Svalbardą

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltinusi Oslą blokuojant kelią į Svalbardo salyną Arktyje ir grasindama imtis atsakomųjų veiksmų.

„Mes pareikalavome, kad Norvegijos pusė kuo greičiau išspręstų šią problemą“, – pranešė Rusijos URM.

„Nurodėme, kad nedraugiški prieš Rusiją nukreipti veiksmai neišvengiamai sulauks atitinkamų atsakomųjų priemonių“, – sakoma pranešime.

Ministerijos teigimu, Norvegijos apribojimai sutrikdė Rusijos generalinio konsulato darbą Špicbergene, didžiausioje Svalbardo salyno saloje, ir ten esančios Rusijos anglies kasybos įmonės funkcionavimą.

Maisto ir medikamentų atsargas ten gabenusios transporto priemonės įstrigo pasienyje, nurodė ministerija.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalims lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias didžiules gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

16:55 | Sirija pripažino separatistinių Luhansko ir Donecko nepriklausomybes

Sirija pareiškė oficialiai pripažįstanti dviejų apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę bei suverenitetą, rašo „The Guardian“.

Sirijos prezidentūra dar vasarį pranešė ketinanti užmegzti santykius su šiomis dviem separatistinėmis respublikomis. Trečiadienį tai patvirtino valstybinė naujienų agentūra SANA, rašo „Reuters“.

Savarankiškai pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos buvo įkurtos 2014 m. balandžio mėnesį.

Iki šiol vienintelė JT valstybė narė, pripažinusi jų teisėtumą, buvo Rusija.

16:31 | NATO: Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ narių taikai ir saugumui

NATO trečiadienį paskelbė, kad Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ jos narių taikai ir saugumui.

30 narių karinis aljanso pareiškimas, paskelbtas Madride vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžia, kaip smarkiai Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakeitė Europos saugumo padėtį.

NATO lyderiai pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir taip pat pažadėjo „sustiprinti politinę ir praktinę paramą“ Kyjivui.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Bloko generalinis sekretorius kiek anksčiau pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.

„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

NATO ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.

16:27 | Rusija vėl apšaudė Charkivą

Rusijos pajėgos vėl smogė Charkivo sričiai, praneša „Ukrinform“. Vienas žmogus žuvo, dar bent penki, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Šį rytą per priešo apšaudymą Izyumo rajone žuvo vienas žmogus ir viena moteris buvo sužeista. Po pietų Čugujevskio apylinkėse buvo sužeisti keturi civiliai, tarp jų – 11 metų mergaitė“, – rašoma pranešime.

Žmonės raginami likti slėptuvėse.

Per pastarąją parą rusams apšaudžius civilinę infrastruktūrą ir įmones Charkivo regione žuvo du žmonės, o devyni buvo sužeisti.

16:17 | NATO lyderiai smerkia Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“

NATO lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir pažadėjo labiau paremti Kyjivą, kuris kovoja su Maskvos puolimu.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – Madride vykstančiame viršūnių susitikime sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

16:09 | NATO pakvietė Suomiją ir Švediją tapti aljanso narėmis

NATO oficialiai pakvietė Švediją ir Suomiją prisijungti prie karinio aljanso, teigiama trečiadienį paskelbtame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškime, rašo CNN.

„Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – cituojamas pareiškimas.

„Suomijos ir Švedijos įstojimas padarys jas saugesnes, NATO – stipresnę, o euroatlantinę erdvę – saugesnę. Suomijos ir Švedijos saugumas yra tiesiogiai svarbus Aljansui, taip pat ir stojimo proceso metu“, – priduriama pareiškime.

Suomija ir Švedija sprendimus dėl stojimo į NATO priėmė Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

15:30 | Baltarusijos „bėgių partizanams“ gresia mirties bausmė

Baltarusijoje nuo pat Rusijos pradėto puolimo Ukrainos teritorijoje prasidėjo „bėgių karas“. Vykdomi išpuoliai prieš Baltarusijos geležinkelių, kuriais keliauja rusų kariuomenės kroviniai, infrastruktūrą. Dalį sėkmingai trikdžiusių Baltarusijos geležinkelių darbą vyrų A. Lukašenkos režimo teisėsaugininkams pavyko sulaikyti. 

Skelbiama, kad sulaikymo metu netgi buvo panaudoti šaunamieji ginklai. Už geležinkelių relių spintelių padegimus trims baltarusiams dabar gresia mirties bausmė.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad partizanai „padarė žalą Baltarusijos Respublikos nacionaliniam saugumui“, kas yra vertinama kaip „Tėvynės išdavystė“. 

14:51 | V. Zelenskis prašo NATO modernių ginklų ir finansinės pagalbos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos.

„Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“.

„Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui. Turime daugiamilijardinį deficitą, neturime naftos ir dujų jam padengti“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainai gynybai reikia apie 5 mlrd. dolerių per mėnesį.

Jis taip pat paragino taikyti Rusijai sankcijas, „kurios sustabdytų jos galimybes finansuoti karą“.

Vašingtonas ir Briuselis pritaikė Maskvai precedento neturinčias sankcijas dėl vasario 24 dieną prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į provakarietišką Ukrainą.

Jungtinės Valstijos ir Kanada, kurios yra daug mažiau priklausomos nuo Rusijos kaip energijos išteklių tiekėjos nei Europa, uždraudė bet kokį rusiškos naftos importą.

Europos Sąjunga, taikydama sankcijas Maskvai, žada įvesti naftos embargą palaipsniui.

14:46 | Rusija siunta dėl Norvegijos draudimo

Rusija iškvietė Novergijos laikinąją įgaliotinę šalyje dėl Oslo draudimo rusams gabenti krovinius į Špicbergeną. Iš Norvegijos buvo pareikalauta „kuo skubiau išspręsti problemą“ bei pareikšta, kad „nedraugiški veiksmai prieš Rusiją neišvengiamai sulauks atsako“.

Anksčiau buvo skelbiama, kad Norvegija neįsileido į rusų krovininių į Svalbardo archipelagą. Špicbergenas, vienintelė gyvenamoji šio archipelago sala, priklauso Norvegijai, tačiau ten esančiame Barencburgo kaimelyje gyvena apie 500 žmonių, įskaitant ir rusus, kurie dirba „Arktiugol“ anglies šachtose. 

Norvegijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Rusija bandė įsivežti 20 tonų maisto savo angliakasiams ir kreipėsi atitinkamo leidimo į Norvegiją, tačiau prašymas buvo atmestas dėl ES įvestų sankcijų. Norvegija pareiškė, kad išimtys nebus daromos, nes Barencburge galioja tie patys įstatymai, kaip ir likusioje archipelago dalyje. 

Norvegų atstovai pažymėjo, kad dėl maisto tiekimo bus deramasi su „Arktiugol“ vadovybe, o valdžia nesiruošia „marinti žmones badu“. 

Kroviniai iš Murmansko į Špicbergeną keliauja mašinomis iki norvegų Tromsės miesto. Iš ten į archipelagą sykį per dešimt dienų plaukia vienintelis krovininis laivas „Bring“. 

Rusijos senatorius Konstantinas Kosečiovas pareiškė, kad Norvegijos valdžios sprendimas „palieka rusų angliakasius be maisto, o tai yra absoliučiai amoralu ir pažeidžia žmogaus teises ir humaniškumo principus“.

14:07 | Maskva: NATO viršūnių susitikimas įrodo Aljanso siekį sulaikyti Rusiją

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas įrodo, jog Aljansas siekia sulaikyti Rusiją, o Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis ji laiko „destabilizuojančiu“ veiksniu.

„Viršūnių susitikimas Madride patvirtina ir įtvirtina šio bloko agresyvaus Rusijos sulaikymo politiką“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Manome, kad Šiaurės Atlanto aljanso plėtra yra visiškai destabilizuojantis veiksnys tarptautiniuose reikaluose“, – kalbėjo jis.

13:45 | Ukrainai tikisi iki vasaros pabaigos sustabdyti puolimą

Kaip leidiniui „Obozrevatel“ sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, Ukraina turėtų būti pajėgi iki vasaros pabaigos atremti Rusijos puolimą. Tačiau jis smarkiai abejoja galimybe per šį laikotarpį išlaisvinti rusų okupuotas šalies teritorijas.

„Deja, nematau perspektyvų mūsų galingiems kontrpuolimams. Galime sulaukti sėkmingų kontratakų, tam tikrų proveržių. Nes sėkminga kontrataka remiasi dviem komponentais: aviacija ir artilerija. Deja, mums su tuo nesiseka taip gerai, kaip buvo žadėta“ – paaiškino jis.

Nepaisant to, V. Andrusivas mano, kad šiuo laikotarpiu – iki vasaros pabaigos – priešas bus sustabdytas.

„Tikiuosi, kad turėsime pakankamai pajėgų tiesiog sustabdyti jų veržimąsi“, – reziumavo jis.

Ministro patarėjas taip pat paragino Slovjansko gyventojus evakuotis, prognozuodamas ten padėties pablogėjimą. Kartu V. Andrusivas patikslino, kad miesto okupacija ar apsupimas artimiausiu metu nėra įmanomi, tačiau apšaudymo grėsmė auga.

„Proveržiai mažai tikėtini. Deja, labai didelė grėsmė stambaus masto civilinės infrastruktūros apšaudymui. Todėl raginu visus, kurie gali, visgi evakuotis“, – patarė jis.

13:13 | NATO dėl Rusijos grėsmės pertvarko pajėgas rytiniame sparne 

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.  

Trečiadienį į derybas atvykęs Jungtinė Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad NATO turi išmokti „kelių pastarųjų mėnesių pamokas ir peržiūrėti savo planus rytiniame sparne“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad NATO įsipareigojimas smarkiai padidinti greitojo reagavimo pajėgas  padarys Europą „saugesnę“.

„Rusija kelia grėsmę ne tik Europai, bet ir visai NATO“, – sakė jis. 

NATO pranešė, kad karinis aljansas padidins savo aukštos parengties pajėgas nuo 40 000 iki 300 000 karių. 

12:49 | Scholzas: Vokietija taps didžiausia NATO galia Europoje

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas.

Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Kalbėdamas baigiantis Vokietijoje surengtam Didžiojo septyneto lyderių susitikimui O. Scholzas sakė, kad jo šalis kuria „didžiausią įprastinių pajėgų kariuomenę Europoje NATO pagrindu“.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje O. Scholzas paskelbė apie įkuriamą 100 mlrd. eurų fondą, turėsiantį sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir likviduoti dešimtmečius trukusį finansavimo stygių.

Kancleris taip pat pažadėjo įvykdyti NATO įpareigojimus, kad bloko narės gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Sąjungininkai daug metų kritikavo Berlyną, kad šis nepakankamai prisideda prie Aljanso finansavimo.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino įsitikinimą, jog „turėtume išleisti daugiau pinigų gynybai“, sakė O. Scholzas.

12:34 | Rusija ketina blokuoti ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai.

Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas (Henrikas Viladsenas), nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Jis patvirtino ankstesnį Lenkijos, šiuo metu pirmininkaujančios ESBO, pranešimą: „Deja, ji [misija] formaliai baigiasi po septynių dienų dėl Rusijos veto.“

ESBO padeda Ukrainai priderinti prie demokratijos standartų savo įstatymus, institucijas ir praktiką.

12:13 | Zelenskis: pasaulis sužinos apie kiekvieną rusų karį, kuris atsakingas „už terorą mūsų miestuose“

„Ukraina deda visas pastangas, kad nustatytų visus Rusijos karius, atsakingus už terorą mūsų miestuose. Vardai, veidai ir visa informacija apie kiekvieną iš šių teroristų bus žinomi pasauliui. Nė vienam iš jų nepavyks išvengti atsakomybės, o asmeninių sankcijų šiems žmonėms nepakaks.

Bausmė ir įkalinimas yra minimumas, kurio jie nusipelnė“, – rašo Volodymyras Zelenskis savo „Facebook“ paskyroje.

11:44 | J. Bidenas paskelbė JAV pajėgų sustiprinimą Europoje

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.

NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride.

11:38 | Jei Putinas būtų moteris, karo Ukrainoje nebūtų – B. Johnsonas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Pasak britų premjero, V. Putino invazija į Ukrainą yra „puikus toksiško mačizmo pavyzdys“.

B. Johnsonas taip pat paragino užtikrinti geresnį mergaičių švietimą visame pasaulyje ir siekti, kad „daugiau moterų užimtų vadovaujamas pareigas“. 

11:04 | Johnsonas ragins NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras.

Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis.

2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą. Vis dėlto kelios šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, dėl karo Ukrainoje šiemet padidino gynybos finansavimą.

„Mums reikia kad sąjungininkės, visos sąjungininkės, plačiai atvertų pinigines atgrasymui atkurti ir užtikrinti gynybą ateinantį dešimtmetį“, – sakoma Dauningo gatvės paskelbtame kalbos, kurią B. Johnsonas pasakys Madride trečiadienį, anonse.

„Du procentai visuomet buvo suprantami kaip grindys, o ne kaip lubos, ir sąjungininkai privalo padidinti [išlaidas] šiuo krizės metu“, – ketina pasakyti premjeras.

10:21 | Pasistūmėjo dar 2 kilometrus

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje skelbia apie reikšmingą Rusijos karinių pajėgų priartėjimą prie savo esminio tikslo – Lysyčansko miesto Rytų Ukrainoje.

Pranešama, kad nuo birželio 25 dienos rusai prie miesto priartėjo dar 2 kilometrus.

„Rusijos pajėgos ir toliau vis didina pastangas apsupti Lysyčansko miestą. Nuo 2022 m. birželio 25 d. Rusijos pajėgos pajudėjo dar 2 km arčiau Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos į pietus nuo miesto“, – „Twitter“ pranešė ministerija.

Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, Donecko kryptimi pagrindinės priešo pastangos yra nukreiptos į karinių operacijų vykdymą Lysyčansko ir Bachmuto kryptimis, siekiant apsupti Lysyčanską.

10:10 | Stoltenbergas: Rusija kelia tiesioginę grėsmę NATO saugumui

NATO lyderiai, trečiadienį susitinkantys Madride, planuoja pripažinti Rusiją  grėsme Aljanso saugumui, reaguodami į karą Ukrainoje, pareiškė bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Aiškiai paskelbsime, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas prieš paskelbiant naujausią NATO strategijos dokumentą.

09:35 | Naujas žiaurus rusų išpuolis prieš civilius – raketomis smogė į daugiabutį, pranešama apie žuvusius

Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Mykolajivą paleido aštuonias raketas, pataikiusias į skirtingas Ukrainos pietuose esančio miesto vietas. Pranešama apie sunaikintą daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame per išpuolį žuvo žmonės.

8.20 val. jau buvo žinoma, kad raketų smūgiai pražudė tris žmones ir sužeidė penkis, „Telegram“ skelbė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Iš viso buvo aštuoni raketų smūgiai. Raketos pataikė į įvairias miesto vietas, įskaitant privataus sektoriaus teritoriją. Viena raketa pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą. Gelbėjimo operacija tebevyksta. Gelbėtojai dirba vietoje. 

Vienas žmogus buvo ištrauktas iš griuvėsių gyvas, medikai suteikia reikiamą pagalbą. Pirminiais duomenimis, rimtų sužalojimų neužfiksuota“, – skelbė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.

Jis pridūrė, kad raketai pataikius į daugiabutį, buvo visiškai sunaikintas vienas įėjimas į namą, o kitas – sunaikintas iš dalies. Pasak mero, nėra žinoma, kiek žmonių smūgio metu galėjo būti name, nes niekas nevykdo mieste likusių žmonių apskaitos.

08:57 | Zelenskis ragina JT apsilankyti rusų raketų smūgio Kremenčuke vietoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos. 

V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.   

„Siūlau Jungtinėms Tautoms atsiųsti arba specialųjį atstovą, arba Jungtinių Tautų generalinį sekretorių,.. kad Jungtinės Tautos galėtų nepriklausomai išsiaiškinti informaciją ir įsitikinti, kad tai tikrai buvo Rusijos raketų smūgis“, – sakė V. Zelenskis apie pirmadienio ataką, per kurią žuvo mažiausiai 20 žmonių. 

08:39 | Papildoma ginkluotė Ukrainai

Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai pristatys šešias papildomas savaeiges šarvuotas haubicas, antradienį Ispanijos sostinėje Madride pranešė abiejų šalių gynybos ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kiekviena šalis pateiks po tris artilerijos pabūklus be 12 haubicų, kurias šalys jau atsiuntė Ukrainai.

„Savaeigė haubica-2000 yra viena pažangiausių artilerijos dalių pasaulyje“, – pridūrė ministerija.

08:16 | Ukrainos prezidentas ragina JT apsilankyti rusų raketų smūgio Kremenčuke vietoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos. 

V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.   

„Siūlau Jungtinėms Tautoms atsiųsti arba specialųjį atstovą, arba Jungtinių Tautų generalinį sekretorių,.. kad Jungtinės Tautos galėtų nepriklausomai išsiaiškinti informaciją ir įsitikinti, kad tai tikrai buvo Rusijos raketų smūgis“, – sakė V. Zelenskis apie pirmadienio ataką, per kurią žuvo mažiausiai 18 žmonių. 

Jis taip pat paprašė JT teisiškai apibrėžti sąvoką „teroristinė valstybė“, teigdamas, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Maskvos invazija į jo šalį rodo „neatidėliotiną būtinybę ją tiesiogine prasme įtvirtinti Jungtinių Tautų lygmeniu ir nubausti bet kurią teroristinę valstybę“.

07:58 | Paviešino vaizdo įrašą, kuriame – tragiškas Rusijos raketos smūgis į civilių pilną prekybos centrą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į prekybos ir pramogų centrą Ukrainoje rėžėsi Rusijos raketa.

Išpuolis įvyko birželio 27-ąją, Rusijos karinės pajėgos paleido Ch-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste, Poltavos srityje centrinėje Ukrainoje. Teigiama, kad prekybos centre 15.50 val., kuomet ir įvyko išpuolis, buvo apie 1000 civilių.

V. Zelenskio paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip popietę Rusijos raketa smogia ir iš dalies sunaikina prekybos centrą.

Skaičiuojama, kad per išpuolį žuvo 20 Ukrainos civilių gyventojų, dar per 59 buvo sužeisti.

07:31 | Rusija į Ukrainą jau paleido beveik 3 000 raketų

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Šio vakaro duomenimis, bendras Rusijos raketų, pataikiusių į mūsų miestus, skaičius jau yra 2811. O kiek dar aviacinių bombų [nukrito], kiek artilerijos sviedinių [paleista]?“

06:59 | JAV: Turkija negavo nuolaidų už Švedijos ir Suomijos narystės NATO palaikymą

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO.

„Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.

Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir Suomijos atstovais. Išsprendus nesutarimus, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies šias dvi valstybes tapti Aljanso narėmis, pranešė bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

06:38 | Išaugo aukų skaičius

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pareigūnai atnaujino Rusijos raketos smūgio į prekybos centrą Kremenčuke aukų skaičių: mažiausiai 20 žmonių žuvo ir 59 buvo sužeisti.

06:11 | Zelenskis ragina Jungtines Tautas reaguoti į Rusijos agresiją

Antradienį kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis reikalavo, kad Rusija, pripažinus jos naujausią išpuolį prieš civilius Ukrainos gyventojus, būtų panaikinta iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių.

„Jei kokiame nors kitame pasaulio krašte kokia nors kita organizacija elgtųsi taip, kaip dabar elgiasi Rusija, jei būtų nužudyti civiliai, tai, žinoma, būtų pripažinta terorizmu. Tokios organizacijos tampa žmonijos priešais ir už tokius veiksmus baudžiama. Jei valstybė tai daro, tai irgi negali likti nenubausta. Tai kasdieniai teroro aktai, kurie vykdomi be poilsio dienų“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas paragino atimti iš Rusijos Federacijos teisę balsuoti Generalinėje Asamblėjoje.

„Pagal JT chartiją yra įsipareigojimas palaikyti taiką tarptautinėje arenoje. Šalys narės, kurios pažeidžia šiuos principus, gali būti pašalintos iš Generalinės Asamblėjos ir JT Saugumo Tarybos. Nors Rusija pažeidžia šiuos esminius principus, tai kol kas nėra padaryta, Rusija tebėra JT narė ir turi nuolatinę vietą Saugumo Taryboje, kurią Rusijos Federacija užima tik dėl politikų trumparegystės Šaltojo karo pabaigoje“, – piktinosi V. Zelenskis.

Galiausiai jis pabrėžė, kad Rusija neturi teisės dalyvauti balsavime dėl Ukrainos.

„Raginu jus atimti iš Rusijos teisę balsuoti Generalinėje Asamblėjoje. Tai nesąžininga. Rusija neturi teisės likti Saugumo Taryboje. Jei būsime nuoseklūs ir parodysime tinkamą politinę valią, tai yra vienintelis būdas tai padaryti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Birželio 27 d., 15.50 val., Rusijos karinės pajėgos paleido Kh-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste, kuriame buvo apie 1000 civilių. Pranešama, kad žuvo 20 žmonių, dar mažiausiai 59 buvo sužeisti.

Svarbiausi antradienio įvykiai

 ► Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir Suomijos atstovais. Išsprendus nesutarimus, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies šias dvi valstybes tapti Aljanso narėmis, pranešė bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

► Rusijos kariškiai pagrobė pietinio Ukrainos Chersono merą Ihorį Kolychajevą, antradienį pranešė jo patarėja Halyna Liaševska.

► Per naujausią Maskvos ir Kyjivo apsikeitimą belaisviais buvo paleista 17 ukrainiečių, daugiausia karių, antradienį paskelbė Ukrainos žvalgyba.

► Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija sustabdys puolimą Ukrainoje, kai tik ši šalis pasiduos, ir paragino Kyjivą įsakyti savo kariams sudėti ginklus.

► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam mažiausiai 18 žmonių gyvybių.

► Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą.

► Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų