Macronas neatmeta galimybės numušti oro erdvę pažeidusius Rusijos orlaivius
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę.
„Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.
„Trumpas suprato, kad Putinas yra nepatikimas derybininkas“: Ukrainos politikas paaiškino, kas laukia Rusijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.
ES lyderiai ragina panaudoti įšaldytą Rusijos turtą paskoloms Ukrainai
Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) pareigūnai paragino sostines paremti pastangas paskolinti Kyjivui milijardus eurų panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.
„Mes nekonfiskuosime turto“, – pabrėžė U. von der Leyen, atvykusi į ES viršūnių susitikimą Kopenhagoje, ši iniciatyva per jį bus aptariama.
„Ukraina turės grąžinti šią paskolą, jei Rusija mokės reparacijas“, – sakė ji.
Pasak Europos Komisijos, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Diduma jo laikoma Briuselyje įsikūrusiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
„Mes vis labiau sutariame, kad ne tik Europos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už paramą Ukrainai, atsakinga turi būti ir Rusija“, – sakė U. von der Leyen.
„Pagrindinis tarptautinės teisės principas yra tas, kad privalu padengti savo padarytą žalą“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Kai kurios ES narės yra susirūpinusios dėl teisinių padarinių, kitos nuogąstauja dėl padarinių Europos finansų rinkai.
U. von der Leyen taip pat paskelbė apie 4 mlrd. eurų papildomą finansinę paramą Ukrainai paskolomis, 2 mlrd. eurų iš šios sumos bus investuota į dronus.
Paskoloms grąžinti planuojama panaudoti lėšas iš ES įšaldyto Rusijos valstybės turto. Maskva į tai reagavo piktai ir apkaltino ES vagyste.
„Kalba eina apie planus neteisėtai konfiskuoti Rusijos turtą, paprastai tariant, vagystę“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog tai sugriaus pasitikėjimą Europa, nes tai reikš, kad panaikinamas nuosavybės neliečiamumo principas.
Macronas: Prancūzija tiria nusikaltimus, susijusius su Rusijos tanklaiviu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Paryžius šiuo metu tiria „rimtus nusikaltimus“, susijusius su Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviu.
Tačiau jis nepatvirtino pranešimų, kad šis tanklaivis yra susijęs su paslaptingais dronų skrydžiais Danijoje.
„Ši įgula padarė keletą labai rimtų nusikaltimų, dėl kurių vyksta dabartinė teisminė procedūra,“ – žurnalistams Kopenhagoje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime sakė E. Macronas.
„Išliksiu labai atsargus“, – sakė jis, paklaustas apie galimą ryšį tarp tanklaivio ir neidentifikuotų dronų skrydžių virš Danijos objektų, tokių kaip oro uostai.
Prezidentas pridūrė, kad šis tyrimas pabrėžia Europos pastangų stabdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą svarbą.
Maskva kaltinama tuo, kad naudojasi senstančių tanklaivių „šešėliniu laivynu“ siekdama apeiti Vakarų šalių įvestas sankcijas dėl 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Prancūzijos valdžios institucijos anksčiau trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Atlante prie pakrantės inkarą išmetusio naftos tanklaivio „Boracay“, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slapto „šešėlinio laivyno“ dalis.
Su Benino vėliava plaukiojantis laivas, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.
Bresto prokuratūra pranešė, kad pradėjo tyrimą gavusi Prancūzijos karinio jūrų laivyno pranešimą.
Specializuotos interneto svetainės „The Maritime Executive“ duomenimis, laivas gali būti susijęs su paslaptingais dronų skrydžiais, rugsėjį trikdžiusiais oro eismą Danijoje.
Danijos premjerė ragina suintensyvinti atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės.
Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.
Ji perspėjo, kad Senasis žemynas šiuo metu susiduria su „sunkiausia ir pavojingiausia situacija“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Tikiuosi, jog dabar visi pripažįsta, kad vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen. – Vieną dieną tai Lenkija, kitą dieną – Danija, o kitą savaitę tikriausiai kažkur kitur matysime diversiją arba skraidančius dronus.“
„Žvelgiant iš Europos perspektyvos, yra tik viena šalis, kuri nori mums grasinti, ir tai yra Rusija, todėl mums reikia labai stipraus atsako“, – teigė ji.
ES vadovė: Europa neleis Rusijai sėti nerimo ir susiskaldymo
Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį davė pažadą, kad Rusijai nepavyks pasėti „susiskaldymo ir nerimo“ Europos Sąjungoje ES. Tai ji sakė prasidedant viršūnių susitikimui Danijoje, kurios oro erdvę pastaruoju metu dėl nenustatytų priežasčių pažeidinėjo dronai.
„Tai – dėsningumas, ir šis dėsningumas kyla iš Rusijos“, – sakė jižurnalistams, prasidėjus diskusijoms Kopenhagoje dėl bendros gynybos.
„Rusija bando mus testuoti, o taip pat ir sėti susiskaldymą ir nerimą mūsų visuomenėse. Mes neleisime, kad tai įvyktų“, – pabrėžė ES vadovė.
Aktyvumas Rusijos pramonės sektoriuje rugsėjį mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės
Aktyvumas Rusijos pramonės sektoriuje rugsėjį mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, parodė agentūros „S&P Global“ skaičiuojamas indeksas.
Rusijos pramonės sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pirmąjį rudens mėnesį smuko nuo 48,7 punkto rugpjūtį, kuomet šis rodiklis buvo pakilęs aukščiausiai per tris mėnesius, iki 48,2 punkto.
Indekso pakilimas virš 50 punktų kartelės reiškia, kad aktyvumas sektoriuje didėja, o indekso smukimas žemiau šios ribos reiškia aktyvumo mažėjimą.
Gamybos apimtys sumažėjo labiausiai per daugiau nei trejus metus, taip pat dar labiau sumažėjo naujų užsakymų.
Užsienio paklausa dėl silpnų eksporto rinkų sumažėjo labiausiai nuo 2022 metų lapkričio.
Kurį laiką didėjęs užimtumas rugsėjį sumažėjo ir smukimo tempas buvo didžiausias per tris mėnesius.
Veiklos sąnaudos augo sparčiausiai per keturis mėnesius, bet tebebuvo mažesnės už ilgalaikį vidurkį.
Galiausiai nuotaikos sektoriuje pagerėjo, be kita ko, dėl produktų kūrimo planų, viešųjų pirkimų galimybių ir didesnės paklausos lūkesčių.
Orbanas gali sulaukti netikėtų sąjungininkų siekdamas išlaikyti Ukrainą už ES ribų
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gali rasti netikėtų sąjungininkų savo siekyje užkirsti kelią Ukrainos narystei Europos Sąjungoje. Pasak „Politico“, tokiu sąjungininku galėtų tapti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prieš spalio 1 d. Kopenhagoje vykusį ES lyderių susitikimą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa bandė paveikti Europos vadovus, kad būtų rastas būdas apeiti Vengrijos pasipriešinimą Ukrainos stojimui į ES.
Politikas pasiūlė pakeisti bloko taisykles, kad oficialios stojimo derybos galėtų prasidėti po kvalifikuotos daugumos lyderių pritarimo, o ne tik vienbalsiai, kaip reikalaujama šiuo metu.
„Tačiau Costos planas kelia daug prieštaravimų. Nors Orbanas yra artimiausias prezidentui Vladimirui Putinui ES lyderis ir labiausiai priešiškas Ukrainai, kiti vadovai turi visai kitų motyvų, kodėl jungiasi prie jo pusės – pirmiausia dėl savo veto teisės išsaugojimo“, – aiškino „Politico“.
Prancūzijos, Nyderlandų ir Graikijos lyderiai priešinasi šiam planui. Taip pat mažai tikėtina, kad jis sulauks didesnio palaikymo Danijoje, teigė trys ES diplomatai ir Prancūzijos prezidentūros atstovas.
„Šios šalys baiminasi, kad stojimo taisyklių pakeitimas apribos jų galimybes blokuoti narystės paraiškas, kurias jos laiko problemiškomis. Tai atveria visą virtinę prieštaravimų, kuriais galėtų pasinaudoti Orbanas: pavyzdžiui, graikai nori parodyti, kad gali vilkinti Turkijos stojimo derybas, bulgarai – kad gali tvarkytis dėl Šiaurės Makedonijos, o kroatai – kad gali blokuoti Serbiją“, – pabrėžiama straipsnyje „Politico“.
TATENA: Zaporižios atominei elektrinei likus be elektros, tiesioginio pavojaus nėra
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija paskelbė, kad Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo, „tiesioginio pavojaus nėra“, kol veikia atsarginiai dyzeliniai generatoriai.
„Akivaizdu, kad tai nėra tvari padėtis branduolinės saugos požiūriu. Nė vienai pusei branduolinė avarija nebūtų naudinga“, – teigiama vėlai antradienį paskelbtame Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pareiškime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį įspėjo apie galimą grėsmę, sakydamas, kad padėtis Zaporižios AE yra kritinė.
Jis priminė, kad elektrinei jau septynias dienas iš eilės netiekiama elektra. „Jau septynios dienos. Nieko panašaus dar nėra buvę“, – sakė V. Zelenskis.
„Dėl Rusijos atakų elektrinė buvo atjungta nuo (...) elektros tinklo. Jai elektra tiekiama iš dyzelinių generatorių“, – sakė V. Zelenskis, bet pridūrė, kad vienas iš atsarginių generatorių sugedo.
Praėjusią savaitę Rusija, kuri dėl atakos prieš elektrinę apkaltino Kyjivą, paskelbė, kad ji gauna atsarginį elektros energijos tiekimą.
Zaporižios atominę elektrinę Rusija perėmė į savo rankas pirmosiomis 2022 metais pradėto karo savaitėmis.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ji oro smūgiais trukdo remontuoti elektros tiekimo linijas, sakydamas, kad „tai kelia grėsmę absoliučiai visiems“.
Šeši elektrinės reaktoriai, kurie iki karo gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos, buvo išjungti Maskvai perėmus valdžią.
Tačiau elektrinei reikia elektros, kad būtų palaikomos aušinimo ir saugos sistemos, neleidžiančios reaktoriams išsilydyti.
Kilo gaisras Rusijos naftos perdirbimo gamykloje
Spalio 1-osios rytą Jaroslavlio srityje (šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje) kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, pranešė vietos valdžia. Įvykis pavadintas „technogeniniu“, nesusijusiu su jokiais dronų išpuoliais.
Liepsnos įsiplieskė Novo-Jaroslavskio naftos perdirbimo gamykloje Jaroslavlio mieste, apie tai pranešė nepriklausomas rusiškas „Telegram“ kanalas Astra.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija teigė pranešimą apie gaisrą gavusi maždaug 6:30 val. vietos laiku.
Apie tą patį metą socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose matyti tiršti dūmų stulpai virš Moskovskio prospekto – teritorijos, kurioje įsikūrusi gamykla.
Pranešta, kad įvykio vietoje dirbo specialiosios tarnybos, gesinančios gaisrą.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas patvirtino gaisrą, tačiau pabrėžė, jog jis nėra susijęs su jokiais Ukrainos dronų išpuoliais – šiandien regione jokių atakų neužfiksuota. Pareigūnas pavadino gaisrą „technogeniniu incidentu“, bet nepatikslino, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinis veiksmas.
„The Kyiv Independent“ negali savarankiškai patikrinti šių teiginių.
Kyjivas yra suintensyvinęs savo dronų kampaniją prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą – pagrindinį Maskvos pajamų šaltinį, kuris padeda finansuoti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Novo-Jaroslavskio gamykla, esanti daugiau kaip 700 km nuo Ukrainos sienos, yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė šiaurės Rusijoje ir penkta pagal dydį visoje šalyje. Jos vidutinė metinė naftos perdirbimo apimtis siekia 15 mln. tonų. Anksčiau ši gamykla jau buvo tapusi Ukrainos pajėgų taikiniu – apie vieną ataką pranešta 2024 m. sausio pabaigoje.
Ukrainoje netikėtai apsilankė britų princesė Ana
Ukrainoje netikėtai apsilankė britų princesė Ana. Saugumo sumetimais apie jos vizitą paskelbta tik jam pasibaigus.
Anot britų žiniasklaidos, karaliaus Karolio III sesuo antradienį traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę Kyjiivą – praėjus tik dviem dienoms po to, kai Rusijos oro antskrydžiai čia pražudė mažiausiai keturis žmones, įskaitant dvylikametę mergaitę.
Vaizdo įrašuose matyti lietpaltį vilkinti 75-erių princesė su odine kuprine ant nugaros. Į megztinį ji buvo įsisegusi ženkliuką su Didžiosios Britanijos ir Ukrainos vėliavomis. Vizitas vyko britų Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir, anot Bakingamo rūmų, turėjo atkreipti dėmesį į traumuojančias vaikų patirtis kare.
Emocingiausią akimirką Ana patyrė prie vaikų memorialo Kyjive. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska ji čia padėjo pliušinį meškiuką – pagerbdama daugiau kaip 650 nuo Rusijos karo pradžios 2022 m. vasarį Ukrainoje žuvusių vaikų.
„Tai (meškiukas) buvo mano dukters“, – sakė princesė O. Zelenskai, turėdama omenyje savo 44-erių dukterį Zarą Tindall. Pastebimai susijaudinusi pirmoji ponia linktelėjo galvą, reaguodama į šį asmeninį gestą.
Susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu princesė Ana kalbėjo apie tolesnę Didžiosios Britanijos paramą Ukrainai. Ji perdavė prezidentui užantspauduotą voką su raudonu karališku herbu – tikriausiai asmeninį karaliaus Karolio laišką. V. Zelenskis šiltai pasisveikino su viešnia, sakydamas: „Labai jūsų laukiame“. Ana atsakė: „Jūs labai malonus“.
Ana taip pat kalbėjosi su šeimomis ir vaikais, kurie sugrįžo po jų pagrobimo ir vėl integravosi visuomenėje. Ukrainos skaičiavimu, nuo 2022 m. vasario į Rusiją ir okupuotas teritorijas buvo išvežta mažiausiai 19 tūkst. 500 ukrainiečių vaikų. Kol kas tik 1 tūkst. 605 jų sugrįžo namo.
Viename reabilitacijos centrų Ana susitiko su Ukrainos veteranais, grįžusiais iš fronto.
Suomijos prezidentas: JAV smogs Putinui ten, kur jam labiausiai skaudės
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, garsėjantis gerais santykiais su Donaldu Trumpu po bendrų golfų partijų, mano, kad tai tik laiko klausimas, kada Amerika smogs Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ten, kur jam labiausiai skaudės.
„Kadangi morkos rusams retai veikia, jis perėjo prie lazdos. Dabar belieka klausimas – kokio dydžio ji bus“, – Helsinkyje žurnalistams, tarp jų „Politico“, sakė Stubbas.
Tvirtas Ukrainos rėmėjas Stubbas pridūrė, kad pastarosiomis savaitėmis jį labai sustiprino vieša Putino kritika, sklindanti iš Trumpo ir kitų JAV administracijos atstovų.
Jo požiūris išsiskiria iš skepticizmo, tvyrančio Briuselyje ir kai kuriose Europos sostinėse, kur dalis politikų Trumpo pareiškimus, kad Ukraina gali „atsikovoti“ visą savo teritoriją, vertino kaip tuščius žodžius.
Tačiau Stubbas turi daugiau patikimumo aiškindamas Trumpo veiksmus, nes yra su juo užmezgęs asmeninį ryšį golfu – sportu, kurį abu itin mėgsta. Paklaustas, kokią „lazdą“ Trumpas pasirinktų Putino atžvilgiu, Stubbas juokais atsakė, jog tai galėtų būti „driveris“.
„Prezidentas Trumpas, jei ne visą parą, tai bent kasdien dirba, kad užbaigtų karą“, – sakė Stubbas. – „Jis turi 14 lazdų savo krepšyje.“
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 920 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų spalio 1 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 111 tūkst. 480 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 920 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 223 (+1) priešo tankus, 23 tūkst. 294 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 33 tūkst. 324 (+13) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 505 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 224 (+0) oro gynybos sistemas, 427 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 65 tūkst. 552 (+249) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 790 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 63 tūkst. 274 (+33) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 979 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Situacija Zaporižios atominėje elektrinėje kritinė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau septintą dieną yra atjungta nuo elektros tinklo, perspėdamas apie galimą „kritinę“ situaciją, rašo „The Guardian“.
Tai ilgiausias elektrinės atjungimas nuo tada, kai Rusija užpuolė ir užėmė šią, didžiausią Europoje, branduolinę jėgainę.
Zelenskio teigimu, Rusijos apšaudymas neleidžia atkurti elektros linijos, būtinos reaktoriams aušinti ir išvengti branduolinės avarijos.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad organizacija dirba su abiem pusėmis, siekdama atkurti išorinį elektros tiekimą. Pasak jo, kol veikia dyzeliniai generatoriai, kurie teikia avarinę elektrą, pavojaus iš karto nėra, tačiau tai nėra tvari situacija branduolinės saugos požiūriu.
Savo vakaro kreipimesi Zelenskis pridūrė, kad vienas iš dyzelinių generatorių, tiekiančių avarinę energiją, jau sugedo.
„Tai jau septinta diena. Tokių ekstremalių situacijų Zaporižios elektrinėje dar nebuvo. Padėtis kritinė. Rusijos apšaudymas atjungė elektrinę nuo tinklo“, – sakė Zelenskis.
Charkive naktį griaudėjo sprogimai: kilo dideli gaisrai, yra nukentėjusiųjų
Naktį iš spalio 1-osios Charkive nugriaudėjo keli sprogimai. Miestą Rusija atakavo bombomis ir balistinėmis raketomis.
Apie 1:50 val. Charkivo regione buvo paskelbtas oro pavojus. Oro pajėgos pranešė apie paleistas valdomas aviacines bombas, rašo „Kanalas 24“.
01:57 val. pasirodė informacija apie priešų balistinių raketų grėsmę iš Briansko, vėliau ir iš Kursko.
Tuo pačiu metu Oro pajėgos perspėjo, kad link Charkivo skrenda KAB (valdomoji aviacinė bomba). Per kelias kitas minutes pasirodė bent keturi pranešimai apie dideliu greičiu judančius taikinius, artėjančius link miesto.
Miestą sudrebino virtinė sprogimų.
Charkivas patyrė kombinuotą ataką. Be to, užfiksuoti balistinių raketų paleidimai į Charkivą ir jo priemiesčius, – 02:07 val. pranešė meras Terechovas.
02:17 val. užfiksuoti nauji KAB paleidimai Charkivo kryptimi.
Pasak mero, yra pirminės informacijos apie du sužeistus žmones po smūgio Kyjivo rajonui. Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie kilusį gaisrą mieste.
02:23 val. Charkive vėl nugriaudėjo keli sprogimai.
02:31 val. Terechovas kreipėsi į charkiviečius. Jis paragino gyventojus likti slėptuvėse, nes vėl kyla grėsmė.
02:36 val. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Synegubovas pranešė, kad po priešo smūgio Saltivo rajone kilo gaisras.
Terechovas patikslino, kad po KAB smūgių Saltivo ir Kyjivo rajonuose buvo sunaikinti privatūs namai, garažai, kilo gaisrai.
Gaisras taip pat kilo vienoje miesto turgavietėje. Didelis gaisras užfiksuotas ir garažų kooperatyvo teritorijoje.
03:15 val. duomenimis, žinoma apie 5 nukentėjusius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis: bandymai sunaikinti Ukrainą baigsis Rusijos žlugimu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos bandymai sunaikinti Ukrainą galiausiai prives prie pačios Rusijos žlugimo. Pasak jo, istorija jau ne kartą parodė, kad visos imperijos, siekusios ištrinti Ukrainą nuo žemėlapio, galiausiai žlugo. Valstybės vadovas pabrėžė, jog ukrainiečiai ir šįkart atsilaikys prieš Maskvą, o ateities kartos bus apsaugotos nuo karo ir teroro.
Per visą savo istoriją Ukraina ne kartą buvo užkariauta tų, kurie siekė „išnaikinti ukrainiečius“, tačiau šalis visada atgimdavo ir išgyvendavo visus savo užkariautojus, pareiškė Ukrainos lyderis V. Zelenskis.
„Visi bandymai ištrinti Ukrainą ir ukrainiečius nuo žemės paviršiaus baigėsi tuo, kad priešiškos imperijos žlugo“, – sakė Ukrainos prezidentas šalies gynėjų dienos proga.
Jo teigimu, šiame istoriniame etape Ukraina būtinai atsilaikys ir prieš Rusiją. Tuo pat metu jis priminė, kad ukrainiečiai ne pirmą kartą gina save nuo Maskvos, tačiau šį kartą tai daro „veiksmingiausiai“, rašoma „The Moscow Times“.
„Būtent dabar turime apsiginti taip, kad mūsų vaikai – visi mūsų vaikai, visos ateinančios kartos – būtų garantuotai apsaugoti nuo karo, teroro, smūgių ir bet kokių grėsmių“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis patikino, kad po karo pabaigos Ukraina nepraras stiprybės, kurią įgijo konflikto metu, taip pat – „pasaulinės paramos, kurios visada taip trūko praeityje“.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad šaliai visada reikės gynėjų. Jo teigimu, nuo visapusiško Rusijos įsiveržimo pradžios beveik 124 tūkst. ukrainiečių gavo valstybinius apdovanojimus už valstybės ir žmonių apsaugą bei gynybą.
Tuo pat metu V. Zelenskis pasirašė dekretus dėl valstybinių apdovanojimų suteikimo dar daugiau nei 1,6 tūkst. ginkluotųjų pajėgų, nacionalinės gvardijos, žvalgybos, saugumo tarnybos, pasienio tarnybos, nacionalinės policijos, gelbėtojų ir kitų tarnybų atstovų.
Anksčiau V. Zelenskis dar kartą atmetė teritorinių nuolaidų galimybę siekiant užbaigti karą. „Rusija nebrėš naujų sienų Ukrainoje“, – pabrėžė jis.