• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
152
Nuteistasis Valdemaras  (Erikas Ovčarenko/ BNS nuotr.)

Marijampolės pataisos namuose 10 metų įkalinimo bausmę atliekantis 65-erių Valdemaras griežtai atsisako kalbėti apie nusikaltimą, dėl kurio atsidūrė už grotų.

152

Marijampolės pataisos namuose 10 metų įkalinimo bausmę atliekantis 65-erių Valdemaras griežtai atsisako kalbėti apie nusikaltimą, dėl kurio atsidūrė už grotų.

REKLAMA

„Patekau čia prieš 2,5 metų. Tačiau nenorėčiau kalbėti apie patį nusikaltimą. Man dar liko 7,5 metų. Ir tai yra pirmas teistumas“, – pokalbį pradėjo nuteistasis.

Vyras iki nusikaltimo gyveno Vilniuje. Po teismo verdikto jis trumpam atsidūrė Pravieniškės, o tada įsikūrė Marijampolės pataisos namuose.

– Prisiminkite savo atvykimą į įkalinimo įstaigą.

– Jausmas buvo keistas, nes nieko nežinojau – nei kas laukia, nei kaip čia bus. Čia juk pataisos namai. Keistokas jausmas buvo apėmęs, bet viskas tvarkingai susidėliojo. Gavau paskyrimą į būrį, kuriame nėra subkultūros požymių. Mane priėmė normaliai. Tai viskas kaip ir gerai.

Kai čia atvažiavau, man nuteistieji patarė – „Išmok čia gyventi“. Tačiau aš laikausi tokios nuomonės, kad esu čia laikinai, jog negyvenu čia. Čia atbūnu savo bausmę, o gyvensiu ten, kur mano artimieji, šeima.

REKLAMA
REKLAMA

– Kiek subkultūros požymių išlikę už grotų?

– Tikrai labai daug. Ir visi puikiai žino, kaip to išvengti. Viskas susiję su valstybės pinigais. Reikėtų mažinti nuteistųjų kiekį pataisos namuose. Kamerose turėtų sėdėti po 4 asmenis. Tada ta subkultūra pati išnyktų.

REKLAMA

– Kiek nuteistųjų gyvena jūsų būryje?

– Mano būryje daugiausia gali gyventi 24 žmonės. Dabar – 18. Bet yra tokių būrių, kur po 200 nuteistųjų. Ten tai tikra tragedija. Žmogui neįmanoma nei pailsėti, nei savo erdvės susikurti. Nežinau, kodėl pats patekau į tokį būrį. Gal dėl to, kad man metų nemažai. Gal todėl, kad pirmą kartą. Gal dėl to, kad neturiu nusistatymų ir patirčių.

– Ar dažnai aplanko mintys apie laisvę?

– Nežinau, negalvoju. Tas laikas dar nemažas likęs. O kai pradedi galvoti, tai kažkaip perdegti gali. Gyveni, darai tai, ką gali padaryti geriausio, jog situacija keistųsi į gerą pusę. Dirbu nuo pat pradžių, kai čia atvykau. Dalyvauju nuteistųjų taryboje. Veiksmo yra daug.

REKLAMA
REKLAMA

– Ką galėtumėte pasakyti apie Marijampolės pataisos namų patalpas?

– Šių namų remontuoti nebėra prasmės. Jie yra griaunami. Nuo 2012 m. prasidėjo kalbos, kad čia įkalinimo įstaigos neturėtų būti.

Kalbant apie gyvenimo sąlygas, tai pasikeitimų yra. Jie prasidėjo tada, kai išėjo buvęs direktorius, o jį laikinai pakeitė Gintaras Šarauskas (Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas – aut. past).

Nuo to momento čia viskas pradėjo keistis į gerą pusę. Atvykęs G. Šarauskas negailėjo laiko, domėjosi nuteistųjų gyvenimo sąlygomis. Sąlygos tikrai pagerėjo. Aišku, yra nuteistųjų, kuriems niekada nebus gerai – nei taip, nei anaip.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kiek galima jaustis saugiu įkalinimo įstaigoje? (savaitė prieš šį interviu pataisos namuose buvo nužudytas nuteistasis – aut. past.)

– Čia ne tik praeitą savaitę kažkas nutiko. Kiekvieną savaitę vis koks įvykis pasitaiko. Problema ta pati – per dideli būriai. Per didelis nuteistųjų skaičius. Kai gyvenu nedidelėje grupėje, tai gali dar susitarti. Bet kai vienoje erdvėje sėdi 200 nuteistųjų, ką ten susitarsi. Ten daugiausia ir kyla problemų. Viskas verda tuose sektoriuose.

REKLAMA

– Kaip apibūdintumėte bendravimą tarp nuteistųjų ir įkalinimo įstaigos pareigūnų?

– Jaučiasi pokyčiai į gerą pusę. Nors man pirmas šokas buvo čia patekus, kai skirstė, kur man reiks gyventi. Pats tuometinis įstaigos direktorius kalbėjo žargonu. Siūlė mane į „rabočkę“ (darbo grupę – aut. past.) uždaryti.

– Kiek įkalinimo įstaigoje yra svarbūs pinigai?

– Nežinau. Rūkyti nerūkau. Man pinigų netrūksta. Nusiperku maisto, kurį pasigaminu virtuvėje.

REKLAMA

– Kaip dažnai susitinkate su šeima?

– Gaunu 3 dienų pasimatymus per 3 mėnesius. Jau du kartus išvažiavęs buvau. Palaikau kontaktus, su vaikais, anūkais bendrauju.

– Ką veiksite atsidūręs laisvėje?

– Turiu planą, kaip pasilengvinti gyvenimą ir pasidaryti jį patogesniu. Lapkričio mėnesio pradžioje man priklausytų galimybė dirbti be sargybos. Turiu įmonę, kurioje dabar sūnus dirba ir jai vadovauja. Bandysiu persikelti į Vilnių ir dirbti savo įmonėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turiu teismo priteistų ieškinių, todėl norisi jų kuo greičiau atsikratyti. Jei mano planas pavyks, tai per metus tuos 40 tūkst. eurų atiduosiu. Tikrai uždirbu daug ir nėra problemos dėl to. Moku pinigus daryti.

– Ar tai, kad sėdėjo už grotų lydi nuteistuosius visą gyvenimą?

– Aš tai manau, kad žmogus vertina kitą žmogų pagal tai, ką jis daro, o ne pagal tai, koks jis buvo. Bet kuris žmogus gali suklysti.

Suaugusiųjų pažinčių portaluose pilna save pasidavinėjančių nepilnamečių merginų. Jos niekada nepasakys, kad yra nepilnametės. Jos per tokią apgavystę, nesakydamos jog yra nepilnametės, „pakiša vyrus po baudžiamuoju straipsniu”. Kažkodėl tų nepilnamečių niekas negaudo ir nebaudžia. O reikėtų, jos apgavikės, aferistės, šantažistės ir slaptai užsiima prostitucija. Pažinčių portalų irgi neįpareigoja ir nebaudžia, už tai, kad jie neužtikrina jog jų portaluose būtų tik pilnamečiai. Paskui žmogui gyvenimą sugadina tokios aferistės ir 10 metų gauna už nieką... už tai, kad apsigavo ir nepaprašė parodyti paso ar bent 18 yra...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų