REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Šiuo metu radviliškiečiui Vidmantui yra 21-eri. Iškalbos dovaną turintis jaunuolis atvirai pasakoja apie penkerius metus trukusį juodąjį gyvenimo periodą.  

Šiuo metu radviliškiečiui Vidmantui yra 21-eri. Iškalbos dovaną turintis jaunuolis atvirai pasakoja apie penkerius metus trukusį juodąjį gyvenimo periodą.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar būdamas nepilnametis, Vidmantas užsidirbdavo tiek, kiek daugelis suaugusiųjų neuždirba iki šiol. Suprantama, lengvas uždarbis buvo susijęs su nusikalstama veikla. 

REKLAMA

Dideli pinigai, rodomas dėmesys, merginos, užsitarnauta pagarba, kaip pasakoja Vidmantas, apsuko galvą. Narkotikus gatvėje pardavinėjęs jaunuolis netrukus pats tapo priklausomas nuo kvaišalų. 

Vaikino tėvai išsiskyrė, jį paliko kartu po skyrybų gyvenusi mama, galiausiai nugarą atsuko vaikystės draugai – prireikė tiek daug, kad Vidmantas suvoktų, jog turi problemų, kurias būtina spręsti dabar, nes rytoj gali būti per vėlu.

REKLAMA
REKLAMA

Būtent dėl tokių aplinkybių jaunuolis atsidūrė Panaros kaime (Varėnos r.) esančioje Pilnų namų bendruomenėje. Čia vyksta įvairių priklausomybių turinčių žmonių reabilitacija. Vidmantas – vienas iš kelių, kurie į normalų gyvenimą bando grįžti per darbą ir maldą. 

– Dėl kokių priežasčių atsidūrei Pilnų namų bendruomenėje?balsas.lt pasiteiravo 21-erių Vidmanto.

– Didžiausias mano priešas buvo narkotikai. Nebegalėjau dirbti, turėjau minčių parduoti butą, susigadinau sveikatą. Tada atsitiktinai perskaičiau apie Pilnų namų bendruomenę ir nusprendžiau čia atvykti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Nuo kelerių metų prasidėjo tavo problemos? 

– Problemos prasidėjo nuo 16 metų. Susidėjau su netinkamais draugais. Mano dėdės priklausė „elitui“. Sulaukiau didelio populiarumo ir tiesiog negalėjau su tuo susitvarkyti. Norėjau būti žinomas, troškau pagarbos. Prasidėjo vakarėliai, merginos. Pinigai buvo nerealūs. Nežinojau, kaip su jais tvarkytis. Pinigų turėjau daug, nes buvau įsitraukęs į nusikalstamą veiką.  

– Kaip į tavo gyvenimo būdą tuo metu reagavo šeimos nariai? 

– Turiu vyresnį brolį ir nepilnametę seserį. Tėvai išsiskyrė prieš daugiau kaip penkerius metus. Po jų skyrybų tapau laisvesnis. Būtent tada pradėjau vartoti narkotikus. Maždaug po mėnesio atsipalaidavau, prasidėjo naktiniai vakarėliai. 

REKLAMA

– Kas nutiko, kad supratai, jog turi rimtų problemų? Gal patyrei kokį staigų sukrėtimą? 

– Pamačiau, kad daugelis draugų nusisuko. Liko tik dėdė ir draugas, su kuriais augau nuo mažens. Bet ir jie po kurio laiko išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, o aš likau Lietuvoje. Uždirbdavau 3–3,5 tūkst. litų per mėnesį, todėl skųstis gyvenimu Lietuvoje negalėjau. 

Galiausiai bute Radviliškyje likau vienas. Mama nusprendė išsikraustyti, nutrūko santykiai su ja. Prisipirkau įvairios technikos, už kurią moku iki šiol. Neklausiau mamos, ignoravau jos prašymus susimąstyti. Ji matė, kaip atrodau. Aiškino, kad nesivaldau.  

REKLAMA

– Ar nepritrūkdavo pinigų narkotikams? 

– Pardavinėjau narkotikus, todėl pinigų užtekdavo. Daug draugų buvo susiję su nusikalstama veika. Daliai jų teko paragauti kalėjimo duonos. Pinigus laikydavome užsienio bankuose, kad antstoliai negalėtų prie jų prieiti. Visada gebėdavau apeiti sistemą ir galvodavau, kad esu viršesnis už kitus. Man tiesiog niekas daugiau nerūpėjo. Svarbiausia buvo pelnyti pagarbą, užsidirbti pinigų ir turėti draugų. 

– Ar pats nebijojai, kad dėl nusikalstamos veikos gali patekti į kalėjimą? 

– Man niekas nerūpėjo. Kalėjime tuo metu sėdėjo daug pažįstamų žmonių. Jie pasakodavo, kad nėra ten taip blogai. Sakydavo, kaip ten būdami nieko neveikia. Mane tai įtikino. Tačiau kiekvieną dieną jaučiau spaudimą. Buvau marionetė, kuri nesuko galvos dėl ateities, ir gyvenau šia diena. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kiek laiko esi Pilnų namų bendruomenėje? 

– Pilnų namų bendruomenėje gyvenu beveik keturis mėnesius.  

– Ar sunkios buvo pirmos čia praleistos dienos? 

– Visada būdavau vakarėlių siela. Man niekada nekildavo problemų įsiveržti į nepažįstamųjų kompaniją. Sutinku, kad Pilnų namų bendruomenėje pirmosiomis dienomis patyriau šiokį tokį šoką. Bendruomenės nariai privalėjo dirbti 6 val. per parą. Taip pat labai daug melstis. 

Buvau nusiteikęs prieš tokius dalykus. Todėl buvo sunku prisitaikyti. Visą gyvenimą to nedariau, todėl, prisipažinsiu, buvo sunku keisti įpročius. Atsidūręs čia supratau, kad turiu keistis pats ir bandyti ką nors gyvenime pasiekti. Būtent ta linkme šiuo metu dirbu. 

Antroje straipsnio dalyje portalo balsas.lt pašnekovas papasakos apie gyvenimo sąlygas, kurias galėjo sau leisti, kai uždirbdavo itin daug pinigų. Taip pat Vidmantas pasidalys ateities, kuri, atsikračius priklausomybių, turėtų būti šviesesnė, lūkesčiais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų