Nepaisant to, kad sausį Maskva ir Teheranas pasirašė abipusį strateginės partnerystės susitarimą, apimantį ir karinį-techninį bendradarbiavimą, pažymėjo Rebecca Koffler leidiniui „The Telegraph“.
Apžvalgininkė mano, kad dėl Rusijos nesugebėjimo suteikti apčiuopiamos paramos Iranui ji gali „prarasti tariamai vertingą sąjungininką, kurio draugystę Maskva mėgsta pateikti kaip baubą, kai nori pagrasinti Vakarams“.
Tačiau, kaip pažymėjo R. Koffler, jei V. Putinas nuspręstų padėti Teheranui apsiginkluoti, galbūt suteikdamas naujų oro gynybos sistemų, tai tikriausiai supykdytų JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris, atsakydamas į tai, gali nuspręsti padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.
Kodėl V. Putinas pasirinko nieko nedaryti?
Rusijos politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas atskleidė, kodėl V. Putinas nusprendė nieko nedaryti.
„Rusijos Federacija palaiko strateginę partnerystę su Iranu ir pradėjo plėtoti labai svarbius ir trapius santykius su JAV administracija.“ Be to, kaip pažymėjo politologas, V. Putinas palaiko darbinius santykius su Izraelio vadovybe. Pasirinkimas „aiškiai nebuvo Kremliaus planuose“, – sakė jis.
Apžvalgininkas pažymėjo, kad V. Putinas ilgą laiką laikėsi atsargios pusiausvyros tarp Irano ir Izraelio, palaikydamas atvirą partnerystę su ajatolomis ir slaptą sąjungą su Izraeliu. Abi šias sritis jis laiko strategiškai vertingomis Rusijos geopolitinei įtakai Artimuosiuose Rytuose.
R. Koffler pažymėjo, kad V. Putinas veidmainišką paramą Teheranui išreiškia diplomatinėmis giesmėmis ir šokiais. Ji priminė, kad kitą dieną po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams Kremliuje susitikęs su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, V. Putinas pažadėjo paramą Irano žmonėms, bet nesiryžo tiekti ginklų.
„Trumpas slaptai renka kortų kaladę“
„V. Putino sprendimas neteikti tiesioginės pagalbos Iranui yra ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad Iranas yra atsiuntęs Rusijai nemažai ginklų, skirtų karui su Ukraina. Tarp jų yra trumpojo ar vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemos, raketų sistema „Fath 360“ ir bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136“ ir „Shahed-131“. Irano pagalba leido Rusijai pasilikti pažangesnių, ilgesnio nuotolio raketų kitiems tikslams, todėl Maskva gali geriau panaudoti savo ginklų arsenalą prieš Ukrainą", – padėtį apibūdino apžvalgininkė.
R. Koffler pabrėžė, kad atsakomųjų veiksmų iš Maskvos pusės nebuvimas rodo, jog V. Putinas yra rimtai susirūpinęs dėl galimos didesnės JAV paramos Ukrainai.
„Tai taip pat rodo, kad D. Trumpas slaptai renka kortų kaladę, kuria galėtų žaisti prieš V. Putiną, kai ateis laikas. Galbūt tai padės jam pagaliau įvykdyti savo pažadą užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą", – išvadą priėjo apžvalgininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
