Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios. Rusija iki šiol neigia savo atsakomybę ir teigia esą visa tai „Ukrainos provokacija“.
Tačiau „The Sunday Times“ kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir prokuratūra atskleidė 13 Rusijos karininkų pavardes, kuriems gali tekti atsakyti už Bučos žudynes. Jų pavardės nustatytos remiantis atviraisiais šaltiniais, vaizdo įrašais, liudijimais bei oficialiais dokumentais.
Pagrindiniai vadai
Aleksandras Čaikas, Rytų karinės apygardos vadas, buvo aukščiausias pareigūnas Ukrainoje invazijos pradžioje. Jis jau anksčiau buvo siejamas su karo nusikaltimais Sirijoje, kur bombarduotos mokyklos ir ligoninės.
Sergejus Čubarykinas, 76-osios desantininkų divizijos generolas majoras, kurio pavaldiniai vykdė didžiausią dalį Bučos žudynių: egzekucijas, kankinimus, plėšimus. Jis yra vienas pagrindinių įtariamųjų.
Azatbekas Omurbekovas, pulkininkas, pravarde „Bučos skerdikas“. Jo brigada kaltinama masinėmis žmogžudystėmis, prievartavimais ir kankinimais. Ukrainos prokuratūra jau yra pateikusi oficialų įtarimą. Nepaisant to, Rusijoje jis buvo apdovanotas „Rusijos didvyrio“ vardu.
Artemas Gorodilovas, 234-ojo pulko vadas. Jo pavaldiniai Bučoje padarė daugiausia užfiksuotų karo nusikaltimų – bent 40. Vaizdo įrašuose jis matomas stovintis šalia, kai jo kariai šaudė civilius.
Jurijus Medvedevas, pulkininkas, kurio pavaldiniai įvykdė daugiau nei 40 prievartavimų. Vėliau pats buvo nužudytas maištavusių Rusijos karių.
Valerijus Solodčiukas, Andrejus Kondrovas, Denisas Suvorovas, Aleksejus Tolmačetas, Vladimiras Seliverstovas, Vadimas Pankovas, Sergejus Karasevas – kitų padalinių vadai, kurių kariai taip pat kaltinami civilių žudymais, prievartavimais, plėšimais, neteisėtu sulaikymu ir kankinimais.
Iš viso daugiau nei 80 jų pavaldinių jau yra identifikuoti kaip įtariami karo nusikaltėliai.
Štai kaip renkami įkalčiai
Buča tapo pirmuoju miestu, kur buvo išbandyta mobiliosios teisingumo komandos darbo schema. Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai rinko įrodymus: dokumentus, kareivių paliktus daiktus, jų užrašus, vaizdo kamerų įrašus. Buvo naudojama veidų atpažinimo programinė įranga, socialinių tinklų analizė, liudininkų parodymai, rašo „The Sunday Times“.
Svarbus įrodymų šaltinis – perimti Rusijos karių pokalbiai. Vienas karys, tarnavęs Čubarykino divizijoje, prisipažino, kad įsakymas buvo paprastas: „Nesvarbu, ar civilis, ar ne – žudyti visus.“
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pabrėžia, kad kiekvienas karo nusikaltėlis bus nubaustas, net jei tam prireiks dešimtmečių:
„Paskutinį kartą tokie tribunolai vyko po Antrojo pasaulinio karo. Bet šiandien vis dar teisiami žmonės už 80 metų senumo nusikaltimus. Tas pats laukia ir Bučos atveju.“
Šiuo metu SBU tiria daugiau nei 100 tūkst. galimų karo nusikaltimų, padarytų nuo 2022 m. invazijos pradžios.
Buča liko kaip skaudus simbolis to, ką Rusijos kariuomenė atnešė į Ukrainą. Nors daugelis kaltininkų tebėra nepasiekiami, tarptautiniai tyrėjai ir Ukraina žada, kad anksčiau ar vėliau jie stos prieš teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
o kai nutiko Buča ''mes nė prie čiom'' ''nie my''
