Ukrainos oro gynyba neutralizavo 101 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 101 rusų droną, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 20.00 val. rusai paleido į Ukrainą 114 dronų – apie 70 Shahed“, taip pat bepiločių „Gerbera“ bei kitų tipo imitacinių dronų. Paleistos ir keturios balistinės raketos „Iskander M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numuštas arba neutralizuotas 101 dronas.
Registruoti keturių raketų ir 13 dronų smūgiai 15 vietų.
Kremlius kaip karo kurstymą pasmerkė Prancūzijos ir Ukrainos susitarimą dėl naikintuvų
Antradienį Rusija pasmerkė Prancūzijos pasirašytą susitarimą, pagal kurį Ukraina galėtų įsigyti iki 100 naikintuvų „Rafale“, pavadinusi jį karo kurstymu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per V. Zelenskio vizitą Paryžiuje, pasirašė ketinimų protokolą, numatantį būsimus ginklų tiekimus.
„Paryžius jokiu būdu neprisideda prie taikos, o veikiau kursto militaristines ir karą palaikančias nuotaikas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Prancūzija tiekia Kyjivui naikintuvus „Mirage“, bet iki šiol nebuvo jokių kalbų apie tai, kad Ukraina įsigytų „Rafale“ – labiausiai vertinamus Prancūzijos kovinės aviacijos naikintuvus.
Per visą karą Rusija kritikuoja NATO šalis už ginklų tiekimą Ukrainai ir teigia, jog tai neturi jokios įtakos mūšio lauke.
„Kad ir kokie lėktuvai būtų parduoti Kyjivo režimui, tai nepakeis padėties fronto linijose ir negali pakeisti dinamikos“, – antradienį sakė D. Peskovas.
Kremlius sako nesiųsiąs į Turkiją savo atstovų per Ukrainos prezidento vizitą
Rusija pareiškė, kad trečiadienį nesiųs savo pareigūnų į Turkiją, kur su vizitu lankysis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad nori atgaivinti diplomatines pastangas užbaigti karą.
„Ne, rytoj Turkijoje nebus Rusijos atstovo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Per Rusijos dronų smūgį Černihivui žuvo dvi moterys
Per Rusijos dronų smūgį Horodnios mieste Ukrainos Černihivo srityje naktį į antradienį žuvo dvi moterys. Tai tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
„Per naktinę ataką Horodnioje žuvo dvi mieste gyvenusios 75 ir 72 metų amžiaus civilės“, – teigiama įraše.
Anot V. Čauso, rusai vidurnaktį atakavo miestą koviniais dronais. Yra apgadintų namų. Smogta ir neveikiančios įmonės pastatui.
Smūgių vietose kilo gaisrai, kuriuos užgesino ugniagesiai. Iš viso praėjusią parą Černihivo srityje registruoti 23 sprogimai.
Po korupcijos skandalo – spaudimas Zelenskiui: raginama atleisti artimiausią bendražygį
Po rezonansinio Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biurotyrimo „Midas“ pagrindiniai valdžios atstovai, artimi prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, raginą jį atleisti savo kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, rašo „Ukrainska Pravda“.
Nurodoma, kad pastarąją savaitę V. Zelenskis susitiko su svarbiausiais valdžios komandos nariais, norėdamas priimti sprendimą, kuris leistų stabilizuoti padėtį po to, kai buvo paskelbtas tyrimas dėl korupcijos energetikos sektoriuje.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Trečiadienį – Zelenskio ir Witkoffo susitikimas: ko sieks Ukraina?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija.
„Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
„Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad trečiadienį į Turkiją vyksta JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Anot „Reuters“, jo užduotis – susitikti su V. Zelenskiu.
Volodymyras Zelenskis lankysis Turkijoje, teigia sieksiantis atgaivinti taikos derybas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija.
„Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
„Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.
Po sabotažų Lenkijoje – kariuomenės vado reakcija: įspėja apie galimą puolimą
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula pareiškė, kad šalis yra „prieškario stadijoje“ ir įspėjo apie galimą puolimą, rašo „The Moscow Times“.
Pasak jo, specialiųjų tarnybų užfiksuoti sabotažai ir kibernetiniai išpuoliai yra skirti pakenkti piliečių pasitikėjimui valstybės institucijomis ir sudaryti palankias sąlygas galimam puolimui.
Daugiau skaitykite čia.
Dnipre – masinė dronų ataka: sužeisti du žmonės, visame mieste liepsnoja gaisrai
Dnipro mieste antradienį, lapkričio 18 d., per masinį naktinį dronų antskrydį buvo sužeista 59-erių metų moteris ir 67-erių metų vyras.
Apie tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenko.
Jo teigimu, abu sužeistieji paguldyti į ligoninę, jų būklė patenkinama.
Visame mieste kilo keletas gaisrų. Buvo apgadintas dviejų aukštų žiniasklaidos pastatas, transporto įmonė, privati įmonė, administracinis pastatas, degalinė, parduotuvės ir kioskai, maitinimo įstaiga, įvairios infrastruktūros objektai, šeši daugiabučiai namai, garažai, daugiau nei 20 automobilių.
Dnipro rajono Novooleksandrivkos bendruomenėje gaisras kilo privačiame namų ūkyje. Infrastruktūros objektų buvo apgadinta ir Samarivkos bei Pavlohrado rajonuose.
Nikopolio rajone Rusijos pajėgos surengė išpuolį naudodamos dronus su sumontuotomis pirmojo asmens vaizdo kameromis ir artilerijos sviediniais apšaudė Nikopolio, Pokrovskės ir Červonohryhorivkos bendruomenes.
Oro gynybos pajėgos sunaikino 33 dronus.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, nuo rusų smūgių Dnipro mieste nukentėjo geležinkelio stotis, dėl to vėluoja į Lenkiją vykstantys traukiniai.
Ukraina neigia, kad buvęs gynybos ministras Umerovas pabėgo iš šalies
Kilus korupcijos skandalui, Ukrainos vadovybė paneigė spėliones, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas galimai pabėgo iš šalies.
„Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius (Rustemas Umerovas) yra planuotoje komandiruotėje ir šiandien dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė Kovos su dezinformacija centras.
R. Umerovas esą nuolat palaiko kontaktą su šalies vadovybe ir dalyvauja darbo susitikimuose, kurių tikslas yra stiprinti tarptautinę paramą Ukrainai.
R. Umerovas praėjusios savaitės antradienį informavo apie komandiruotę į Turkiją ir Artimuosius Rytus. Esą būta pokalbių Stambule, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, per kuriuos tartasi dėl naujo apsikeitimo kaliniais su Rusija.
Buvusio ministro išvykimas sutapo su žinia apie korupcijos skandalą Ukrainos energetikos sektoriuje. Be to, opozicijos parlamentaro Oleksijaus Hončarenkos duomenimis, R. Umerovas pratęsė savo komandiruotę nuo sekmadienio iki trečiadienio. Parlamentarė Marijana Besuhla tinkle „Telegram“ klausė: „Grįš R. Umerovas į Ukrainą ar ne?“
Prieš tai kovos su korupcija aktyvistai spėliojo, kad R. Umerovas paliko šalį dėl atskleisto kyšininkavimo skandalo.
Artimas prezidento Volodymyro Zelenskio patikėtinis Tymuras Mindičius jau pabėgo į užsienį. Teigiama, kad baudžiamojo persekiojimo institucijos turi informacijos ir apie kyšininkavimą gynybos sektoriuje. R. Umerovas nuo 2023 m. rugsėjo iki 2025 m. liepos buvo gynybos ministras. Jo vardas taip pat paminėtas skandale.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 960 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 160 380 karių, iš kurių 960 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 355 rusų tankus, 23 594 šarvuotąsias kovos mašinas, 34 499 artilerijos sistemas (+13), 1 545 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 247 oro gynybos sistemas (+1), 428 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 81 793 nepilotuojamuosius orlaivius (+293), 3 940 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 67 579 transporto priemones ir kuro cisternas (+43), 4 tūkst. specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos Omsko srityje sprogo dujotiekis: kilo milžiniškas gaisras
Antradienio rytą Rusijos Omsko srityje sprogo dujotiekis. Po sprogimo kilo galingas gaisras, pranešama Rusijos „Telegram“ kanaluose. Apie tai informavo ir Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenko.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Trumpas remia naujas sankcijas Rusijai, tačiau yra viena sąlyga
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs pasirašyti įstatymą dėl naujų sankcijų Rusijai, tačiau su sąlyga, kad būtent pačiam D. Trumpui teks teisė priimti galutinį sprendimą dėl šių priemonių, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi agentūra „Reuters“.
„Jis jį pasirašys. Jis apie tai pranešė vakar vakare“, – agentūrai sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Tačiau jis pridūrė, kad Baltieji rūmai reikalaus konkrečių formuluočių, kurios užtikrintų, kad D. Trumpas išlaikys kontrolę dėl sankcijų.
„Baltiesiems rūmams ir prezidentui visada buvo svarbu, kad sankcijų pakete būtų nuostata, garantuojanti prezidentui teisę priimti galutinį sprendimą dėl sankcijų. Todėl, jei tai bus įtraukta, manau, prezidentas pasirašys įstatymo projektą“, – aiškino pareigūnas.
Taip pat jis pridūrė, kad Baltieji rūmai toliau derasi su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
„Mes, be abejo, vis dar dirbame šiuo klausimu. Tiesiog tai nebuvo naujienų centre, nes pas mus ir taip daug visko vyksta“, – apibendrino „Reuters“ šaltinis.
Kas buvo prieš tai
Primename, kad D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, pagal kurį JAV įves sankcijas bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija. Apie tai pranešė „Bloomberg“.
„Respublikonai teikia įstatymo projektą, kuris numato labai griežtas sankcijas ir pan. bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
Komentuodamas šią iniciatyvą, D. Trumpas pabrėžė, kad jam „tinka“ Senato siūlomas įstatymo projektas, o tai yra aiškiausias įrodymas, kad JAV prezidentas palaikys pastangas nutraukti finansavimą Maskvai, pabrėžia leidinys.
„Jie gali įtraukti Iraną į šį sąrašą“, – pabrėžė D. Trumpas.
„Reuters“ patikslina, kad įstatymo projekto iniciatoriai buvo respublikonai senatorius Lindsey Grahamas ir JAV atstovas Brianas Fitzpatrickas. Be to, priemonės bus taikomos, visų pirma, šalims, kurios perka eksportuojamus Rusijos energijos išteklius.
Agentūra pridūrė, kad Trumpo komentarai gali atverti kelią įstatymo projekto tęsimui JAV Kongrese.
Pažymėtina, kad vakar L. Grahamas patvirtino, kad JAV rengia naują dvipartinį įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Jis socialiniuose tinkluose parašė, kad jį patvirtino D. Trumpas.
Pasak respublikono, dokumentas numato prezidento įgaliojimų išplėtimą antrinių sankcijų klausimu.
„Įstatymo projektas leidžia JAV prezidentui savo nuožiūra taikyti antrines sankcijas ir tarifus šalims, kurios toliau perka pigią rusišką naftą ir dujas, taip remdamos Putino karinę mašiną“, – rašė L. Grahamas.
Jis pabrėžė, kad naujos priemonės suteiktų D. Trumpui daugiau įrankių daryti spaudimą Kremliui ir skatinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną pradėti taikos derybas.
Be to, L. Grahamas taip pat patvirtino, kad naujos priemonės bus taikomos ne tik Rusijai, bet ir Iranui.
Rusų raketa rytų Ukrainoje pražudė paauglę
Ukrainos rytinėje Charkivo srityje per Rusijos raketų ataką žuvo paauglė ir buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien intensyvina dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir prieš žiemą smogė daugeliui civilinių objektų.
„Ligoninėje mirė 17-metė mergina, kuri buvo sunkiai sužeista per raketų ataką Berestyno mieste“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Charkivo gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Pirminiais duomenimis, sužeisti devyni žmonės, tarp jų 16-metis berniukas“, – pridūrė jis, sakydamas, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo pajėgos.
Kaimyninėje Dnipropetrovsko srityje gubernatorius sakė, kad Dnipro mieste po dronų atakos kilo gaisrai, tačiau nepateikė jokios informacijos apie galimas aukas.
„Dnipro mieste ir rajone dėl bepiločio orlaivio atakos kilo gaisrai“, – sakė Vladyslavas Haivanenka.
Pirmadienį per Rusijos aviacijos smūgius žuvo penki žmonės ir buvo sunaikintas vaikų darželis Rytų Ukrainoje.
Trys žmonės žuvo per smūgį į gyvenamąjį rajoną Balaklijoje, Charkivo srities fronto mieste, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per kitą Rusijos smūgį Dnipropetrovsko srityje žuvo du civiliai, sakė gubernatorius.
Pastarasis smūgis surengtas po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, pagal kurį Kyjivas įsigis apie 100 naikintuvų ir kitos technikos, įskaitant dronus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mirties zona plečiasi: fronto linijas ištirpdę dronai naikina viską
Karas Ukrainoje tikrai nebeprimena Pirmojo pasaulinio karo vaizdų. Nesibaigiančių apkasų linijos išnyko – jas pakeitė pilka mirties zona, kurios plotis siekia iki 20 kilometrų, o joje karaliauja dronai, medžiojantys kareivius ir visiškai naikinantys logistikos grandines, rašoma portale „Politico“ publikuotame straipsnyje, kurio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“
Danguje virš fronto nuolat dūzgia žvalgybiniai, koviniai ir „miegantys“ dronai, kurie aktyvuojami, kai netoliese pasirodo technika ar žmonės. Ukrainiečių ir rusų dronai kovoja tarpusavyje, vieni kitų pilotų užnugaryje ieškodami už dešimčių kilometrų nuo fronto linijos. Dronai mato beveik viską – ir iškart nukreipia ugnį.
Frontas be linijų
Ukrainiečių karininkai sako, kad tai, kas vyksta dabar, yra būtent dronų karas.
„Mes perėjome prie dronų karo prieš dronus, – teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas ir buvęs karo lauko vadas pulkininkas Pavelas Palisa. – Dronai dabar gali rengti pasalas, neutralizuoti priešo logistiką ir sutrikdyti tiekimo sistemas. Be to, jiems atsiradus tapo sunkiau išlaikyti pozicijas: jei jus aptiks, visa toje teritorijoje esanti ginkluotė iš karto puls jus naikinti“.
Susiformavo gili „pilkoji zona“ – teritorija tarp pozicijų, kur Rusijos grupės slapstosi, manevruoja ir laukia progos pulti.
Svarbiu veiksniu tapo ir oro sąlygos: rūkas ir lietus atveria priešui galimybes prasiveržti, kaip tai įvyko Pokrovske ir Zaporižios bei Dnipropetrovsko kryptyse.
Logistika – ant kracho ribos
Karių rotaciją ir aprūpinimą dronai praktiškai paverčia niekais.
„Rotacijos metu žūsta dauguma karių. Transporto priemonės negali prisiartinti arčiau nei per 5–6 km. Likusią kelio dalį kariams tenka įveikti pėsčiomis, slepiantis nuo priešo dronų su sumontuotomis kameromis“, – sako pulkininkas Vladislavas Vološinas.
Vadai būna priversti savaitėmis laikyti savo dalinius be darbo. Tai kenkia kovinei dvasiai.
„Pėstininkas, urve praleidęs 60–165 dienas, ten daugiau nebegrįš“, – pabrėžia analitikas Nikolajus Beleskovas.
Dronai taikosi ir į medikus
Padėtis gelbstint sužeistuosius taip pat yra dramatiška. Norint apsaugoti juos nuo rizikos, medicinos punktai perkeliami toliau, evakuacija kartais užtrunka keletą dienų ar savaičių. Dėl dronų karo medikai yra priversti naudotis telemedicina.
„Mokome karius užsidėti turniketą, naudodami vaizdo įrašus ir dronus „Mavic“, – pasakojo anesteziologė Darija iš „Da Vinčio vilkų“ būrio.
Sužeistiesiems neretai tenka iki evakuacijos vietos šliaužti keletą kilometrų. Priešo dronai tyko net šarvuotųjų transporto priemonių, o jų veikimo nuotolis siekia 20–40 km.
Rusija sistemingai plečia šią „mirties zoną“, tikslingais smūgiais išlygindama slėptuves, kad Ukrainos kariams neliktų kur pasislėpti.
Dronų operatoriai dabar patys atsidūrė taikiklyje. „10 kilometrų zonoje be šratinio šautuvo parūkyti jau nebeišeisi“, – paaiškino karys pravarde „Kapoklė“.
Greitų sprendimų nėra
Nusistovėjusios naujojo kovų formato doktrinos nėra. Ukraina ir Rusija ją faktiškai kuria spontaniškai. Fronto linija nyksta, ryšiai nutrūksta, o dėl žmonių stygiaus priekinėse linijose tampa sunkiau užtikrinti gynybą.
„Taip sukuriamas lėtų spaustuvų receptas, kuris leidžia Rusijai slinkti į priekį“, – įspėja N. Beleskovas.